Kapitonas Vladas Kuodys — Telšių amatų mokyklos direktorius
is dažniau Telšiai įvardijami Menų miestu. Pradėjus ieškoti šio reiškinio ištakų, neabejotinai turėsime atsigręžti į Telšių valstybinę vidurinę amatų mokyklą, kuri įkurta 1931 m. Šiais metais mokykla švęstų savo įkūrimo 85-ąjį jubiliejų. Nors ji ne kartą buvo pertvarkyta, bet išlaikė sąsajas su savo pirmtake, puoselėjusia amato meninį pobūdį. Dabar ryškiausiai tai jaučiame žvelgdami į Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojų ir studentų kūrybinį palikimą, vis akivaizdžiau besiveržiantį iš auditorijų į miesto viešąsias erdves.
Povilas Šverebas
Kiekvienas mokyklos tarpsnis kvėpavo savo laikmečio sunkumais, bet ypač rūstūs buvo Antrojo pasaulinio karo metai. Lietuvą užėmus Sovietų sąjungai, 1940 m. liepos 13 d. pirmasis mokyklos direktoriaus Kazys Šimonis areštuotas ir nuteistas penkeriems metams lagerio.
Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų sąjungos karui, žuvo antrasis direktorius Kiprijonas Šaulys, o penki mokiniai — Kazys Baltrušaitis, Antanas Čiužas, Kostas Bučius, Kazys Puškorius ir Adomas Rakas nukankinti Rainių miškelyje. Kraštą okupavus fašistinei Vokietijai, iš mokyklos pašalinti žydų tautybės mokiniai, prasidėjo holokaustas. Vokiečių okupacijos metais Vladui Kuodžiui teko grįžti iš Vilniaus ir pradėti vadovauti Telšių valstybinei amatų mokyklai. Iš jo biografijos matyti, kad jis tikrai negalvojo, kad taps pedagogu.
V.Kuodys gimė 1905 m. balandžio 22 d. Užpelkių kaime, Papilės valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Motina turėjo 20 hektarų ūkį, kuriuo Antrojo pasaulinio karo metais jau rūpinosi brolis Pranas. Neaišku, kur V.Kuodys baigė pradžios mokslus. Žinoma, kad jau 1924 m. dirbo „Eksimporto“ bendrovėje sąskaitininku, o 1926 m. įsidarbino Hydrometriniame biure techniku. 1927 m. baigė Kauno aukštesniąją komercijos mokyklą. 1930 m. rudenį pašauktas atlikti karinę tarnybą ir buvo priimtas aspirantu į Karo mokyklą, įsikūrusią Aukštojoje Panemunėje. Besimokydamas perėjo į tikrąją karo tarnybą. 1932 m. baigė Karo mokyklą ir jam buvo suteiktas pėstininkų jaunesniojo leitenanto laipsnis. Po mokslų paskirtas 7 pėstininkų pulko 1 kuopos būrio vadu. 1934 m. perkeltas į kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyrių. Kaip kariškis gavo stipendiją studijuoti Vytauto Didžiojo universitete, Technikos fakultete, Statybos skyriuje. Iš dokumentų matosi, kad tai aktyvus studentas. V.Kuodys priklausė Žemaičių Simono Daukanto, Studentų technikų draugijoms, „Kęstučio“ korporacijai ir Šaulių sąjungai, bet neturėjo jokių ryšių su masonų ložėmis. 1936 m. jis pasiųstas į Belgiją atlikti praktikos prie tiltų statybos. Tais pačiais metais jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1938 m. baigė universitetą, įgydamas diplomuoto inžinieriaus statybininko kvalifikaciją, o tarnyboje pervestas į antrą inžinerijos batalioną kuopos vadu. Tais metais karininkas vedė Emanuelę Janiną Skukauskaitę (1918-2007), o vėlyvą rudenį susilaukė dukters Genoveitės Audrės Danguolės. 1939 m. jam suteiktas kapitono laipsnis. Lietuvos kariuomenę įjungiant į Raudonosios armijos (RA) sudėtį, dirbo bataliono raštvedžiu. 1940 m. paskirtas į RA 29-tą teritorinį šaulių korpusą 179-tą šaulių divizijos atskirąjį pionierių batalioną kuopos vadu, bet jau rudenį iš kariuomenės atleistas.
