Padrika daugiabučio renovacija — gyventojų galvos skausmas

Į „Kalvotosios Žemaitijos“ redakciją kreipėsi Sedos g. 5 namo gyventojai. Telšiškiai netveria kantrybe, jie gyvena nežinioje: renovacija netrukus turi baigtis, o darbai atliekami nesistemingai, vangiai ir netvarkingai, paskolos suma butui neaiški, esą netrūksta ir broko.

Donata Kazlauskienė

Nespės baigti?
Renovacijos darbus atlieka UAB „Žimpra“ (vadovas Pranas Žimkus). Daugiabutį administruoja UAB „Telšių butų ūkio valdos“ (direktorius Evaldas Jurkonis). Sedos g. 5 name gyvenanti ponia Vilija pateikė dokumentus ir teigė, kad renovacija prasidėjo rudenį, 2014 metų spalio 3 dieną. Kaimynei antrinusi ponia Danutė spėja, jog galimai darbai prasitęs iki rudens.
Gyventojų susirinkimas įvyko žiemą, sausio pabaigoje, gyventojai prašė atsakymo, tačiau nuo tada — jokios žinios. Pažadėta atsakyti per dvi savaites, tačiau prabėgo bemaž trys mėnesiai. Tiesa, E.Jurkonis žurnalistams prasitarė, kad UAB „Žimpra“ raštiškas atsakymas yra, tik gyventojai jo, deja, dar nematė.
Anot P.Žimkaus, vienu metu prie renovuojamo objekto dirba 15-20 asmenų brigada. Dalis darbininkų atlieka vidaus darbus, dalis — lauko. Daugiabučio namo, esančio Sedos g. 5, Telšiuose, atnaujinimo (modernizavimo) darbai turi baigtis gegužės 31 dieną. Įmonės direktorius žadėjo baigti darbus laiku, nes liko tik apšiltinti dalį namo.
„Mes gyvename, o nekariaujame. Gyvenkime gyvenimą. Nepabaigs, na, nepabaigs. Kas atsitiks? Pasaulis sugrius? Bet jie pabaigs. Jie sako, tai ir mes sakome. Negaliu išsižiojęs aiškinti, kad, vyrai, nebaigsit, o jie vis tiek sakys, kad pabaigs“,— ramino E.Jurkonis.

Administratorius neturi galios?
„Kai gyventojai apsisprendžia, kad nori daryti renovaciją (nesvarbu, ar juos įtikina, ar priverčia), administratorius arba bendrija kreipiasi į BETA (Būsto energijos taupymo agentūra) su prašymu leisti rengti investicinį planą. Konkurso būdu surandame investicinio plano rengėją. Jis yra ne statybininkas. Tai „biznierius“. Padaromi „sustambinti“ planai, suvedami namo duomenys į tam tikrą programą ir medžiagų bei perkamų daiktų kainos imamos iš įvairių lentelių. Pavyzdžiui, investicinio plano rengėjas paskambina į langų įmonę, sutaria už 400 Lt, o susumavus visus mokesčius lango kaina atsieina 800 Lt. Galutinė kaina skaičiuojama pagal tai, už kokią sumą atlikti darbai. Pagal preliminarią nurodytą kainą imamas kreditas. Konkursą laimėjusio rangovo darbų suma negali viršyti paimto kredito“,— aiškino E.Jurkonis.
Direktorius sakė, kad nesistemingas darbas renovuojant namą galimas dėl darbininkų skaičiaus, tačiau „Telšių butų ūkio valdos“ jokios galios kontroliuoti vykstančią renovaciją esą neturi. „Statybos procese įstatymiškai dalyvauja statinio statybos vadovas, darbų vykdytojas, techninės priežiūros atstovas, projektuotojas. Nors esu specialistas, viską žinau, išmanau, tačiau šiuo atveju aš lyginamas su Tamsta, skandalą pakeliu, ir tiek. Aišku, jie sureaguoja, nes mes pasirašome finansavimą ir mokame. O, kad bėginėja… žmonės skundėsi. Dabar statybininkai tikrai atkreipė dėmesį, problema buvo anksčiau. Vyko susirinkimas, žmonės kėlė klausimus ir direktorius raštiškai atsakė“,— teigė E.Jurkonis.

