Savivaldybė tik artėjant sutarties su UAB „Litesko“ pabaigos terminui sukruto domėtis, ką reikės daryti. Manytume, delsimas turėjo paprastą priežastį — Savivaldybė beviltiškai prasiskolinusi ir įsiskolinusi, taip pat ir UAB „Litesko“.
Alvydas Ivoncius
Savivaldybė praskolinta
Nesugebėdami tinkamai tvarkyti viešųjų finansų, Savivaldybės vadai sparčiai gramzdino rajoną į vis didesnes skolas. Neseniai rašėme, kad praėjusių metų gruodžio pradžioje visos skolos sudarė apie 47 milijonus litų (13,6 mln. Eur), iki metų pabaigos jos kiek sumažėjo. O nutraukiant sutartį su „Litesko“, tektų gerokai papurtyti piniginę. Mat šiai bendrovei Savivaldybė už jos įstaigoms tiekiamą šilumą ir karštą vandenį yra skolinga net du milijonus (0,58 mln. Eur) litų. Tačiau tai ne vienintelė Savivaldybės skola (be iki šių metų pradžios paimtų 34 milijonų litų (9,85 mln. Eur) paskolų). Savivaldybė už įvairias paslaugas taip pat yra smarkiai įsiskolinusi. Vadinasi, bendras finansinis kontekstas vilčių neteikia. Bent jau sutarties su UAB „Litesko“ nutraukimo požiūriu.
Be dviejų milijonų litų (0,58 mln. Eur), Savivaldybei dar tektų „Litesko“ sumokėti mažiausiai šešis milijonus litų (1,73 mln. Eur) už šilumos ūkio pagerinimus. Šios investicijos nėra amortizuotos. Kas sumokės? Pratęsus sutartį, Savivaldybė išvengtų aštuonių milijonų litų (2,32 mln. Eur) sukrapštymo.
Kai kurie vietos politikai mano, jog reikėtų perimti šilumos ūkį. Neva Savivaldybės įmonė „Telšių šilumos ūkis“ pasirengtų verslo planą, gautų iš banko paskolą ir grąžintų „Litesko“ šešis milijonus litų (1,73 mln. Eur), o du milijonai (0,58 mln. Eur)įstaigų skolos už šildymą šiaip ar taip yra pačios Savivaldybės skola.
Visgi „Telšių šilumos tinklams“ perimant šilumos ūkį būtina turėti nemažai lėšų veiklai pradėti. Juk reikės pirktis kurą, perimti darbuotojus, jiems mokėti algas, mokėti mokesčius, už elektrą, vandenį ir panašiai. Taigi iš viso „Telšių šilumos tinklams“ naujai „gyvenimo pradžiai“ prireiktų bent aštuonių milijonų litų (2,32 mln. Eur). Beje, visos paskolos kartu su palūkanomis turėtų įtakos šilumos ir karšto vandens kainai. Už tai mokėtų ne kas kita, kaip patys šilumos vartotojai, daugiausia — gyventojai ir Savivaldybės įstaigos.
Tiesą sakant, iki šiol nė neišsiaiškinta, ar bankai „Telšių šilumos tinklams“ suteiktų paskolą, kiek laiko užtruktų šilumos ūkio perėmimas.
Vadovų pareigos — „politinis grobis“
Yra ir kita problema. Telšių rajono savivaldybėje jai priklausančių įmonių (kaip ir įstaigų) vadovų pareigos seniai tapusios politinio grobio dalimi. 2000 metais, išnuomojus miesto šilumos ūkį, liko veikti Savivaldybės įmonė „Telšių šilumos tinklai“, turinti vos kelis darbuotojus. Užtat, aišku, yra direktorius ir finansininkas bei dar vienas darbuotojas. Direktoriumi dirbantis Jurgis Staševičius gauna gana solidžią algą, nors, kaip minėta, pavaldinių ne ką daugiau kaip mažoje šeimoje. J.Staševičius „Telšių šilumos tinklų“ direktoriumi tapo 2011 metais po įvykusių Savivaldybės tarybos rinkimų. „Krikščionių“ partijos atstovai, laimėję du mandatus, buvo pakviesti į valdančiąją koaliciją. Manytume, už tai buvo pažadėta „Telšių šilumos tinklų“ direktoriaus vieta. Įmonės valdyba, vadovaujama darbiečio Kęstučio Anglicko, iš direktoriaus pareigų atleido tvarkietį Danielių Rupšį. Beje, ir šis įmonės direktoriumi tapo pagal „partinę liniją“, kaip ir jo pirmtakas Alfredas Vauras.
Vargu ar kas keistųsi Savivaldybei perėmus šilumos ūkį ir jį valdant „Telšių šilumos tinklams“. Direktoriaus pareigas užimtų partijos narys, nebūtinai energetikas ar vadybininkas. Turint omenyje pastaraisiais metais itin suvešėjusią praktiką, kai beveik visos pareigos išdalijamos partijų nariams ir giminaičiams, greičiausiai būtų stengiamasi „Telšių šilumos tinkluose“ įdarbinti vien saviškius. Iš partijų narių ir giminaičių suformuota komanda kažin ar sugebėtų tinkamai valdyti miesto šilumos ūkį. Abejonių kiltų ir dėl įmonės rengiamų viešųjų pirkimų konkursų. Mūsų Savivaldybė yra pagarsėjusi neskaidriais viešaisiais pirkimais — pomėgiu tokius konkursus rengti supaprastintu būdu, taip išvengiant didesnio dalyvių skaičiaus ir, galima manyti, naudingesnių rajonui rezultatų.
Kaip politikai moka priimti nenaudingus rajonui sprendimus, akivaizdžiausiai įrodo „Telšių autobusų parko“ nekilnojamojo turto pardavimo istorija bei naujo pastato ir teritorijos nuomos konkursas. Kodėl turėtume manyti, kad „Telšių šilumos tinklų“ ir miesto šilumos ūkio valdymo atveju būtų kitaip?
Konkursui laiko nebeliko
Trečia problema — praktiškai nebeliko laiko surengti miesto šilumos ūkio nuomos konkursą. Bent iki kito šildymo sezono pradžios. Savivaldybės nusamdytos advokatų firmos, vertinusios sutarties nutraukimo pasekmes, manymu, naujam konkursui surengti reikėtų mažiausiai pusmečio.
Kadenciją baigianti Savivaldybės taryba nesugebėjo išspręsti šios problemos. Sprendimą turės priimti naujai išrinkta Taryba, kurios pirmasis posėdis vyks balandžio viduryje. Vargiai jame bus svarstomos šilumos ūkio perspektyvos. Pirmajame posėdyje naujai išrinkti Tarybos nariai prisieks, bus patvirtintas Savivaldybės administracijos direktorius. Antra vertus, pasikeis ir Tarybos sudėtis, todėl bus būtinos diskusijos dėl miesto šilumos ūkio. Nebent valdančioji dauguma, kaip įpratusi, sprendimą priims skubotai.