Valdoviukai kabinasi medalius
Tuščia atkatų skrynia. „Jo, prastai atlyginami mūsų nuopelnai Telšių kunigaikštijos liaudžiai“,— išspaudė profesionalus raudonųjų roželių politikas, pilkasis ekskardinolas A.Domas ir paniro sapnuot, kaip jam aniuolėlio sparneliai dygsta. „Nezyzkit, bo gausit už tokius nuopelnus nebent tiurmos“,— kraupią pranašystę rėžė Vilė Prokuratorė.
Įplasnojo menėn Telšių pasiklydusių kregždučių patriarchas Juozapas Darbininkas. Mykė mykė, ale nieks nesuprato ką. „Rėžk kaip klebonui per spaviednę“,— neištūrėjo maršalka Saulė Pirmasis. Juozapas Darbininkas numykė, būk Žemkalniukas liepė iš valdančiojo gardo ropštis, o šiaip visais dievais ištikimybę Telšių kregždutės valdoviukams prisiekia. „Supratau, ei, Gintuk Darbiniuk! — patilindžiavo varpeliu maršalka. — Duok Juozapui viedrą dažų ir penzelį”. Suglumo kregždučių patriarchas: žiemą dažyt? „Vasarai roges ruošk žiemą“,— išdidžiai paauklėjo vyriausiasis valdoviukas Fizikas. Maršalka išsišiepė iki ausų.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 19 (9931)