Stop renovacijai — stop kompensacijai!
Moterys pasakojo, kad iš pradžių renovacijos nenorėjo daugelis. Seimui patvirtinus renovacijos prievolę, atnaujinti Sedos g. 5 namą sutiko daugiau kaip 60 proc. gyventojų.
Valstybė pagrasė gyventojams: „Nenori renovacijos — negausi kompensacijos!“ Jei kompensaciją už šildymą gaunantys asmenys atsisako renovuoti savo namą, jiems pirmąjį šildymo sezoną subsidija sumažės 50 proc., o antrąjį sezoną parama išvis nebus teikiama. Gyventojas, neremiantis renovacijos, kompensacijos negaus tol, kol bus baigtas namo atnaujinimas, bet ne ilgiau kaip 3 metus.
„Pas daugelį buvo sudėti plastikiniai langai, balkono durys, tad renovacijos kaip ir nereikėjo. Radiatoriai ketaus, pakankamai geri, ilgai laikė šilumą. Sienų juk nekeičia, pralaidumas išlieka. Jei kaimynai įsijungtų televizorių ar radiją, vis tiek viskas girdėtųsi“,— pastebėjo ponia Vilija.
Buvusi namo komendantė Danutė patenkinta daugiabučio remontu. „Aš nieko prieš radiatorių ir visos sistemos pakeitimą. Ji kur kas geresnė negu buvo. Dabar dvivamzdė sistema šilumą paskirsto vienodai. Anksčiau būdavo blogiau tiems, kas gyvena žemutiniuose aukštuose, nes ten šiluma juos pasiekdavo paskutinius. Renovacija būtų tikslinga, jeigu ją atliktų gerai, bet mes jiems esame… tiesą pasakius, nežinau, kas mes jiems — tarsi kokie vargšai, lyg išmaldos prašytojai“,— sakė moteris.

