Neseniai į Redakciją kreipėsi Telšių neįgaliųjų ir neįgalių pensininkų draugijos jau buvę nariai Genovaita Jonušienė ir Bronius Mineikis. Jie kvietė Savivaldybės ir žiniasklaidos atstovus atvykti į draugijos susirinkimą, įtardami, jog kažkas nuo jų slepiama. Jie teigė pastebintys ir garsiai kalbantys apie įvairias negeroves bei problemas, egzistuojančias draugijoje. Tai nepatinka vadovybei ir kai kuriems nariams, todėl, jų manymu, buvo pašalinti iš draugijos.
Simona Damanskytė
Pašaliniai nepageidaujami?
Neįgaliųjų ir neįgalių pensininkų draugijos įstatuose parašyta, jog pagrindinis draugijos tikslas — atstovauti ir ginti draugijos narių pilietines, socialines ir ekonomines teises, skatinti lygias galimybes nediskriminavimo principu.
Todėl G.Jonušienė bei B.Mineikis siekė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jie metami iš draugijos ir kaip atstovaujamos draugijos narių pilietinės, socialinės bei kitos teisės.
G.Jonušienė ir B.Mineikis kvietė Savivaldybės ir kelis žiniasklaidos atstovus dalyvauti jų tarybos susirinkime, išgirsti bei pamatyti, kas vyksta. Pakviestas ir Algirdas Bacevičius, tačiau atėjusieji išprašyti lauk.
G.Jonušienė prieš susirinkimą piktinosi, jog gavusi kvietimą nežinojo, kokie klausimai bus svarstomi,nes jame parašyta nebuvo.
Tačiau ten buvę kiti draugijos nariai teigė žinoję, kokie klausimai bus gvildenami. Neįgaliųjų ir neįgalių pensininkų draugijos pirmininkas Martynas Poškevičius tikino, jog kvietime nebūtina konkrečiai įvardinti susirinkimo temų.
Pasak M.Poškevičiaus, kiekvienas draugijos narys negali atsivesti į posėdį ką sugalvojęs. Pirmininkas klausė draugijos tarybos narių nuomonės. Balsuojant nutarta, jog pašaliniai asmenys nedalyvaus, išskyrus B.Mineikį ir G.Jonušienę. Tačiau jie išėjo kartu su A.Bacevičiumi ir žiniasklaidos atstovais. M.Poškevičius pažadėjo žurnalistams papasakoti apie situaciją vėliau.
„Tie, kurie sako teisybę, iškelia problemas, klausimus, nėra parankūs pirmininkui. Todėl buvo siekiama, jog mūsų nebeliktų šioje draugijoje. Kodėl, jei viskas skaidru, jie išvarė į susirinkimą atėjusius asmenis?“,— klausė G.Jonušienė.
Vėliau M.Poškevičius informavo, kad jų darbotvarkėje buvo svarstoma dėl B.Mineikio bei G.Jonušienės išmetimo, nes jie nesilaikė draugijos įstatų. Aptarti ir kiti einamieji klausimai.
Taryba priėmė nutarimą neatidėti šio klausimo svarstymo nedalyvaujant abiem draugijos nariams, nes pastarieji išėjo savo noru. Tarybos balsų dauguma nuspręsta, jog G.Jonušienė ir B.Mineikis turi palikti draugiją.
Įstatuose pabrėžiama, jog narystė draugijoje pasibaigia išstojus, nesilaikius draugijos įstatų, ar nariui mirus. Išstojimą iš draugijos taryba sprendžia paprasta balsų dauguma. Tarybos sprendimas gali būti apskundžiamas visuotiniame narių susirinkime, ką G.Jonušienė su B.Mineikiu ir padarė bei laukia galutinio sprendimo.
Kodėl pašalinti du draugijos nariai?
Susipažinus su tarybos posėdžio protokolu, kuriame išdėstyta kitų narių nuomonė, matyti, jog jie nepatenkinti G.Jonušienės bei B.Mineikio buvimu draugijoje.
