Gana vangiai Telšių rajono savivaldybė narplioja jai „kietu riešutėliu“ tapusią mislę: ką daryti dėl miesto šilumos ūkio ateities — patiems perimti ar išnuomoti? Savivaldybės taryba sudarė darbo grupę, kurios posėdžiai, tiesą sakant, rengiami retokai.
Alvydas Ivoncius
Kol kas pigiau
Šilumos ūkio perėmimo iniciatoriai kaip gerus pavyzdžius pateikdavo Palangos, Ukmergės ir Vilniaus savivaldybių sprendimus dėl šilumos ūkio. Palangiškiai nutarė patys valdyti savo šilumos ūkį. Pratęsti sutarties nenorėjo ir šį ūkį išsinuomojusi „Litesko“ dėl dažnokai susidarančių su miesto valdžia konfliktinių situacijų. Palangiškiai perėmė savo šilumos ūkį, tačiau kaina buvo nemenka. Visų pirma Savivaldybei teko skirti per 600 tūkst. litų veiklai pradėti. Tiesa, kaina sumažėjo, bet todėl, kad kurorto savivaldybė buvo pastačiusi modernią biokuro katilinę. Ir ilgokai ją statė: net kelerius metus. Tačiau katilinės statybos kol kas savo parašais nėra patvirtinusi valstybinė komisija. Vos bus pasirašytas priėmimo aktas, katilinės statybos kaštai bus įtraukti į šildymo kainą ir toji padidės. Kol kas katiline naudojamasi tarsi bandomuoju režimu. Ilgai tai tęstis negali.
Valdant Palangos šilumos ūkį „Litesko“, metinis atlyginimų fondas buvo 456 tūkst. eurų, o perėmus Palangos savivaldybei, išaugo iki 737 tūkst. eurų. Kadangi Palangos politikai buvo užsispyrę ir netvirtino „Litesko“ investicijų, jas teko perimti ne likutine, o įsigijimo verte. Be to, laiku nesuderinus investicijų, perimto turto pagerinimų vertė priskiriama neleidžiamiems atskaitymams, vadinasi, nuo tos vertės turi būti mokamas pelno mokestis.
Tyrimą tęsia FNTT
Balandžio mėnesį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba paskelbė, kad tęsia didžiulės apimties ikiteisminį tyrimą, kuriame aiškinasi keliolikos bendrovių veiklą, sietiną galimai su neskaidriais viešaisiais pirkimais. FNTT įtaria, kad, įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis vykdytus projektus Kauno ligoninėje ir Palangos šilumos tinkluose, viena iš ikiteisminio tyrimo akiratyje esančių Vilniuje registruotų statybos bendrovių pirkimo metu slapta susitardavo su kitais konkurso dalyviais. Mūsų žiniomis, tai gali liesti būtent katilinės statybą Palangoje.
Kaina, užuot sumažėjusi,— padidėjo
O Ukmergėje situacija buvo dar kitokia: ten iš miesto šilumos ūkio privačią bendrovę tiesiog brutaliai išvijo. Kaina nesumažėjo, bet padidėjo, dar kybo grėsmė patirti didelių nuostolių, jei šio rajono savivaldybė pralaimės teisme. Šio miesto politikai šventai buvo įsitikinę, kad, perėmus šilumos ūkį, gyventojams tiekiamos šilumos energijos kaina sumažės 30 procentų. Rezultatas: ta kaina padidėjo 30 procentų.
Valstybės kontrolė šiais metais paskelbė tyrimo išvadą, kaip savivaldybės valdo savo šilumos ūkius. Telšių rajono savivaldybei papriekaištauta dėl to, kad rengė šilumos ūkio nuomos, o ne koncesijos konkursą. Valstybės kontrolė nustatė, kad neretai savivaldybės, perimdamos šilumos ūkius, deramai neišanalizuodavo investicijų pagrįstumo ar net elgėsi gana atsainiai ir neapdairiai.
Regis, ir telšiškių kai kurių politikų raginimai daug negalvojant perimti šilumos ūkį, tikrai neprimena apdairių veiksmų. Perėmimas bet kokia kaina vargiai ar būtų naudingas centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens vartotojams, ką parodė ne tik Palangos, Ukmergės, bet, deja, ir Vilniaus situacijos.