Sparčiai dirbo… tik neilgai
„Iš pradžių darbininkai uoliai kibo į darbus. Pirmiausia pradėta dirbti iš kiemo pusės, buvo išgriauti balkonai. Paskambino darbų vykdytojas pernai prieš lapkričio 1-ąją, Visų šventųjų dieną, liepė greitai kraustyti balkoną, jį reikia griauti, nes trukdo sienai šiltinti. Greitai iškraustėme, per pusdienį viską sutempėme su vyru į namus, sukaltas lentynas sulaužėme, kad tik netrukdytume renovacijai. O jie nieko nedarė. Svarbu, kad mums užkūrė pirtį. Greta gyvenantis kaimynas jau buvo įsistiklinęs balkoną naujai ir jo negriovė. Viskas stovi išardyta ties mano balkonu. Kaimynas galimai darbų vykdytojo draugas, esą žada mano balkoną pritaikyti prie jo. Bet čia tokia turgaus kalba. Sako, kad kaimyno balkoną griaus, tačiau kol kas ties manimi, kaip ties kokiu Bermudų trikampiu, sustojo visi darbai. Didžioji namo dalis sutvarkyta, o likusioje — ties mano balkonu — jau tris mėnesius darbai sustoję“,— pyko moteris.
Į ponios Vilijos skundą apie netvarkomą balkoną UAB „Žimpra“ vadovas P.Žimkus atsakė: „Darbai ties tuo butu sustojo, nes gretimai gyvenantis kaimynas neseniai įsistiklino naują balkoną ir pateikė prašymą projektuotojams, kad jo negriautų, o pritaikytų prie naujo projekto. Procesas užsitęsė — nei mes galime dirbti, nei gyventojai normaliai gyventi. Vis dėlto gyventojo skundas nepatvirtintas, balkoną teks griauti ir įrengti naują pagal numatytą projektą. Panašiai buvo ir dėl įrengtų metalinių žaliuzių, jas taip pat teks pašalinti“.
P.Žimkus pažadėjo, kad darbai jau šią savaitę pajudės į priekį. Direktorius aiškino, kad jų atliekami darbai ypač priklauso nuo oro sąlygų. „Mes negalėjome dirbti išorės apdailos darbų, kai lauke buvo minusinė temperatūra. Dabar, kai nebėra šalčių, galime tęsti pastato išorės renovaciją“,— sakė P.Žimkus. Techninę priežiūrą atlieka UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“. Pašnekovas tikino, kad atliekami darbai — kaip po padidinamuoju stiklu. „Mūsų atliekamus darbus, naudojamų medžiagų kokybę kiekvieną savaitę tikrina ir kontroliuoja po 2-3 prižiūrėtojus iš Klaipėdos įmonės. Darbus vertina pagal projektą, patikrina kiekvieną kampą, buvo atvykę atsakingi asmenys ir iš Statybos inspekcijos“,— sakė direktorius. Įmonės vadovas teigė, kad jo darbininkai pluša ne tik darbo dienomis, bet ir šeštadieniais. P.Žimkus nuogąstavo, kad šio daugiabučio renovacija jų įmonei nėra pelningas objektas: „Jei išeisim „ant nulio“, tai bus labai gerai“.
Kaip teigė direktorius, projekte vamzdyną išvedžioti daugiabutyje numatyta, tačiau apdaila kiekviename bute — ne. Apsilankius kelete daugiabučio butų, taip ir matosi žiojėjančios skylės, o sutvirtinti pripurkšta rožinių statybinių putų ir palikta. Supraskite: susitvarkykite patys. Anot P.Žimkaus, nebuvo suprojektuotas ir aikštelių prie daugiabučių namų laiptinių sutvarkymas. „Už savo lėšas aikšteles išklojome trinkelėmis. Be to, projekte nėra numatyta elektroninių spynų. Rizikuodami pildėme gyventojų prašymą ir įrengėme kitokias nei projekte numatyta laukųjų durų spynas“,— teigė statybinės bendrovės vadovas.

Neįprasta darbo metodika?
Moterų teigimu, pradėtų ir nebaigtų darbų buvo nemažai, ne viskas atlikta kokybiškai: ilgą laiką stovėjo išardyti ir nesutvarkyti įėjimai prie laiptinės, suvedžiota dvivamzdė sistema, bet nesutvarkyta, balkonai nuardyti, bet neužtaisyti, vėliau jie įstiklinti, o langai į juos sudėti atvirkščiai, palangių balkone nebuvo net 1,5 mėnesio, taip pat rasoja naujai sudėti plastikiniai langai. „Išgręžia ir palieka skyles, tai dirba koridoriuje, tai išorėje, viena siena išdažyta, paruošta priduoti, ant kitos — dar net polestirenas neuždėtas“,— sakė telšiškės.
Projekte aprašytas balkonų remontas ir stiklinimas: „Balkoninių plokščių ištrupėjusios dalys remontuojamos cementiniu skiediniu, atkuriant geometriją, šoninės kraštinės ir apačia tinkuojami fasadiniu tinku (balkono plokštės apačia ir šonai), o balkoninių plokščių grindys įrengiamos iš neslidžių akmens masės plytelių. […] pašalinamas eroduotas betonas, apnuoginant armatūrą iki sveikos, ji valoma ir dengiama antikoroziniu spec. mišiniu […], užtaisomos netektys remontiniu betono mišiniu, formuojant pirminę balkono geometriją“. Kalbintas P.Žimkus tikino, kad statybininkai viską atliko pagal projektą, tačiau su žurnalistais bendravusios moterys aiškino, jog užteptas betoninis skiedinys nenugrandžius senojo ir armatūra nebuvusi „apnuoginta“.
Direktorius argumentavo, kad pašalinti senosios betonuotos balkono aikštelės neįmanoma, nes tokiu atveju gali būti pažeista laikančioji konstrukcija: „Specialiai nukaišta tiek, kiek reikėjo, po to užtaisyta cementiniu mišiniu. Kitaip niekas ir neišgalvojo. Darėme viską, kaip reikia“. Esą pagalius į ratus kaišioja prieš daugiabučio namo modernizavimą nusiteikę gyventojai. „Pasakėme, kad darbai vykdomi ne pagal projektą, tai pykdome visus, jog sekame jų darbus“,— pastebėjo ponia Vilija.

