Mokykla sulauks šimtmečio. Kas toliau?

1918 metais Ubiškėje pradėjo veikti pradinė mokykla. Įdomu tai, kad tarpukaryje bažnytkaimyje buvo pastatytas pirmasis tuometėje Telšių apskrityje tipinis mokyklos pastatas. Pokario metais mokykla išaugo iki vidurinės, po 1990 metų jau „traukėsi“, virsdama į pagrindinę,  galiausiai — į pradinę-vaikų darželį.

Alvydas Ivoncius

Kol statė salę, sumažėjo vaikų
Ubiškės mokyklą sovietiniais laikais moksleiviais „maitino“ didesnės Ubiškės, Dūseikių gyvenvietės ir kur kas gausiau nei dabar gyvenami aplinkiniai kaimai. Nusmuko ir Dūseikiai, užsidarius plytų fabrikui. Tais laikais į Ubiškę mokytis atvykdavo dalis vaikų, baigusių Kaunatavos ir Eigirdžių aštuonmetes mokyklas.
Ubiškės mokykla, dešimtmečius veikusi „smetoniškame“ pastate, praėjusio amžiaus aštuntajam dešimtmetyje išsikėlė į naujai pastatytą dviejų aukštų pastatą. O senojoje mokykloje liko pradinės klasės ir laisvose patalpose buvo įkurtas bendrabutis. Statant mokyklai naują pastatą, kažkodėl nepagalvota nei apie salę renginiams ir susirinkimams, nei apie sporto salę. Tiesa, buvo įrengtas tik stadionas.
Kolūkinių laikų pabaigoje iniciatyvos ėmėsi „Raudonojo Spalio“ kolūkis, šalia mokyklos pastatydamas savo naują administracinį pastatą (jo vienas aukštas buvo skirtas moksleivių bendrabučiui), vaikų darželį. Pastarasis po 1990 metų buvo privatizuotas ir galiausiai taip nugriautas, kad neliko nė pamatų pėdsakų. Kolūkis pradėjo statyti ir didžiulę sporto salę. Kalbama, ją turėjus būti net su baseinu.
Šiuos užmojus sužlugdė kolūkinių laikų pabaiga. Spėta tik išmūryti sporto salės su priestatu sienas. Ir viskas sustingo ilgam: beveik dešimtmečiui. Ir tik 2005 metais Ubiškės mokyklos sporto salė buvo įtraukta į Valstybės investicijų programą. Prasidėjo ilga ir lėta statyba visų pirmiausia todėl, kad kasmet, o ir tai ne visuomet, buvo patrupinama pinigų. Tik po penkių metų buvo įrengta sporto salė ir katilinė, tačiau ne kitos dar kolūkio laikais pradėto statyti pastato patalpos. Ši salė tapo viena geriausių rajone. Netrukus buvo įrengta ir renginių salė. Sustojus statybai, ją vėl atnaujinus, vėl ilgokai statant, mokykla patyrė transformacijas iš vidurinės į mokyklą-darželį, o Ubiškė kartu su aplinkiniais kaimais — visai Lietuvai būdingus liūdnokus demografinius pokyčius.
Pagaliau pernai statybininkai baigė darbus. Pastate atsirado vietos bibliotekai, medicinos punktui. Biblioteka jau įsikelia, o medicinos punktas turėtų įkurtuves taipogi neužilgo švęsti.
Dviaukštis mūrinis mokyklos pastatas sovietiniais laikais paaukštėjo — buvo suręstas dar vienas aukštas.

Veikia du mokyklos komplektai
Ubiškė išsaugojo vaikų darželį, nors, kaip minėta, jam statytas pastatas buvo nugriautas ir privatizuotas. Vaikų darželiui patalpos įrengtos mokyklos pirmajame aukšte. Antrajame yra valgykla ir veikia pradinės mokyklos du komplektai: pirmos ir ketvirtos, antros ir trečios klasių. Dirba du pradinių klasių mokytojai. Trečias aukštas tuščias, tarnauja kaip sandėlis. Šiame aukšte yra šeši buvusių klasių kabinetai.
Pasak Ubiškės mokyklos-darželio direktorės Ritos Buivydienės, vaikų darželį lanko 26 vaikai, veikia dvi grupės: priešmokyklinėje penkiamečių ir šešiamečių — vienuolika, o „mažiukų“ — dvimečių ir keturmečių — penkiolika vaikų. Pradinėje mokykloje pirmoje-ketvirtoje klasėse mokosi 17 vaikų. R.Buivydienės teigimu, mokykloje visi vaikai vietiniai: iš Ubiškės, Dūseikių ir aplinkinių kaimų. Į darželį vaikus atveža ir kaunataviškiai. Anksčiau čia vaikus norėdavo palikti ir tryškiečiai, tačiau dabar jų miestelyje veikia vaikų darželis.
Išaugę iš darželinukų amžiaus, dauguma vaikų lanko pradinės mokyklos klases. Jas baigę, vieni mokosi Telšiuose, kiti — Tryškiuose. Žiūrint, kurią mokyklą nusprendžia parinkti tėvai.

