Kaunatavos sodų platybėse obelims sužydėti skatino nuotaikinga muzika. Tradicinę, jau 17-ąją, obelų žydėjimo šventę, kurios tema „Mamos skarelė“, suruošė Kaunatavos bendruomenė ir Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Kaunatavos bibliotekos filialo vyr. bibliotekininkė Vilija Jocienė. Obelų, pienių ir žolynų grožybių negailėjo sodo šeimininkai Remigijus ir Virginija Gailiai.
Adolfina Varnelienė
Šventę pradėjo Telšių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“, vadovaujamas Dianos Bomblauskienės. Žemaitiškos lietuvių liaudies dainos galbūt ne vieno klausytojo mintį nunešė į sodžiaus trobeles — gentainių ramybės ir triūso užuovėjas. Kaunatavos pagrindinės mokyklos mokytoja Daiva Brazauskienė ir jos auklėtiniai eilėmis prisiminė Tekliją Kryževičiūtę, jos prabėgusią 90-ties metų sukaktį, su meile glaudusią prie savęs Lietuvos žemelę. „Medžiai pastovėkit su mumis. Aš lieku Maironio žemėj“,— klausytojus šildė Teklijos eilėse suskambę žodžiai.
Šventės dalyvius pasitiko tik žiedus užmezgusios obelys, pasipuošusios skarelėmis. Renginio dalyviai galėjo atsinešti savo artimųjų skareles ir papasakoti, kuo jos brangios. Viešnia Birutė Sutkienė iš Dirvonėnų (Šiaulių r.) šias relikvijas renka nuo 2004-ųjų metų. Jų net 125. Tai motinų ir močiučių ryšėtos skaros, surastos net ir už Atlanto. Birutė sudomino klausytojus žaidybine viktorina — reikėjo atsakyti, kokia rodomų skarelių medžiaga, pralinksmino humoristinėmis žemaičių šnekta išsakytomis sentencijomis, savo sukurtomis eilėmis.
Obelų pavėsiuose sėdėjo jau matyti ir pirmąkart į šventę atvykę poezijos ir gamtos mylėtojai. Savo eiles skaitė Telšių literatės Irena Daubarienė, Adolfina Varnelienė. Ir ne tik I.Daubarienė, bet ir daugelis kalbėjusiųjų regėjo giminių ir artimų žmonių susibūrimą. Kiti Telšių kūrėjai dalyvavo Mažeikių literatų renginyje, vykusiame Pavirvytėje, Antano Naujoko dvare. Anot Ievos Sigitos Naglienės, literatų susibūrime dalyvavo Klaipėdos, Plungės, Palangos, Mažeikių poetai ir prozininkai, kur pastarieji pristatė savo kūrybos almanachą.
Renginio vedėja V.Jocienė visus sudomino netikėtu siurprizu — pristatė tris Gruzijos pilietes — dvi bendravardes Nino ir Cirą, Vilniaus edukologijos universiteto studentes. Jos visus sužavėjo gruzinų liaudies dainomis apie meilę. Beje, šias mergaites pakvietė D.Bomblauskienė, turėdama tikslą susipažinti su gruzinų kultūra, liaudies kūryba.
Šventės dalyvius pasveikino Vilniaus Mažojo teatro aktorė Valda Bičkutė ir klaipėdietis poetas Mindaugas Valiukas, kurie kartu su aktoriais Jokūbu Bareikiu ir Virginija Kochanskyte sukūrė projektą „Pasikalbėk su manim eilėmis“. Valda, šiltu žvilgsniu perbėgusi savo kraštiečių žemaičių veidais, mintijo, jog čia susirinko beveik visi giminės. Ji — buvusi tuometės Telšių „Atžalyno“ vidurinės mokyklos moksleivė — šiltai prisimena pirmąjį savo pasirodymą scenoje, Voldemaro Kukulo eilėraštį ir aktorių Kastytį Brazauską. Valda mus linksmino trumpomis sentencijomis (viena jų — „Mylinti bitė“ — „Tik tau vienam įgelčiau ir mirčiau“), o Mindaugas — eilėmis ir dainomis.
Renginio organizatorius V.Jocienę ir Gailių šeimą sveikino rėmėjai: Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų Telšių skyriaus atstovas Jonas Žvirblis, Telšių rajono administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Macienė, Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorė Jolanta Juozapavičienė, Ubiškės bendruomenė, Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės padėjėja Danutė Jackutė ir kiti, sužavėti renginio unikalumu, supratimo, jog stebukladarė Žemė dovanojo gamtos grožį — žmonių tarpusavio bendravimo amžiną tiesą — Motinos stebuklą. Jį man primena lietuvių liaudies eilės: „Žemė kėlė žolę, žolė kėlė rasą, rasa kėlė pasagėlę, pasagėlė — žirgą, žirgas kėlė balną, balnas kėlė raitą, raitas kėlė kepurėlę senai motinėlei“. Taigi žmonijos egzistavimo piramidės viršūnėje — Motina.
V.Jocienė — nuostabaus kūrybinio potencialo asmenybė. Septyniolikoje obelų žydėjimo šventėse surasdavo vis naują grožio ir bendravimo raktą. Kaskart kitokie ir baigiamojo šventės momento — pasivaišinimo — malonumai. Tik nesikeičia šiupinio — žemaičių Užgavėnių košės — tradicija. Kiti metai, paminėjo V.Jocienė, priklausys prozai. Projekte — Vydūnas.