Nežino galutinės kredito sumos
Gyventojams galvos skausmą kelia ne tik galimai nesistemingas darbas ar nekokybiškas jo atlikimas, bet ir galutinė kredito suma. „Kiek kiekvienas butas turės sumokėti — nežinome, pagal pirmąjį variantą pateikta vienokia kaina, o dabar ji išaugo keliolika tūkstančių. Ėjau į „Telšių butų ūkio valdas“ aiškintis, tačiau tiksliai niekas ir nepasakė. Neseniai paprašiau naujos sąmatos, kiek turiu mokėti. Man pasakyta, kad naują sąmatą parengs tuomet, tai Valstybė perves 40 proc. dotacijos. Iki šiol nieko nežinau — nei kiek balkonas, nei kiek langai kainavo“,— sakė ponia Danutė.
Dalį rangos darbų kompensuos valstybė. „40 proc. skaičiuoti reikia ne nuo nurodytos sumos investiciniame projekte, bet nuo rangos darbų, teikiančių energinį naudingumą. Nurodyta bendra investicijų suma, įskaitant rangos darbus, projektavimą, administravimą ir techninę priežiūrą. Investiciniame projekte atėmus nuo pagrindinės sumos 40 proc. reikalinga suma nesigauna ir nesigaus. Iš Valstybės investicijų programos (VIP) gauname mokėjimo grafikus visai sumai neatėmus valstybės pramos. Preliminariai gyventojai supažindinti buvo, įteikta sutartis ir mokėjimo grafikas. Tikslus mokėjimo grafikas — po to, kai namas bus priduotas, bus viskas perskaičiuota ir atimta valstybės parama. Ji bus kaip kredito dengimas kiekvienam gyventojui. Atėjo žmonės ir klausia, kodėl padidėjo suma, nes jie lygino su investiciniu projektu, kuriame parama jau buvo atimta, o grafike parama neatimta. Kai yra daug skaičių, viskas ir susipainioja. Kas netingi, ateina ir pasiaiškina, nors mes tą patį kalbėjome ir per susirinkimą. Mus tikrina: bankas, agentūra, viską išnaršo po plaukelį. Tad „praslysti“ nėra galimybės. Aišku, pasitaiko klaidų, bet smulkmenos, nes masinių klaidų ar neatitikimų, kur skaičiuojami žmonių pinigai, būti negali“,— aiškino „Telšių butų ūkio valdų“ buhalterė.
Telšiškė Vilija kreipėsi į atsakingas institucijas, norėdama išsiaiškinti, ar viskas atliekama tinkamai. Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė pateikė teigiamą atsakymą ir informavo, kad „Preliminari atnaujinimo (modernizavimo) darbų kaina nurodyta ir patvirtinta investicijų plane — 1 mln. 485 tūkst. 200 Lt (430 tūkst. 143,65 Eur), o įvykdžius rangos darbų su projektavimu konkursą, vertė yra 1 mln. 198 tūkst. 592,43 Lt (347 tūkst. 136,36 Eur). Vertinant su investicijų planu, sutaupyta 286 tūkst. 607,57 Lt (83 tūkst. 7,29 Eur).
Ilgai skaičius analizavome ir mes, žurnalistai, kol galiausiai paaiškėjo, kad renovacijos darbai bus pigesni nei nurodyta preliminariame investicinio projekto dokumente. Pavyzdžiui, kiek didesniam negu 45 kv.m butui daugiabučio renovacija kainuos maždaug 8 tūkst. litų (apie 2 tūkst. 315 Eur) mažiau.