Politikai remia verslą: kaip ir kokį?

Vietos politikai tarsi maldelę mėgsta kartoti esą rūpinasi verslu, darbo vietomis ir panašiai. Tačiau, ką iš tikrųjų jie yra nuveikę, kad Telšiuose ir rajone kurtųsi naujos įmonės kartu su darbo vietomis, gausėtų investicijų, pagyvėtų rajono ekonomika? Šiame straipsnyje pabandysime rasti atsakymą į šį klausimą.

Alvydas Ivoncius

Neturi kuo pasigirti
Statistikos duomenys teigia, kad pastaraisiais metais materialinių investicijų Telšių rajone sparčiai mažėjo. Beje, kaip ir gyventojų. Plungės ir Mažeikių rajonuose materialinių investicijų vienam gyventojui tenka daugiau nei mūsų rajone. Tai įrodo, kad rajono valdžios nuopelnas dėl verslo plėtros yra nulinis. Atvirkščiai, mūsų rajone verslas menksta. Plungėje statomos naujos gamyklos, o mūsų mieste — ne.
Jei paklaustume Savivaldybės administracijos direktoriaus LSDP Telšių skyriaus pirmininko Sauliaus Urbono, jo pavaduotojų Kęstučio Gusarovo, Kęstučio Anglicko, koks jų nuopelnas dėl verslo raidos, įdomu ką išgirstume? Šie veikėjai, pamėgę savigyrą Savivaldybės tinklalapyje, kažkodėl jame nepateikia informacijos apie susitikimus su verslininkais, investuotojais. Nepateikia dėl paprastos priežasties: nėra ką papasakoti.
Mūsų valdžios vyrai tiesiog sėdi savo kabinetuose, spręsdami eilines, o ne strategines rajono problemas. Jie menkai tesugeba netgi gauti naujų Europos Sąjungos ar valstybės investicijų. Kiek šalies valdžia rajonui paskiria, tiek ir tėra pinigų.

„Rūpinimosi“ verslu formos
Tačiau klystume, manydami, kad mūsų politikams ir rajono vadams verslas apskritai nerūpi. Tik, deja, to rūpesčio formos dažniau liūdina nei džiugina.
Pamenate, valdantieji kartu su S.Urbonu buvo palaiminę milžiniško paukštyno statybą. Dėl vos 20 darbo vietų buvo rizikuojama „Žemaitijos pieno“, kuriam paukštynas galėjo sukelti rimtų problemų, likimu. Valdantieji kartu su Savivaldybės administracijos vadovais užsispyrėliškai nenorėjo atšaukti ydingų savo raštų, kuriais palaimino planuojamo paukštyno Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.
Primename, kaip valdantieji rūpinosi, kad būtų parduotas Savivaldybei priklausančios UAB „Telšių autobusų parkas“ nekilnojamasis turtas telšiškiui verslininkui Gintarui Sankauskui. Ir ką?

Šis nusipirko ir paskui pelningai perpardavė bendrovei LIDL. Tačiau šiuo atveju „nušauti du zuikiai“. Benamiu likęs „Telšių autobusų parkas“ kitą pastatą ir teritoriją išsinuomojo iš Savivaldybės tarybos ir Darbo partijos nario Zenono Mockaus įmonės.
Rašėme, kad Luokės gatvėje aukcione buvo parduoti du sklypai. Paaiškėjus, jog gali laimėti (ir laimėjo) UAB „Versuva“, S.Urbonas sukruto rūpintis, kad aukcionas būtų atšauktas. Tuo rūpinosi ir tas pats „legendinis“ G.Sankauskas. Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyrius irgi pasistengė, kad aukcionas negaliotų, nors dėl to valstybė neteko beveik 600 tūkstančių litų.
Su Savivaldybės tarybos nariu socialdemokratu Adomu Domarku susijusi įmonė „Telšių buitis“ pastatus nuomojosi iš Savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“. „Telšių buitis“ pastatus pernuomojo, nors to padaryti be Savivaldybės tarybos leidimo negalėjo. Paaiškėjus šiam faktui, „Telšių butų ūkio“ valdybos pirmininkas Kęstutis Gusarovas nesistengė, kad dėl pažeidimų būtų sutartis nutraukta. Valdantieji pasielgė kaip tik priešingai: Taryboje „buldozeriu“ prastūmė sprendimą, leidžiantį „Telšių buičiai“ pernuomoti pastatus. Prisiminkite, kad kai kurių statybos darbų konkursų sąlygos aiškiai buvo diskriminacinės, ką pripažino ir teismas. Užtat tos sąlygos buvo palankios kai kurioms statybų bendrovėms. Tačiau ne Telšių. Mūsiškiams statybininkams konkurso dėl Tryškių Lazdynų Pelėdos mokyklos pastato sąlygos buvo sunkiai įveikiamos. Kai teismas pripažino šio konkurso sąlygas ydingomis, rajono valdžiai teko rengti kitą. Konkurse jau galėjo dalyvauti miesto statybų bendrovės. Ir laimėjo telšiškiai statybininkai. Čia reikia pastebėti, kad, konkursus laimėjus rajono bendrovėms, mūsų žmonės gauna darbo, o Savivaldybės biudžetas gausiau papildomas pajamomis.
Vien šių kelių faktų pakanka parodyti, kaip mūsiškė valdžia „rūpinasi“ rajono verslu. Dar papildysime: didžiulės vertės viešuosius pirkimus Savivaldybės administracija pamėgo rengti supaprastintu apklausos būdu. Kitaip sakant, konkurse dalyvauti kviečiamos mažiausiai trys firmos. O kas paneigs, kad ne tos, kurios prie širdies Savivaldybės tarybos valdančiajai koalicijai, Savivaldybės administracijos vadovams?
Kaip matote, „rūpindamiesi“ verslu, mūsų veikėjai vos nesudarė sąlygų beveik pačiame mieste iškilti milžiniškam, taršą ir dvoką skleidžiančiam paukštynui; nenaudingomis sąlygomis pardavė savo įmonės nekilnojamąjį turtą; dėl bendrapartiečio sūnaus vadovaujamos „Telšių buities“ interesų nusispjovė į teisės normų nesilaikymą; kviečia į konkursus kuo mažiau bendrovių, kad galimai laimėtų tik tos bendrovės, kurių sėkme kažkodėl suinteresuotas mūsų vietinis politikos elitas. Tačiau toks „rūpinimasis“ verslu kelia vien nerimą.