Kęstučiui Gusarovui, Imantui Motiejūnui, Savivaldybės tarybai: „Praeivi, neužmiršk šių kapukų. 1863“

Seniai vietiniai gyventojai pagerbė žuvusius sukilėlius kukliu lauko akmenėliu su iškalbingu užrašu: „Praeivi, neužmiršk šių kapukų. 1863“. Kiek kape palaidota sukilėlių, tiksliai nežinoma. Carinės kariuomenės duomenimis, mūšyje netoli Tryškių žuvo 200 sukilėlių. Jie tikriausiai palaidoti šiame į pievą dabar pavirtusiame didžiuliame kape.

Šią vasarą paskelbėme straipsnį apie apleistą, prasčiau nei ūkininko pieva atrodantį 1863 metų sukilėlių kapą netoli Tryškių, Bėdakų kaime. Deja, niekas nepasikeitė. Rajono valdžiai pagarba žuvusiems sukilėliams nerūpėjo, kaip ir Savivaldybės administracijos Kultūros skyriui, daugumai Tarybos narių. Tryškių seniūnija kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl sukilėlių kapo ir miestelio kapinėse griūvančių kriptų sutvarkymo, tačiau gavo atsakymą esą lėšos šiems reikalams bus numatytos kitų metų biudžete. Neretai tas „numatytas“ pasibaigia niekuo.

Alvydas Ivoncius

Kapas — it apleista pieva
Vasarą sukilėlių kapą aplankėme kartu su tryškiečiais Jonu Tarvydu ir Elena Ostrauskiene. Ji, mokytoja, prisiminė, kad Atgimimo metais ateidavo čia kartu su mokiniais, dainuodavo patriotines dainas. Kapas aptvertas metaline tvorele, bet visas rūpestis tuo ir baigėsi. Tiesa, kažkas kažkada pastatė medinį kryžių, kuris dabar gerokai sutrešęs. Tiek vasaros pradžioje, tiek dabar ant kapo vešėjo žolė, tarsi laukdama, kol kuris nors ūkininkas tarsi į aptvarą suvarys savo karves.
Primename, kas rašyta vasarą: „Kasmet per valstybines šventes prie Savivaldybės kontoros, aikštėje, skambiai pavadintoje Nepriklausomybės vardu, rėžiamos kalbos. Meras, Seimo narys, beje, kilęs iš Tryškių, kiti oratoriai trykšta tikru ar menamu patriotizmu. Toje aikštėje yra Nepriklausomybės paminklas, kuriame iškalta ir 1863 metų data. Kuriozas: kai buvo statomas šis paminklas, 1863 metų sukilėlių kapu prie Tryškių niekas nesirūpino“.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 72 (10184)