Nieko naujo: savi į savus „nešaudo“

Praėjusių metų rugsėjo 26 dieną Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė priėmė sprendimą „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Telšių rajono savivaldybėje“. Suprantama, rajono vadai nė nesistengė apie šį sprendimą informuoti visuomenės.

Alvydas Ivoncius

Į skolas grimzdo ne dėl investicijų
Vis dėlto ylos maiše ilgai neišlaikysi. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojos D.Bakutienės sprendime teigiama, kad Telšių rajono savivaldybėje buvo atliktas finansinis (teisėtumo) auditas ir 2014 metų rugsėjo 1 dieną parengta ataskaita. Valstybės kontrolieriai nustatė, kad dažnu atveju Telšių rajono savivaldybė ilgalaikės paskolos lėšas naudojo ne investicijų projektams finansuoti, taip pažeisdama Biudžeto sandaros įstatymą.
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, jo pavaduotojai, keliolika įsakymų leido apmokėti už įvairias paslaugas ir remonto darbus, kurie nėra priskirtini investicijų projektams. Tokiu būdu nepagrįstai išleista net 1 mln. 212 tūkst. litų.
Daugiausia įsakymais pinigų skirta įvairiems smulkiems ir stambesniems remonto darbams.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja nurodė Telšių rajono savivaldybės tarybai nustatyta tvarka traukti nusižengimus padariusį Savivaldybės administracijos direktorių Saulių Urboną tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.
Tačiau meras neskubėjo Tarybai teikti sprendimo. Mat S.Urbonas Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendimą apskundė Vilniaus administraciniam teismui. Pasak V.Kleivos, todėl užtruko kontrolieriaus pavaduotojo sprendimo įvykdymas. Vis tik Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė Savivaldybei priimti sprendimą.

Komisijai tekstą „padiktavo“ S.Urbonas?
Tik kovo pabaigoje mero sprendimu sudaryta komisija S.Urbono nusižengimui tirti. Komisija nustatė neva S.Urbonas skyrė pinigus pagal Strateginės veiklos planą, o jame buvo numatyta atitinkamas priemones finansuoti iš paskolų lėšų. Komisijos manymu, S.Urbonas negalėjo spręsti kitaip nei numatyta Strateginės veiklos plane. Todėl esą Savivaldybės administracijos direktorius nusižengimo nepadarė. Taigi rajoninio masto komisija mano, kad neteisus yra Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas.
Mero sprendimu sudaryta komisija priėmė išvadą. Komisijai S.Urbonas pateikė savo raštišką paaiškinimą. Štai čia matome, kad komisija savo išvadoje tiesiog kopijavo S.Urbono paaiškinimo tekstą.
Palyginkime. S.Urbonas teisinosi: „Kontrolieriaus pavaduotojo sprendime nurodytus Administracijos direktoriaus įsakymus priėmė, t.y. skyrė lėšas priemonėms apmokėti, kurios nepriskirtinos investicijų projektams finansuoti, vykdydamas Strateginį veiklos planą, kuriame ir buvo numatyta, kad 1, 2, 4 ir 6 programų atitinkamos priemonės finansuojamos iš paskolos lėšų. Administracijos direktorius neturėjo jokių galimybių savarankiškai spręsti dėl priemonių finansavimo kitaip nei nurodyta Strateginiame veiklos plane“.
O štai ką rašo mero potvarkiu sudaryta komisija: „Kontrolieriaus pavaduotojo sprendime nurodytus Administracijos direktoriaus įsakymus priėmė, t.y. skyrė lėšas priemonėms apmokėti, kurios nepriskirtinos investicijų projektams finansuoti, vykdydamas Strateginį veiklos planą, kuriame ir buvo numatyta, kad 1, 2, 4 ir 6 programų atitinkamos priemonės finansuojamos iš paskolos lėšų. Administracijos direktorius neturėjo jokių galimybių savarankiškai spręsti dėl priemonių finansavimo kitaip nei nurodyta Strateginiame veiklos plane“. Pabandykite rasti nors vieną skirtumą tarp S.Urbono paaiškinimo teksto ir komisijos išvados. Komisija, pasirodo, nė nesivargino suformuoti savo originalaus teksto.
Bet tai ne visos „grožybės“. Komisija iš S.Urbono paaiškinimo taip pat lygiai aklai nukopijavo S.Urbono paaiškinimo dalį, kurioje nurodoma, kam buvo skirta 1 mln. 212 tūkst. litų, kurie, anot Valstybės kontrolės, panaudoti, pažeidžiant Biudžeto sandaros įstatymą. Tiek S.Urbonas, tiek komisija (nukopijuodama S.Urbono paaiškinimą) tikina, jog visi pinigai — remonto darbams. Akivaizdu, kad ne investicijoms. Komisija negaišo laiko bandydama tiksliai, pagal S.Urbono įsakymus, išsiaiškinti, kuriems objektams ir kokiems darbams skirti pinigai. Kadangi komisija detaliai nesiaiškino aplinkybių, tai nė nenustatė, kad ne visus įsakymus dėl pinigų skyrimo iš paskolų lėšų pasirašė S.Urbonas. Kai kuriuos įsakymus pasirašė jo pavaduotojai Kęstutis Anglickas ir Kęstutis Gusarovas.

Rajonas buvo gramzdinamas į skolas
Rajono strateginės veiklos planas nenumato tokių smulkių darbų, kaip durų keitimas, fasado skardinimas, kamino remontas ir panašių. Būtent tokiems darbams pasiskolinta ir išleista daugiau nei milijonas litų. Einamojo remonto pritempimas prie Strateginės veiklos plano dar nereiškia, kad pinigai išleisti laikantis Biudžeto sandaros įstatymo. Savivaldybė iki šių metų pradžios buvo paėmusi apie 34 milijonus litų paskolų. Per dabartinės valdžios valdymo metus rajono skola labai sparčiai augo. Štai 2011 metais Savivaldybė metus pradėjo su 19 mln. 10 tūkst. litų skola. Tais metais įvyko Savivaldybės tarybos rinkimai ir susiformavo dabartinė valdžia. Ji paskolomis rajoną į skolas gramzdino 3-4 milijonais litų kasmet, kol galiausiai šių metų pradžioje paskolų buvo paimta 34 mln. 630 tūkst. litų. Tačiau skolos augo ir be paskolų. 2014 metų gruodžio 1 dieną rajonas iš viso buvo skolingas apie 47 milijonus litų. Kadangi po kovo mėnesį įvykusių Savivaldybės tarybos rinkimų liks ta pati valdžia, ji ir turės progą mažinti Savivaldybės investicines perspektyvas galintį sužlugdyti prasiskolinimą.