Panašu, iš visų išrinktųjų vien tik Savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius prisiminė, kad šiemet yra Piliakalnių metai. Atrodo, tai nelabai rūpi Savivaldybei, nors rajone piliakalnių gausu.
Alvydas Ivoncius
Mero atsakyme yra netiesos
A.Bacevičius kreipėsi į merą Petrą Kuiziną, primindamas: „2015 metų birželio 23 dieną Lietuvos Respublikos Seimas Etninės kultūros globos tarybos siūlymu nutarė 2017-uosius paskelbti Piliakalnių metais. Priimtame dokumente pabrėžiama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis“. A.Bacevičius merui rašė: „Didelės dalies Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių piliakalnių būklė kelia susirūpinimą, nes jau daug metų jie yra neprižiūrimi ir baigia sunykti“. Tarybos narys mero prašė sudaryti komisiją įvertinti piliakalnių būklę, numatyti planą sutvarkyti piliakalnius ir juos įtraukti į lankytinų objektų sąrašą.
Meras atsakyme padėkojo A.Bacevičiui, kad rūpinasi kultūros paveldo išsaugojimu. Pasak mero, rajone sutvarkyti Pašatrijos, Sprūdės piliakalniai. Meras tvirtai pareiškė: „Be išimties visų rajono teritorijoje esančių pilikalnių kasmete priežiūra rūpinasi ir ją atlieka Telšių rajono savivaldybės administracijos seniūnijos. Piliakalnių teritorijos šienaujamos, tvarkomi jose esantys želdiniai“. Sakytume, meras žino, ką rašo. Pasirodo, ne. Tiesa, mero atsakymą A.Bacevičiui rengė Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Macienė, anksčiau dirbusi paveldosaugininke. Tikrai turėjo žinoti, kokia kai kurių piliakalnių būklė.
Gyvūnėlių būveinė
Dar kiek anksčiau, iki kreipimosi į merą, kartu su A.Bacevičiumi aplankėme Buišų piliakalnį, kurio vakarinį šlaitą plauna Virvytė. Prieš keliolika metų šlaitas prie upės buvo stiprintas, tačiau visą šį darbą jau nuplovė Virvytė. Piliakalnis toliau nyksta. Jo aikštelė prižėlė krūmų, apstu barsukų ar lapių urvų. Dėl jų — bala nematė, juk ne archeologija žvėreliams rūpi. Keista, kad meras, kuriam talkininkauja net du patarėjai, pasirašė tokio turinio raštą A.Bacevičiui ir įtikinėja esą visi be išimties piliakalniai tvarkomi. Keista, nes mero teiginiui prieštaraujanti informacija juk buvo paskelbta „Kalvotojoje Žemaitijoje“.
Buišų piliakalnis, kartais vadinamas Tauragio vardu, įrengtas Virvytės dešiniajame krante, į pietus nuo Šiaulių-Palangos plento, randamas pavažiavus į kairę vieškeliuku Buišų kaime.
Visose piliakalnio papėdėse (tarp jų ir kairiajame Virvytės krante), 8 hektarų plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos, geležies šlako, molio tinko. Senovinės gyvenvietės teritorija, net jei ir apytiksliai nustatyta, yra bene pati didžiausia Telšių rajone.
Piliakalnis datuojamas I tūkst.-II tūkst. pradžia. Vakarinė piliakalnio dalis nuplauta Virvytės. Rytinėje pusėje išlikęs įspūdingas gynybinis griovys. Šis piliakalnis yra senovės žemaičių palikimas.
Buožėnai
Kartu su A.Bacevičiumi aplankėme Buožėnų piliakalnį ir likome nusivylę. Jis apaugęs medžiais ir krūmais, jie plečiasi ir pačioje aikštelėje. Matomos kelios laužavietės. Jei ir toliau čia bus taip „prižiūrimi želdiniai“, pilikalnio aikštelė ir vienintelė likusi krūmais neužėlusi šlaito dalis taps „džiunglėmis“.
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Gervės kairiajame krante. Aikštelė ovali, 23 metrų ilgio, 44 metrų pločio. Joje rastas akmeninis galąstuvas, verpstukas, geležinis siauraašmenis kirvis, peilis, žalvarinis apkalas, grublėtos keramikos.
Papėdėje 1 hektaro plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos. 1966 metais Vitas Valatka piliakalnio aikštelėje iškasė 3 šurfus, aptiko 80 cm storio kultūrinį sluoksnį su anglimis, akmenimis. Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia-XIII a. Gali būti, šis piliakalnis buvo 1253 metų Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino žemių dalybų akte minima vietove Duzene, kuri klaidingai priskirta Gadūnavui. Akte vietovardžiai neretai iškraipyti. Telšių bažnyčios krikšto, santuokos ir mirties lotyniškose metrikose Buožėnai rašomi kaip Buzene, Buzeny. Nenuostabu, kad svetimtaučiai užkariautojai galėjo Buožėnus klaidingai užrašyti kaip Duzene.
Ant įrengto piliakalnio stovėjusi pilis priklausė giminingai lietuviams kuršių tautai. Piliakalnio aikštelės dydis rodo ir pilies tvirtumą, ir jos apylinkėse gyvenusios bendruomenės galią.
Getautė
Nuvykome prie Getautės piliakalnio. Deja, priešingai nei teigia meras, šio pilikalnio didybę baigia paslėpti medžiai ir tankūs krūmai. Įspūdingas stačiais šlaitais priešpilis, virš jo iškilusi pilies aikštelė nedviprasmiškai rodo čia buvus svarbų ir stiprios bendruomenės gynybinį kompleksą.
Priešpilį ir pilies aikštelę baigia užkariauti medžiai bei krūmai. Piliakalnis yra Viešvės upelio kairiajame krante esančios kalvos viršūnėje. Aikštelė ovali, 33 metrų ilgio, 28 metrų pločio. Joje rasta grublėtos keramikos, apvali žalvarinė ir pasaginė segės. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 28 metrų aukščio.
1 hektaro plote yra papėdės gyvenvietė. Netoliese yra aukštuma, vadinama Gojumi. Galbūt čia buvo senojo kulto vieta. Manoma, piliakalnyje buvus 1253 metais Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino sutartyje minimos Viešvės žemės centrą. Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu-XIII amžiumi. Deja, piliakalnis nėra išsamiai tyrinėtas (žvalgomieji tyrimai buvo atlikti) ir jo istorija tebeslypi žemėje.
(Bus daugiau)
Nuotraukoje: Kopiant į Buožėnų piliakalnį, dar nereikia brautis pro bruzgynus.