Telšių rajono savivaldybė, vaizdžiai kalbant, bankrutuoja: išnaudotas visas skolinimosi limitas. To nebeslepia net rajono vadovai. Tačiau politikams, panašu, tai nė motais. Jie nori dar labiau išlaidauti.
Alvydas Ivoncius
Biudžetas — praskolintas, įkainiai — „auksiniai“
Teisės aktai numato, kiek Savivaldybė gali pasiskolinti nuo savo biudžeto dydžio. Telšių rajono vandantieji nuo 2011 metų nuosekliai murkdė rajoną į vis didesnes skolas, kol galiausiai priėjo liepto galą: pasiekta skolinimosi limito riba.
Valdančioji koalicija, kurią sudaro socialdemokratai, darbiečiai, „valstiečiai“ ir konservatoriai, nesusikūrė jokio plano, kaip mažinti rajono skolas. Negana to, kaip ne kartą minėjome, Telšių rajono savivaldybė garsėja galimai neskaidriais viešųjų pirkimų konkursais. Kai už darbus mokama „auksiniais“ įkainiais, apie taupymą neverta nė kalbėti. O ir viešųjų pirkimų konkursus laimi dažniausiai tos pačios firmos.
Finansų ministerijos duomenimis, Telšių rajono savivaldybės skola šių metų kovo 31 dieną (tai naujausi oficialiai ministerijos paskelbti duomenys) buvo 9846 tūkst. eurų (beveik 34 mln. litų). Skola sudarė 54,3 procento Savivaldybės planuojamų šiais metais gauti pajamų. Skolinimosi limitas nukritęs žemiau minusinės ribos, o metų pradžioje, nors ir menkas, dar buvo 0,9 procento.
„Vargšeliai“ nori pralobti
Prasiskolinusi Savivaldybė nerūpi netgi jos pačios Tarybos nariams. Akivaizdžiausiai tai patvirtina šiemet kilusi iniciatyva padidinti išlaidas Savivaldybės tarybos nariams. Dabar jiems skiriama per mėnesį 57 eurai vadinamosioms kanceliarinėms išlaidoms. Komisijų, komitetų pirmininkams skiriama po 114 eurų per mėnesį.
Atvirai kalbant, daugelis Tarybos narių nė tų 57 eurų nėra nusipelnę. Už vieno mėnesio išlaidas — 57 eurus — jie gali prisipirkti tiek pieštukų, trintukų, rašiklių ir popieriaus, kad užtektų visai ketverių metų kadencijai, nes juk praktiškai nieko neveikia, išskyrus pasėdėjimą Tarybos ir jos komitetų posėdžiuose.
Kai kurie vietos politikai aiškina esą jiems brangiai kainuoja degalai atvykti į posėdžius. Dauguma Savivaldybės tarybos narių gyvena Telšiuose, tad ir tos išlaidos minimalios. Metamas ir kitas „koziris“: išrinktieji pleškina degalus, vykdami susitikti su gyventojais. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų?
Savivaldybės tarybos nariams, nesvarbu, kur jie dirbtų, už sėdėjimą posėdžiuose moka darbovietės. Mat darbdaviai privalo išleisti Savivaldybės tarybos narius posėdžiauti.
Nevykęs ir pasiteisinimas esą jie gaišta brangų savo laiką. Dauguma Savivaldybės tarybos narių apskritai nekelia jokių iniciatyvų, net neįstengia ar nenori deramai išstudijuoti jiems pateiktos medžiagos. O posėdžiaujama beveik vien darbo laiku.
Kamšytų partinius „obščiakus“?
Taigi neseniai buvo renkami parašai padidinti Savivaldybės tarybos nariams skiriamas lėšas. Net dvigubai: nuo 57 iki 114 eurų per mėnesį. Aišku, komisijų, komitetų pirmininkai gautų dar daugiau. Kalbama, kad parašų rinkimo iniciatoriai buvo „vargstantys“ socialdemokratai.
Prieš keletą metų vienos sparčiai populiarumą prarandančios partijos Telšių rajono skyriaus vadovas aiškino raginęs saviškius tuos Tarybos nariams skiriamus pinigėlius sumesti į „obščiaką“: taip skyrius turėtų pinigų partinėms išlaidoms. O gal Savivaldybės pinigais kai kurie vietos politikai nori kamšyti prakiurusias partines kasas?
Tarybos posėdyje, nors ir buvo parengtas sprendimo projektas, nutarta šios išlaidavimo iniciatyvos nesvarstyti. Bet, gali būti, iniciatyva sustabdyta laikinai: kol baigsis Seimo rinkimai. Po jų manoma įsteigti ir mero sekretoriatą, nors neaišku, kam jis reikalingas.
Tarybos nariams buvo išplatinti duomenys, kiek per mėnesį išrinktiesiems mokama aplinkiniuose rajonuose. Ten gobšumas įspūdingas. Štai Šilalės rajone savivaldybės tarybos nariui per mėnesį mokama 231, Šiaulių — 116, Kelmės — 175, Mažeikių — 111, Šiaulių miesto — 185 eurai. Bet ką tai sako ir ką pagrindžia? Nebent tų rajono politikų gobšumą, biudžeto pinigų netausojimą. Negi kaimynų gobšumas yra pagrindas mūsų politikams taipogi tokiais pat tapti?
Rajone — nuosmūkis, vadams — priedai
Savivaldybės administracijos direktoriui, jo pavaduotojams mokami pareiginės algos 30 procentų dydžio priedai. Deja, Telšių rajone jau daugokai metų pastebimas ekonominis nuosmūkis. Mūsų rajonas pagal vienam gyventojui tenkančias materialines investicijas atsilieka nuo Plungės ir Mažeikių rajonų.
Emigracija ne mažesnė nei kitur. Tačiau, įvertinant gyventojų skaičiaus mažėjimą, Telšių rajono savivaldybėje neproporcingai daugėjo biudžetinių įstaigų darbuotojų.
Įvertinus rajono ekonomines tendencijas, Savivaldybės praskolinimą, Tarybos narių veiklą, galima manyti, kad daugumai išrinktųjų ir rajono vadovų nepriklauso jokios išmokos ar priedai. Net ir tokių atlyginimų rajono vadovai, kokius gauna, vargu ar yra verti.