Viena iš narių pasakojo: „Mūsų draugijoje gera būti. Čia jaučiame vienas kitam atjautą, galime trumpam į šoną nustumti vienatvę, pasidalinti mintimis. Sunku suprasti, ko jie nori. Jei jiems čia nepatinka, tegul ieško kitos organizacijos arba įkuria savo, tada galės daryti ką panorėję, bet tokiems mūsų draugijoje — ne vieta“. Anot dar vienos draugijos narės, ją įžeidė G.Jonušienė, kai gatvėje sustabdžiusi pasakė: kaip ji galinti susidėti su komunistais ir dalyvauti šioje veikloje, kur esą plaunami pinigai. Be to, neva primygtinai kvietė eiti pasikalbėti į mašiną.
Tokiais veiksmais G.Jonušienė pažeidė draugijos įstatus, negerbdama kitų narių. Daugelis pasisakiusiųjų teigė, jog abu buvę draugijos nariai žino tik savo teises, bet nežino pareigų bei stengiasi vienus su kitais supykdyti.
M.Poškevičius pateikė pareiškimus, kuriuose matyti, jog ir anksčiau prieš šiuos draugijos narius buvo parašyti skundai.
Vienas dėl to, jog B.Mineikis, atėjęs į draugijos patalpas, neatsiklausęs pradėjo kitus narius fotografuoti. Būrelio dalyviai skundėsi patyrę stresą. Po pareiškimu pasirašė 11 jo dalyvių.
Kitame pareiškime anonimiškai pasirašę draugijos nariai tvirtino, jog vienoje šventėje G.Jonušienė neva skleidė netiesą, kad draugija baigia suirti, ansamblyje nebėra kam dainuoti, švaistomi pinigai ten, kur nereikia. Jie buvo pasipiktinę, kad šitaip juodinama jų draugija.
Įžvelgia daug negerovių
G.Jonušienė ir B.Mineikis teigė, jog jų draugijoje daug kas nėra skaidru. Tai patvirtino ir draugijos narė Zofija Irena Lotužienė bei buvusi draugijos narė Danutė Karinauskienė.
G.Jonušienė ir B.Mineikis pasakojo, jog vieno susirinkimo metu pateiktos kelios finansinės ataskaitos skaidrės, bet esą nenurodyta nei kokie projektai vykdyti, nei kiek lėšų tam buvo skirta. Pasak jų, visi duomenys pateikti labai abstrakčiai, su neatitikimais. Dėl gaunamų ir panaudojamų Vyriausybės lėšų, atsakingos kitos institucijos.
Įstatuose pabrėžiama, jog draugijos nariai turi teisę teikti pasiūlymus draugijos veiklai gerinti, gauti informaciją apie draugijos finansinę-ūkinę veiklą.
„Kiekvienos smulkmenos nėra būtina paaiškinti. Jei kas nori, gali ateiti asmeniškai pažiūrėti“, — kalbėjo M.Poškevičius.
G.Jonušienė ir Z.I.Lotužienė bei D.Karinauskienė priekaištavo dėl to, jog neįgaliųjų veikloje dalyvauja ir dirbantys žmonės, ir studentai. „Neturime nieko prieš, kad jie dainuoja chore „Unoravi“, tačiau ši veikla pirmiausia skirta neįgaliesiems. Chore dalyvauja ne tik neįgalieji, bet ir kolegijos studentai, dirbantys žmonės“,— teigė G.Jonušienė.
Pirmininkas M.Poškevičius pasidžiaugė, jog prie jų draugijos prisijungia jaunimas. Jis teigė, kad remiasi LNF prezidentės D.Juokaitės išsakyta pozicija, kad draugijos veikloje gali dalyvauti ne tik neįgalieji, bet ir jų šeimos nariai bei kiti. Tad niekas neturi būti diskriminuojamas ir kiekvienas yra laukiamas. Vis dėlto, norintys dalyvauti chore turi turėti klausą.
„Jaunimas iš entuziazmo prisijungia prie mūsų kolektyvo. Reikia jiems padėkoti už tai. Beje, ir pati G.Jonušienė dalyvavo choro veikloje“,— dėstė M.Poškevičius.
