Su vyskupo Motiejaus Valančiaus vardu
Skiriama Varnių Garbės klebono kan. Jono Petrauskio 80-ies metų jubiliejui
Ligšiolinis Varnių klebonas, dabar rezidentas kunigas kanauninkas Jonas Petrauskis visiems varniškiams ir Varnius pažįstantiems pelnytai atrodo suaugęs su šia vietove ir žmonėmis. Jis jau 45 metai gyvena Varniuose, iš jų klebono pareigose tarnavo 43 metus, o likusius — yra parapijos rezidentas.
Antanas Ivinskis
Kelias, atvedęs į Varnius
Kun. J.Petrauskis gimė 1937 m. gegužės 1 d. Baidotų kaime, Salantų parapijoje. Tėvų Jono ir Eugenijos aštuonerių vaikų šeimoje Jonas buvo antroji atžala. Po kurio laiko šeima persikėlė į mamos tėviškę — Platelių parapijos Atlaužų kaimą. Iš čia būsimasis kunigas ėjo į mokyklą Gintališkėje, nuo 8-os klasės — į Platelių vidurinę mokyklą. Po dešimties klasių paimtas į karo tarnybą. Grįžęs iš kariuomenės, užbaigė 11-tą klasę ir tada patraukė į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, į kurią įstojo 1961 m. Kunigu įšventintas 1966 m. balandžio 6 d. 2000-aisiais metais vysk. Antano Vaičius paskirtas Telšių katedros kapitulos kanauninku.
Paminėsime kunigo J.Petrauskio tarnystės vietas iki atvykstant į Varnius. Baigęs kunigų seminariją, paskirtas vikaru Kaltinėnuose, prie klebono Jono Rudzinsko. Po aštuonerių mėnesių perkeltas į Žemaičių Naumiestį pas prelatą Rapolą Kuodį. Pirmąja klebonystės vieta tapo Židikai ir Ukrinai. Čia praleido apie trejus metus ir nemažai nuveikė abiejų parapijų labui. Iš Židikų laikotarpio kunigui įstrigo pažintis su architektu Gabrieliumi Landsbergiu, kuris čia buvo atvykęs Šatrijos Raganos, palaidotos Židikų kapinių koplyčioje, atminimo įamžinimo reikalais. Tąkart G.Landsbergis jaunajam klebonui patarė, kaip sutvirtinti ir remontuoti pasvirusią medinę Ukrinų bažnyčią. Kitas bažnytinio meno priežiūros pamokas buvo gavęs iš kun. tremtinio Juozapo Paulauskio, vitražų gamybos specialisto, kuris kun. Jonui buvo kaip ir senelis — motinos tėvo brolis. Pas jį dirbo būdamas dar moksleiviu ir seminaristu.
Su vyskupo Motiejaus Valančiaus vardu
1972 m. rugsėjo 30 d. kunigas J.Petrauskis atvyko į Varnių parapiją. Padėtis tuo metu čia buvo liūdna. Medinė Šv. Aleksandro bažnyčia sovietų valdžios nusavinta. Tikintieji naudojosi Katedra, kurios pastato ir inventoriaus būklė buvo bloga. Artinosi 1975–ieji — vysk. Motiejaus Valančiaus mirties šimtmečio sukakties metai. Okupuotoje Lietuvoje vyskupas M.Valančius paminėtas kukliai, bet reikšmingai. Valstybinė leidykla 1972 m. išleido vyskupo svarbiausiąjį istorinį veikalą — dviejų tomų „Žemaičių vyskupystę“, prie M.Valančiaus namo Varniuose valdžios pritvirtinta atminimo lenta M.Valančiui kaip rašytojui. Šiai sukakčiai 1975 m. kunigas J.Petrauskis restauravo Varnių katedroje esantį vyskupo M.Valančiaus portretą. Padarius geros kokybės restauruoto paveikslo fotografiją, ji, tarsi devociovalija, buvo dalijama parapijiečiams ir išsiuntinėta kai kuriems Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams bei klebonams.