Vyksta ir didesni renginiai
Sporto salė buvo populiari telšiškiams tenisininkams. Tačiau Rainiuose pastačius tenisui specialiai skirtą salę, į Ubiškę šios sporto šakos mėgėjai nebeužsuka. Miestelyje ir aplinkinėse gyvenvietėse, panašu, ne ką yra ir norinčio sportuoti jaunimo ar jaunesnių žmonių. Užtat vyresni mielai renkasi kitoje salėje vykstančius įvairius renginius. Pasak R.Buivydienės, sporto salė taipogi tuščia nebūna: dabar čia atvyksta sportuoti mokinių iš Tryškių. Sale naudojasi Dūseikių pensionatas savo programoms. Ubiškės mokyklos-darželio vaikai vyksta į pensionatą mokytis lipdyti iš molio: ten yra reikiama įranga ir net degimo krosnis. Sporto salėje repetuoja linijinius šokius pamėgusios moterys. Sporto bei renginių salėmis naudojasi Ubiškės bendruomenė. Apskritai mokykla ir bendruomenė — tarsi vienas organizmas. Štai prieš keletą metų ubiškiečiai pagal projektą gavo pinigų šalia mokyklos esančiam pušynui sutvarkyti: įrengta lauko scena, suolai, takai, vaikų žaidimo aikštelės. Mokyklos darbuotojai ir net vaikai padeda bendruomenei organizuojant renginius.
R.Buivydienė sakė, kad sporto salėje vyko ir platesnio masto renginiai: Lietuvos pramoginių šokių čempionas, linijinių šokių konkursas, mažojo futbolo, skirto vaikams, rungtynės.

Liko daug laisvos vietos
Kaip minėta, mokyklos pastato pirmajame aukšte yra įsikūręs vaikų darželis, antrajame — pradinės mokyklos klasės, jai skirta rūbinė, žaidimų kambarys ir valgykla. Trečias aukštas tuščias. Šias patalpas, R.Buivydienės manymu, būtų galima panaudoti įvairioms sporto, kultūros, socialinėms ir panašioms stovykloms. Suprantama, klasių kabinetus būtina paversti miegamaisiais, įrengti trečiame aukšte dušus, tualetus. Kompleksas, turėdamas taip įrengtas miegamąsias ir poilsio patalpas bei sporto salę, stadioną būtų labiau visuomenei naudingas nei dabar. O ir kompleksui negrėstų ateitis sunykti, tapti nereikalingu. Juo labiau, kad mokykla turi stadioną, krepšinio aikštelę, yra įsikūrusi šalia gražaus pušyno, o ir aplink Ubiškę — apstu miškų, tvenkinių.
Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė sakė, kad mokykloje pagal švietimo įstaigų pertvarkos planą ketinama steigti daugiafunkcį centrą su vaikų vasaros stovyklomis. Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Urbono teigimu, rajono šių metų biudžete tam pinigų nenumatyta. „Reikia svarstyti įvairias galimybes, gal teikti projektus bendruomenėms skirtiems ar kitiems fondams. Manau, ten galėtų būti įvairios, ne tik vaikų vasaros stovyklos“,— svarstė S.Urbonas. Jis, beje, užsiminė, kad dabar vaikai vežami į kituose rajonuose vykstančias vasaros stovyklas, už tai, aišku, reikia mokėti. „Kam mes „išvežame“ pinigus kitur, jei juos galime palikti savo rajone ir jo žmonėms duoti nors kiek darbo. Mano pozicija tokia: ką įmanoma „tempti“ į rajoną ar bent stengtis jame išlaikyti“,— aiškino Savivaldybės administracijos direktorius.  
Greičiausia išlaikyti ir išsaugoti tai, kas sukurta anksčiau, nebus lengva. Mokyklos nyksta tiesiog akyse, ypač nedideliuose miesteliuose. Štai uždaryta Pavandenės mokykla, liko erdvus pastatas, į kurį įsikėlė biblioteka ir medicinos punktas bei čia renkasi miestelio bendruomenė. Aišku, jog praradę paskirtį, pastatai nunyks. Taip gali atsitikti ir Ubiškės mokyklos pastatams. Nežinia, kiek ilgai čia dar veiks mokykla, — tikėkimės, nenutiks taip, kaip Pavandenėje ar kitur. Bet kokiu atveju pastatų pritaikymas alternatyviai veiklai yra galimybė pastatus palikti „tarnauti“ visuomenei.