Kiek anksčiau G.Jonušienė ir B.Mineikis prašė pirmininko draugijos narių sąrašų, kuriose būtų paminėti narių vardai ir pavardės, jų nedarbingumo statusas ir neįgalumo grupė, tam, kad sužinotų, kas dalyvauja jų draugijos veikloje. Tačiau pirmininkas tokio sąrašo nepateikė, sakydamas, jog vadovaujantis LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis,jis be draugijos narių raštiško sutikimo negali platinti asmens duomenų.
Šie nariai taip pat prašė draugijos įstatų, tačiau iš pradžių susitikus ir jiems paprašius nebuvo duota, o parašius elektroninį paklausimą M.Poškevičiui, įstatus jie gavo visai neseniai.
G.Jonušienė pasakojo ir apie dažnas neįgaliųjų vakarones, kurios neapsieina be taurelės. Jai paantrino B.Mineikis ir D.Karinauskienė ir telefonu kalbėjusi Z.I.Lotužienė.
Ji tvirtino, jog ne visiems priimtini tokie pasisėdėjimai. Kitiems pinigų reikia vaistams ar kitoms išlaidoms.
Tačiau, pasak pirmininko, dalyvauti vakaronėse nėra privaloma. Kiekvienas ateina į jas savo noru. M.Poškevičius tikino, jog iš draugijos narių per šventes renkama po vieną eurą. „Tačiau prisideda tik tie, kurie gali, nėra prievartos. Kas neturi, gali neprisidėti“,— tikino M.Poškevičius.
Draugijoje 140 žmonių gerai, o keletui — ne?
Draugijos pirmininkas sakė, jog tokių konfliktinių atvejų su abiem nariais pasitaikė ne vienas. „G.Jonušienė su savo draugu ne pirmoje mūsų draugijoje kelia konfliktus. Ji nesutarė ir su kitų organizacijų, kuriose buvo, vadovais, bylinėjosi teismuose“,–- sakė M.Poškevičius. G.Jonušienė teigė, kovojanti už teisybę ne dėl savęs, o dėl neįgalių žmonių, kad jiems viskas, kas priklauso, būtų suteikiama.
„Kaip gali būti,jog kitiems yra gerai, o keletui viskas netinka?“,— klausė M.Poškevičius.
Oficialiai draugijoje yra 140 narių, tačiau šis skaičius auga ir rajone yra apie 170 draugijos narių.
„Daug metų teko dirbti vadovaujantį darbą, tad žinau, kaip reikia organizuoti ir padėti žmonėms su negalia, pavežėjant juos pas medikus ir kt. Gal G.Jonušienė neprisimena, bet ir dėl jos stengėmės. Padėjome surengti jos darbų parodą. Tuomet grojo mūsų ansamblis. Viskas yra daroma draugijos narių labui“,— sakė M.Poškevičius.
G.Jonušienė ir B.Mineikis teigė, jog jų draugijos nariai nelabai dažnai kur išvyksta, nes nėra viešinama informacija.
Pirmininkas paprieštaravo,nes ne kartą draugija surengė išvykas ir ekskursijas. Kai kuriose dalyvavo ir šie draugijos nariai, pvz. — į Talačkonis (Pasvalio raj.), į Lietuvos neįgaliųjų organizacijų sąskrydį ir į užsienį — Švediją (į ją vyko ir B.Mineikis).
G.Jonušienė vėliau pasikvietė Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėją Lendrą Bukauskienę ir kartu su ja apsilankė draugijos patalpose.
„Su L.Bukauskiene buvome nuvykę į draugiją, bet kadangi pirmininko nebuvo, ji nieko konkretaus negalėjo pamatyti. Tačiau po to viskas vyko lyg suplanuotai. Po įvykusio draugijos tarybos posėdžio, balandžio 9 dieną, buvo atsiųstas pranešimas dėl mūsų išmetimo iš draugijos, nes neva nesilaikėme draugijos įstatų. Tai — akivaizdus susidorojimas“,— teigė G.Jonušienė.