Šis varniškio klebono surengtas vyskupo M.Valančiaus paminėjimas aukštesniųjų dvasininkų privačiai įvertintas su dideliu palankumu. Tai skatino kunigą J.Petrauskį tęsti pradėtą darbą. 1984 m., kai Bažnyčia minėjo Lietuvos globėjo Šventojo Kazimiero 500-ąsias mirties metines, ir šia proga J.Petrauskis paruošė ir išplatino kito restauruoto Katedros paveikslo — Šv. Kazimiero altorinio atvaizdo fotografiją. Tuo būdu iš Pavandenės kilusio kunigo Stanislovo Lidžio daryta nuotrauka su varniškiu Šv. Kazimieru paplito. Tačiau atviruką su tuo pačiu Šv. Kazimiero atvaizdu panaudojo ir sovietų Lietuvos propagandininkai: tūkstančiais išplatino užsienyje, esą žiūrėkit, kokia nevaržoma religijos laisvė Tarybų Lietuvoje ir visoje Sovietų Sąjungoje.
1985 m. kunigas J.Petrauskis atnaujino ir istorinėje vietoje vis saugojo vyskupo M.Valančiaus sosto krėslą. Apskritai 1975–1984 m. restauruoti visi Katedros interjero paveikslai, t.y. 26 tapybos kūriniai. Šias paslaugas parapijai suteikė aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė Elena Šmigelskaitė. Medžio rėmus bei jų ornamentus, vyskupo M.Valančiaus krėslą bei senąjį tabernakulį tvarkė bei naujas klausyklas pagamino meistras iš Telšių Mykolas Dulksnys. 1987 m. palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio garbei nutapytas naujas paveikslas, nuo tol kabantis Katedros centrinėje navoje. Tais metais buvo švenčiamas ir 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejus. Atskirų pasakojimų būtų verti ir Katedros didžiojo altoriaus, paminklinio Žemaičių krikšto altoriaus, vargonų restauravimo, o ypač Šv. Aleksandro bažnyčios atkūrimo, nusavintų vertybių susigrąžinimo ir Katedros fasadų didžiojo tvarkymo projektai, kurie — to paties klebono nuopelnas.
Katechezė ir tikybos mokymas
Kanauninkas J.Petrauskis buvo uolus ne tik dėl bažnyčios priežiūros, remontų, bet pirmiausiai tikinčiųjų pastoracijoje. Pirmaisiais dešimtmečiais jam darbuojantis Varniuose, parapinė vaikų katechezė civilinės valdžios, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo draudžiama. Tačiau tikybos pamokėlės vaikams visvien Varnių klebono buvo vedamos — ne vienas aš, tai rašantis, galėčiau paliudyti. Katechezė vykdavo bažnyčioje, pasibaigus mokslo metams, nuo birželio 1 dienos iki Šv. Petro. Per titulinius nekilnojamus parapijos atlaidus birželio 29-ąją vykdavo ir Pirmosios Komunijos šventės. Tai buvo svarbu žmonėms, daugelis dalyvaudavo, nepaisant, jei išpuldavo ir darbo diena. Visi su kunigu bendrai, ar atskirai šeimomis fotografuodavosi.
Katechezės dalyviai vaikai buvo mokomi ne vien katekizme surašytų tikėjimo tiesų, bet ir maldingumo praktikos. Kas eidavo patarnauti ar adoruoti prie altoriaus, kas kopdavo prie vargonų ir vargonininko pamokinti giedodavo votyvos šv. Mišiose. Vaikai buvo mokomi ir pratinami būti tikinčiųjų bendruomenės dalimi. Prieš titulinius atlaidus vykdavo netgi patarnautojų ar mergaičių adoruotojų repeticijos. Toji tradicija tęsėsi iki kanauninko J.Petrauskio klebonystės pabaigos. Be abejonės, ši veikla, sovietiniam saugumui nebuvo nežinoma. 1982 m. Varnių mokykloje saugumo pareigūnų apklausti keli mokiniai, o taip pat vargonininkas Juozas Laugalis. Žinios apie tai pasiekė Katalikų Bažnyčios Kroniką ir Vatikano radiją.