Gresia nemokumas?
Neseniai „Lietuvos žiniose“ pakelbta, kad, bankams nesuteikus paskolų „Vilniaus šilumos tinklams“, liepos mėnesį ši bendrovė gali pritrūkti pinigų atlyginimams mokėti. Pasibaigus nuomos sutarties galiojimui, Vilniaus miesto savivaldybė nepratęsė sutarties su „Vilniaus energija“, kurios akcininkė yra Prancūzijos energetikos gigantė „Veolia“. Ši bendrovė yra ir „Litesko“ pagrindinė akcininkė. „Lietuvos žinių“ duomenimis, gruodį „Vilniaus šilumos tinklų“ nuostoliai gali siekti apie 15 milijonų eurų. Tačiau tai ne vienintelė bėda. Kad galėtų toliau dirbti, ši įmonė apyvartinėms lėšoms, vartotojų skoloms išpirkti ir būsimoms investicijoms turėtų pasiskolinti apie 80 milijonų eurų.
Įdomu tai, kad šilumos ūkį pradėjus valdyti „Vilniaus šilumos tinklams“, šilumos energijos kaina padidėjo. Tačiau ne tiek, kiek pageidavo „Vilniaus šilumos tinklai“. Balandžio mėnesį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Vilniaus šilumos energijos vartotojams nustatė 8,2 procento didesnę bazinę šilumos energijos kainą, o „Vilniaus šilumos tinklai“ prašė kainą padidinti 12 procentų. Tačiau valstybinė kainų ir energetikos komisija pareiškė esą „Vilniaus šilumos tinklų“ valdybos sprendimai, susiję su turto nuoma ar perėmimu, neturi didinti šilumos kainos vartotojams.
Toks Valstybinės kainų ir energetikos komisijos sprendimas turėtų tapti pamoka kai kuriems rajono politikams ir Savivaldybės tarybos nariams, nuolat tarsi nepaneigiamą dėsnį žeriantiems argumentą: Savivaldybei perėmus šilumos ūkį, kaina iš karto sumažės. Tiesa, šis argumentas niekada nebuvo pagrįstas jokiais duomenimis ir analize.
Neatlikti „namų darbai“
O ir Telšių rajono savivaldybė anaiptol dar nėra baigusi namų darbų: nei dėl šilumos ūkio perėmimo, nei dėl nuomos konkurso, nei dėl sutarties pratęsimo. Iki šiol nėra aiškiai atsakyta, kiek lėšų reikėtų perimant šilumos ūkį; kiek bankai skolintų ir kokios būtų galimybės laiku grąžinti paskolas; kiek ir kaip įmanoma sukaupti pinigų investicijoms. Vietos politikai kol kas nė nenusprendė, dėl ko pirmiausia reikėtų investuoti: naujiems „vamzdžiams“ ar katilinei modernizuoti. Todėl neaiški ir investicijų suma, ir galimybės ją sukaupti ar pasiskolinti.
Sudarytoje darbo grupėje ilgokai vyko diskusijos dėl teisinių aspektų. Konsultuojantis teisininkas nedviprasmiškai leido suprasti, jog, nutraukus sutartį, skolas reikės sumokėti. Visgi kai kurie darbo grupės nariai nepatiklūs: nori žinoti, ar tikrai tai neišvengiama. Todėl UAB „Telšių šilumos tinklai“ kreipėsi į Valstybės kontrolę, tarsi toji teiktų teisines konsultacijas. Valstybės kontrolė, aišku, rajono politikams teisinių konsultacijų teikti nepageidavo. Savo rašte ji atsakė, kad „Sudarytos sutarties nuostatų turinys galėtų būti vertinamas pačių šalių, o esant neaiškumų ar nesutarimų su nuomininku — pasitelkiant atitinkamos srities nepriklausomus ekspertus“. Teisininkai dėl šilumos ūkio perėmimo ar nuomos sutarties pratęsimo teisinių aplinkybių Savivaldybės tarybos narius konsultavo ne kartą ir savo išvadas kadaise jau pateikė.