Statome namą. Kokį rinktis — pasyvų ar aktyvų?

Kuo skiriasi pasyvus gyvenimas nuo aktyvaus, žinome puikiai, tačiau, ar taip pat gerai išmanome apie tokių namų statybas? Kalbėdami apie aktyvų ir pasyvų namą, juos lyginame, ieškome panašumų ir skirtumų, įvertiname privalumus ir trūkumus. Į klausimus atsako Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas KĘSTUTIS ANGLICKAS (nuotraukoje).

Donata Kazlauskienė

— Kuo skiriasi pasyvus namas nuo aktyvaus?
— Pasyviuose namuose energija naudojama labai taupiai. Šiluma juose cirkuliuoja, grįžta per vėdinimo sistemą. Aukštas energetinis efektyvumas pasiekiamas dėl sandarių sienų ir stogo bei kokybiškų langų. Šiuose namuose pagrindinis energijos šaltinis — per langus patenkanti saulės energija, dirvožemio šiluma, patalpoje esančių žmonių kūno temperatūra, buitinė technika ir kt. Aktyvus namas energiją gamina iš saulės, vėjo ar žemės. Dėl efektyvios sistemos aktyvūs namai pagamina daugiau energijos nei patys suvartoja.
— Kokį namą patartumėte rinktis?
— Pastatyti pasyvų namą kainuoja maždaug 10 proc. brangiau nei aktyvų. Pasyvūs namai naudoja kone ketvirtadaliu mažesnius kaštus šildymui. Tokio namo statybos išlaidos atsiperka.
Tai ateities namai, tad patarčiau rinktis būtent tokį: nuo 2014 m. visi nauji pastatai pagal savo energinį naudingumą turi atitikti B klasę, o, remiantis Europos Sąjungos pastatų energinio naudingumo direktyva, nuo 2016 metų — A klasę. Perėjimas prie pasyvių namų statybos Lietuvoje jau vyksta. Pasyvūs namai — puiki investicija, jie bus konkurencingi nekilnojamojo turto rinkoje.
— Kokie turėtų būti pasyvaus namo kriterijai? Kokių šalių rekomendacijomis geriausia remtis?
— Pagal Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos duomenis, kad pastatas būtų pripažintas pasyviu, jis neturi viršyti tam tikrų reikalavimų. Geriausia remtis tų šalių, kuriose pasyvių namų statyba jau yra populiari, patirtimi. Tai — Vokietija, Austrija.
— Kokie yra pasyvių namų trūkumai? Kodėl pasyvūs namai sudaro šiuolaikinių statybų mažumą?
— Tokių namų statymas mūsų šalyje dar nėra populiarus, nes būtinas atidus projektavimas (rekomenduojama kreiptis į sertifikuotą pasyvių namų planuotoją), tinkamas medžiagų ir jų kiekių parinkimas, statybai keliami aukšti reikalavimai, ne kiekviename sklype galima pastatyti pasyvų namą. Be to, Lietuvos statybų sektoriuje tai dar naujovė.
— Yra žinoma, kad bet kokį namą galima paversti aktyviu, tačiau, ar bet koks namas gali tapti pasyviu?
— Esminė sąlyga, norint namą paversti pasyviu,— pagrindinis namo fasadas ir langai turi būti orientuoti į pietus, pietryčius ar pietvakarius. Taip bus išnaudojama saulės energija. Galima namą modernizuoti, jį renovuoti iš pagrindų ir paversti pasyviu, tačiau kokybiškesnis pastatas bus tik statant naujai.
Projektuojant pasyvų namą, didelis dėmesys skiriamas būtent langams: jie turi būti įstatyti be šalčio tiltelių apšiltintoje sienoje, jų šilumos laidumo koeficientas Uw turi atitikti Europos standartą ir būti lygus arba mažesnis už 0,8 W/m2K. Langų rėmai turi turėti aukštą U-vertę.
— Kokia pasyvaus namo nauda žmogui ir gamtai?
— Gyvenant pasyviame name ir naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, mažesnė atmosferos tarša, namas yra draugiškas aplinkai ir žmogui: dėl efektyvios šilumos izoliacijos, vėdinimo bei sandarumo, gyventojai kvėpuoja kokybiškesniu oru ir jaučiasi patogiau.
— Galbūt Telšiuose renovuojami daugiabučiai iš dalies yra verčiami į pasyvius namus?
— Kiekviena renovacija prisideda prie energijos mažinimo sąnaudų, bet renovuojant daugiabučiai namai neverčiami į pasyvius namus. Telšiuose, Birutės g.22 esantis namas po renovacijos bus draugiškas aplinkai, nes bus įrengiamas geoterminis šildymas.
— Kaip Telšių rajono savivaldybė skatina statytojus rinktis pasyvius namus? Kokios tai priemonės?
— Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos, Architektūros skyriuose dirba patyrę, moderniomis technologijomis besidomintys specialistai, kurie informuoja statytojus apie galimybę statytis pasyvų namą. Visgi, mano nuomone, informacijos apie pasyvius namus trūksta nacionaliniu lygmeniu, stinga ir gerosios praktikos sklaidos, tad pasyvūs namai mūsų šalyje dar nėra populiarūs.
— Ačiū už pokalbį!

http://www.geotermija.lt/geoterminis-sildymas