Pastoracijos sąlygos ėmė sparčiai kisti 1988 m., su Lietuvos Sąjūdžiu įsilingavus tautos atgimimui. Tais metais Varniuose atrastas vyskupo M.Valančiaus biustas ir perduotas į Katedrą saugoti klebonui. Kitais metais parapijiečiams — tikintiems ir geros valios žmonėms — reikėjo susivienyti ir tvirtai pareikšti, kad vyskupui M.Valančiui norime pastatyti būtent šį atrastąjį, o ne ankstėliau valdžios iniciatyva sukurtą kitą paminklą. Kaip žinia, visa tai susiklostė sėkmingai.
1989 m. vyskupas Antanas Vaičius pasiryžo atkurti Telšių kunigų seminariją. Varniuose tais metais vyr. gydytojo Vytauto Foko ir klebono J.Petrauskio dėka įsteigta ir pašventinta ligoninės koplyčia — tuo būdu kunigas jau legaliai galėjo įžengti ir patarnauti ligoninėje. Iki pat šiol šv. Mišios joje aukojamos kiekvieną pirmadienį.
Lietuvos vyskupai pasiekė, kad būtų legalizuotas tikybos mokymas. Lietuvos vyskupų laiške, pasirašytame kardinolo Vincento Sladkevičiaus, prieš naujuosius mokslo metus 1991 m. rugpjūčio 15 d. rašoma: „Brolius kunigus, kurių daugelis dar vakar kančia ir krauju liudijo meilę sieloms ir degantį rūpestį Tėvynės likimu, prašome ir įpareigojame, kiek leidžia širdies dosnumas, pastoracinės aplinkybės, skatinti malda, materialiniu šelpimu remti kilnias dvasinio atgimimo, ypatingai pabrėžiame — religinio švietimo bei auklėjimo — iniciatyvas. Visi padarykime ką galime…“
1990–1991 m. Varnių, Pavandenės vidurinėse mokyklose bei Barzdžių ir Drobūkščių pradinėse mokyklose tikybos bendras pamokas visiems mokiniams vesdavo parapijų klebonas J.Petrauskis. Vėliau mokytoja Valerija Zabėtienė, kaip ir kiti mokytojai, persikvalifikavo ir perėmė tikybos mokymą Varniuose ir kitose parapijos mokyklose.
Padėka
Dar daug dalykų ir ištisų sričių šiame straipsnyje liko nepaminėta. Tikiu, kad kitomis progomis kanauninko J.Petrauskio nuopelnai jose bus tinkamai įvardyti bei įvertinti. Džiaugiuosi, kad jo veikla pastebėta įvairių žmonių, kad mūsų Kanauninko pavardė įamžinta naujųjų laikų Lietuvos Bažnyčios istorijos dvitomyje. Vietoje panegirikos, leiskite perteikti vyskupo Antano Vaičiaus žodžius, kuriuos jis paskyrė kunigui J.Petrauskiui, 1988 m. kreipdamasis į Varnių Katedroje susirinkusius žmones neopresbiterio kunigo Arvydo Leščiausko primicijų šventėje: „Ačiū kunigui klebonui, garbingam šios senos Katedros klebonui. Tiesiog gražu matyti jaunimą ir jaunus vyrus, kurie čia patarnauja, ir mergaites, kurios drąsiai išpažįsta Dievą. Ir nežiūrint, kad pasaulyje vyksta kova prieš Dievą, kad vedama agitacija už netikėjimą, kad kartais ir drasūs vyrai bijo išpažinti Dievą, bijo nulenkti galvą, nusiimti kepurę praeidami pro Dievo namus, jaunimas nebijo, adoruoja. Garbė klebonui ir šitai senai garbingai Varnių parapijai, kurie turi tokį jaunimą“.
Nors laikai keičiasi, rūpinsimės ir dirbsime, kad per mus ir mūsų vaikų auklėjimą išliktų ir būtų puoselėjamos mus į tautą ir bendruomenę jungiančios vertybės. O už tai, kas iki šiol buvo nuveikta garbingojo kanauninko Jono Petrauskio, jam tariame — ilgiausių ir palaimingų metų!
Nuotraukoje: Kan. Jonas Petrauskis su varniškiais 2012 m., 75-ojo gimtadienio proga.