Įvairiuose dokumentuose nurodomos skirtingos karinės tarnybos baigimo datos. Atrodo, kad tai galėjo būti 1940 m. lapkričio 15 d. Prieš tai V.Kuodys dar spėjo pasidžiaugti sūnaus Kęstučio Vlado gimimu. Po to dirbo Vilniaus miesto ir srities komiteto Statybos skyriaus vyriausiuoju inžinieriumi, gaudamas 675 rublių pagrindinį atlyginimą. Prasidėjus Sovietų sąjungos ir Vokietijos karui, kaip pats pažymi autobiografijoje, be kieno nors įsakymo, dalyvavo 1941 m. birželio 23 d. sukilime. Jis prisijungė prie sukilimo po to, kai keli kareiviai Vilniuje išlaužė Milicijos valdybos ginklų sandėlį ir parūpino ginklų. Nauja okupacinė valdžia pradėjo įvairias reorganizacijas, o norint užimti kokią tarnybą, pirmiausia reikėjo patvirtinti, kad nesi žydas ar jų kilmės. V.Kuodys, kuris tuo metu dirbo Meno reikalų valdyboje vyr. inžinieriumi, kuri 1941 m. liepos 29 d. prijungta prie Švietimo skyriaus ir pertvarkyta į Meno reikalų departamentą. Po atostogų inžinierius laikinai ėjo Statybos skyriaus viršininko pareigas, o skyrių likvidavus 1941 m. rugsėjo 21 d. atleistas ir paskirtas į Telšių valstybinę amatų mokyklą direktoriumi. Matyt, kad tų metų pavasarį V.Kuodys turėjo problemų su sveikata, nes jam suteikta trečia invalidumo grupė ir skirta šešių valandų darbo diena, o padėčiai ištaisyti rekomenduotas kurortinis gydymas.
Kariškiui-statybininkui pradėjus pedagogo karjerą, reikėjo pasirūpinti mokytojo cenzu. 1941 m. gruodžio 12 d. pagal mokytojų ir instruktorių atestavimo taisykles jis atliko šiuos formuliarumus ir tapo kvalifikuotu mokytoju. Tuo metu apie direktoriaus kalbų mokėjimą nurodyta, kad jis vidutiniškai šneka vokiškai ir kiek silpniau ją valdo raštu. Dar galėjo susikalbėti angliškai ir rusiškai. Telšių amatų mokykloje V.Kuodys neužsibuvo, nes 1942 m. rugsėjo 1 d. Švietimo generalinio tarėjo įsakymu C/Nr. 38 tarnybos labui tomis pačiomis pareigomis perkeltas į Mažeikių valstybinę amatų mokyklą. Po dvejų metų, užėjus frontui, mokykla uždaryta. Direktorius dar 1944 m. rugpjūčio 3 d. savanoriu įstojo į Tėvynės Apsaugos Rinktinę (TAR). V.Kuodys paskirtas 1-ojo pulko rikiuotės štabo viršininku, o vėliau pulko štabo sudėties adjutantu ir rinktinės štabo mobilizacijos viršininku. Menkai ginkluota (TAR) vokiečių ties Seda buvo palikta kautis su atakuojančios Raudonosios armijos dviem tankų divizionais. V.Kuodys spėjo evakuotis ir pasitraukė į Vokietiją. Po karo išvyko į JAV, kur 1990 m. Masačiusetse mirė.
Iš Telšių valstybinės amatų mokyklos direktoriaus V.Kuodžio biografijos ryškiai jaučiasi politinių pokyčių kvėpavimas ir laikmečio dvasia. Matosi mada vaikams parinkti ne vieną, o kelis vardus, ir dar tautinius, o berniukams būtinai suteikti ir tėvo vardą. Taip pat atsiskleidžia provincijos jaunuolio karjeros kelias, kuris vingiavo per karinę tarnybą link universitetinio išsilavinimo.
Pasižiūrėjus, kokius šūsnius įsakymų ir nurodymų siuntinėjo vokiečių okupacinė valdžia visų tipų mokyklų direktoriams, galima daryti prielaidą, kad švietimo įstaigų vadovams nebuvo lengva. Nežiūrint visų sunkumų, darbas amatų mokykloje buvo tęsiamas, stengiantis išlaikyti jos gerąsias tradicijas. V.Kuodys per vienerius metus, praleistus Telšių valstybinėje amatų mokykloje, jos gyvenimui išskirtinio poveikio nepadarė. Jo biografija rodo, kad jis daugiau buvo karo žmogus, pasiryžęs ginti tėvynę, nei pedagogas.
Nuotraukoje: Buvusios Telšių valstybinės vidurinės amatų mokyklos — dabartinio Telšių menų inkubatoriaus — pastatas. Nuotr. P.Šverebo, 2016 m.