Žemaičiai džiazu garsina Žemaitiją
Neseniai vasaros vakarą Telšių miesto amfiteatre geros džiazo muzikos pliūpsnį publikai dovanojo grupė iš Žemaitijos „Jazzmaitija“ grupės įkūrėjas ir lyderis, trombonininkas, grojimo lūpine armonikėle meistras, vokalistas Donatas Bukauskas (NUOTRAUKOJE), profesionalus pianistas Lietuvoje Arnoldas Jankūnas, nepriekaištingai gitara grojantis Paulius Stonkus, charizmatiškasis būgnininkas Kasparas Petkus. Ir, be abejo, vakaro svečias — Maias Alyamani. Profesionalus smuikininkas Maias Alyamani yra laikomas vienu ryškiausių savo kartos atlikėjų Arabų muzikos pasaulyje. Kaip solistas ir kompozitorius, jis bendradarbiauja su žymiausiais pasaulio muzikantais ir orkestrais, kaip Gidonas Kremeris, Danielis Barenboimas ir kt. Po renginio grupės įkūrėjas bei vokalistas DONATAS BUKAUSKAS sutiko atsakyti į klausimus.
Ema Zenauskytė
— Papasakokite apie grupę „Jazzmaitija“. Visgi ji gyvuoja apie 17 metų — ne kiekvienas galėtų pasigirti tokiu ilgaamžiškumu muzikos pasaulyje. Sakykite, kodėl tiek mažai apie grupę girdime?
— Grupė „Jazzmaitija“ įsikūrė, kai dar studijavau Klaipėdoje. Tuometis lyderis buvo Vytautas Grubliauskas — džiazo muzikos katedros vedėjas. Aš ir kiti žemaičiai išsiskirdavome charakteriu, labai greitai pradėdavome groti tą džiazą, tad mums sakydavo: „Vuo kap doud, žiūriek, Jazzmaitis“… Iš to ir atsirado pavadinimas.
Visada rinkdavau į grupę narius, kurie būtų iš Žemaitijos krašto, kad turėtų tą pačią tartį (bent jau savyje), charakterį. Po truputį pradėjome groti, kūrėme įvairiausius projektus, esame koncertavę užsienyje. O dabar, tiesiog mylėdami Telšius, grįžtame periodiškai po daug metų. Esame nekomercinė grupė, todėl apie mus žmonės daug gali ir nežinoti.
— Tai galbūt išskirtiniams renginiams pasirodote?
— Išskirtiniams renginiams ir kitokioms progoms.
— Jūsų originaliame grupės pavadinime užkuoduotas džiazas ir Žemaitija. Kuo dar esate originalūs?
— Mes, žemaičiai, grojantys džiazą, norime garsinti Žemaitiją. O vienas išskirtinių grupės bruožų — pats kuriu dainas ir planuoju surengti savo kūrybos koncertą.
— Birželio 22 dieną grojote ir atlikote dainas anglų kalba, o lietuvių kalba ar jų turite ?
— Lietuvių kalba — ne, turime tik žemaitiškų. Šį kartą buvo tokia programa, mat turėjome svečią Maias Alyamani. Prieš tai koncerte dainavome ir porą žemaitiškų dainų.
— Ne pirmą kartą pasirodote Telšiuose, kokie įspūdžiai kyla čia koncertuojant?
— Kada grįžti namo, nori būti svarbus, pripažintas po tiek metų. Tarkim, kai būni mažas, nostalgija, kažkokie sentimentai yra mažiems dalykams,— aš čia ėjau, čia buvau, o dabar pasikeitė, pagražėjo,— aš čia grįžau. Be galo malonu ne tik man, bet didžiulis džiaugsmas ir kolegai Pauliui Stonkui (bosistui). Mylim kiekvieną žmogų, kurie ateina į koncertą.
— Galbūt teko koncertuoti ar dainuoti su garsiais džiazo atlikėjais?
— Teko su labai daug kuo, nesinori labai jų išskirti. Visi unikalūs.
— Kokį patyrėte linksmiausią nuotykį per visą koncertinį laikotarpį?
— Nuotykių buvę labai daug. Galima sakyti — keli šimtai tų linksmiausių. Kelionės į užsienį labai įdomios, ypatingai Vokietijoje. Jie visai kitaip priima, galbūt kitoks jų mąstymas, galbūt labiau moka džiaugtis paprastais dalykais, kas dar labiau atpalaiduoja. Kaip solistas koncertavau Jungtinėse Amerikos Valstijose, Konektikuto valstijoje, porą kartų Floridoje, nemažai džiazo klubuose esu grojęs. Šiandien grupę išlaikyti sudėtinga, dėl to pasivadinau Donatas-Jazzmaitija.
— Kokie artimiausi planai muzikiniame ir asmeniniame gyvenime?
— Kiekviena diena su muzika!
— Ko palinkėtumėte „Kalvotojos Žemaitijos“ skaitytojams?
— Kad žmonės nebijotų būti savimi, kad save išreikštų viskuo, kuo tik gali, kad daugiau lankytųsi koncertuose, parodose, kad nebūtų abejingi menui, taip pat skaitytų „Kalvotąją Žemaitiją“ ir būtų laimingi.
— Dėkoju už pokalbį.