(Pabaiga. Pradžia Nr. 53)
Kalnėnai
Piliakalnis (Marės Kalnas) įrengtas atskiroje kalvoje. Piliakalnio šlaitai vidutinio statumo, iki 10 metrų aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, jo papėdėse įrenginėjant sprogmenų sandėlius, šaudyklas. Dabar jis dirvonuoja, apaugęs krūmais. Piliakalnio terasoje rasta lipdytos ir žiestos keramikos, molio tinko, skaldytų akmenų ir angliukų.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Įmanoma, šis piliakalnis, o ne vien Džiuginėnų, sietinas su Telšių ištakomis. Deja, rasti jį labai sunku, nors piliakalnis yra prie geležinkelio, jau Telšių teritorijoje, už statomos naujos vaistų laboratorijos.
Skurvydiškė
Piliakalnis (Pilies Kalva) įrengtas atskiroje kalvoje. Šlaitai vidutinio statumo, bet nėra aukšti.
Piliakalnis labai apardytas arimų bei aikštelėje XVIII-XIX amžiais buvusių kapinių, kurios ją performavo į keturkampį, pylimėliu apjuostą plotą. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia, nors tai reikėtų tikslinti, atliekant detalesnius tyrinėjimus.
Skurvydiškės piliakalnis kitoje Šiaulių-Palangos plento pusėje, šiauriau Degaičių. Kažkoks „veikėjas“ išrausė šlaite duobę, šalia pasistatė vagonėlį, nors tai draudžiama.
Kalnėnų, Džiugo, Skurvydiškės piliakalniai rodo, kad Telšių apylinkės kadaise gausiai gyventos, ir, reikia manyti, skirtingų bendruomenių. Kalnėnų ir Skurvydiškės piliakalniai savo reikšmę greičiausia prarado formuojantis feodalizmui, kai iš mažesnių teritorinių bendruomeninių vienetų formavosi stipresni, valdomi kunigaikščių.
Lauko Soda
Lauko Sodos piliakalnį pasiekėme eidami lauku: anei kelio, nei takelio. Nežinodamas vargiai aptiksi. Visas piliakalnis apaugęs tankiais krūmais bei medžiais: tarsi džiunglės. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.
Vėlgi detalesni archeologiniai tyrinėjimai nėra atlikti. Tačiau šis piliakalnis kadaise buvo kurios nors genties (žemaičių ar kuršių: dėl šių dviejų etninių grupių vakarinių ribų tebevyksta ginčai) centru.
Nėra reikalo sudaryti komisijos?
Kartu su A.Bacevičiumi aplankėme ir Paplienijos piliakalnį. Jis — pavyzdys, kaip turi būti prižiūrimi piliakalniai. Kaip ir Šatrijos, Šaukštelio, Džiuginėnų piliakalniai.
Meras A.Bacevičiui pareiškė esą nėra reikalo sudaryti komisijos piliakalnių būklei įvertinti. Manytume, faktai rodo, kad tokia komisija ir piliakalnių tvarkymo bei priežiūros programa yra tiesiog būtini. Meras rašte A.Bacevičiui teigia: „Juolab, kad siekiant nustatyti piliakalnių būklę reikia atlikti archeologinius, geologinius ir kitus tyrimus, o tai reikalauja didelių investicijų“.
P.Kuizinas akivaizdžiai hiperbolizavo A.Bacevičiaus prašymą įvertinti piliakalnių fizinę būklę. Pakanka aplankyti ir galima plika akimi pamatyti brūzgynus. O jei kur slenka šlaitas, tai pastebėti nereikia jokių geologinių tyrimų. Apskritai nesuvokiama, kodėl, norint apžiūrėti piliakalnius ir įvertinti jų būklę, reikalingi archeologiniai ir kitokie tyrinėjimai. Toks mero atsakymas, manytume, paprasčiausias biurokratinis išsisukinėjimas, suteikiant paprastam darbeliui didžiulius mastus ir nė nereikalingus veiksmus.
Nereikia jokių tyrinėjimų sutvarkyti informacinėms sistemoms. Jokie informaciniai ženklai nenurodo, kaip pasiekti Buišų, Kalnėnų, Skurvydiškės, Lauko Sodos, Getautės, Buožėnų piliakalnius. Taip, norint įrengti prie piliakalnių informacinius centrus, būtina informacija, o ji gaunama atliekant archeologinius tyrinėjimus. Deja, Telšių rajono savivaldybė niekada neinicijavo rajono objektų istorinių ir archeologinių tyrinėjimų, išskyrus pavienius atvejus, kai to reikalaudavo statybos projektai. Tokie tyrinėjimai būtų ne mažiau svarbu nei „kariljonai“ ar kokie kiti paminklėliai, skirti žemaičių istorijai įamžinti. Ir liūdnai paradoksalu: istorijai — paminklėliai, o tos pačios istorijos ne vienas išlikęs objektas — apleistas, neprižiūrimas. Ir ne vien piliakalniai.
Valdininkės pozicija
Pakalbinome ir merui raštą rengusią Kultūros ir turizmo skyriaus vedėją Eglę Macienę. Ji teigė lankiusi piliakalnius, kai dirbo Savivaldybės administracijos paveldosaugininke. Aplankydavo kartą per penkerius metus. Esą per metus aplankyti visus piliakalnius neįmanoma. Beje, su A.Bacevičiumi keturis piliakalnius aplankėme per pusdienį. Tiesa, kruopšti apžiūra reikalautų kur kas daugiau laiko. Tačiau pamatyti, jog piliakalniai užauga medžiais ir krūmais, ypatingų pastangų nereikia.
E.Macienė aiškino neva vieniems žmonėms patinka miško vaizdas, kitiems braidyti po kulgrindos pelkę. Visgi, jei piliečiai nori pamatyti ne piliakalnius, o mišką, į jį ir vyks; jei pageidauja brautis per krūmų džiugles, ras jų ir be piliakalnių.
Valdininkei priminėme, kad mero rašte parašyta, jog be išimties visų piliakalnių kasmete priežiūra rūpinasi ir ją atlieka Telšių rajono savivaldybės administracijos seniūnijos. Deja, lankant čia aprašytus piliakalnius, išskyrus Paplinijos, to pasakyti negalima.
Šiaip ar taip akivaizdu: meras savo atsakyme A.Bacevičiui, teigdamas, kad „tvarkomi juose esantys“ želdiniai, melavo. Anaiptol ne visuose piliakalniuose tie želdiniai tvarkomi.
Nuotraukoje:Nė neįtartum, kad šiame tankiame laukų apsuptame miškelyje yra Lauko Sodos piliakalnis.