Lietuvos tautodailės panoramoje — žemaitiškas autentiškumas

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyrius. 2020 m. Aušros Misiūrienės nuotr.

Telšių krašto tautodailininkai, savo kūryboje tęsiantys autentiškas tradicijas, svariai prisideda formuojant žemaitiškos kultūros savitumą. 2020-aisias, kurie Seimo buvo paskelbti Tautodailės metais, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyrius (toliau — LTS Telšių skyrius) įgyvendino keturis projektus, o juos finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Telšių rajono savivaldybė.
Tautodailės metus vainikavo net du skyriaus vadovės Sigitos Dacienės sudaryti leidiniai „Telšių krašto tautodailė“ ir „Kryždirbystės tradicija šiandienos Žemaitijoje“, taip pat virtuali paroda ir dokumentinis filmas „Aukso vainikininkai“.

Algirdas Dačkevičius

Koplytėlių tradicijų gyvastis
Baigiantis rugsėjui, Telšių rajono savivaldybėje surengtas projekto „Žemaitiškų koplytėlių tradicijų gyvastis“ pristatymas: konferencija „Žemaičių, lenkų ir sakartvelų kryždirbystė: skirtys ir bendrumai“ ir trijų naujai pastatytų koplytėlių atidengimo ceremonija. Renginį organizavo LTS Telšių skyrius ir Telšių kultūros centras. Projektas — tarptautinis, skirtas tęsti ir puoselėti kryždirbystės tradicijas, skatinti diskusijas apie etninio tapatumo ir papročių saugojimo svarbą bei tautodailės meno kultūros dalyvavimą XXI a. kultūriniuose ir visuomeniniuose procesuose.
Tariantis su etnologais, istorikais, žemaičių istorijos tyrinėtojais, parinktos Telšių krašto istorijai reikšmingos koplytėlių įrengimo vietos. Medžio skulptoriaus Rimanto Laimos ir kalvio Rimvydo Kazlausko koplytėlė su Šv. Martyno skulptūra puošia šalikelę prie įvažiavimo į Siraičių dvarą, medžio skulptoriaus Stepono Kamino ir kalvio Evaldo Rimkūno koplytėlė su Šv. Roko skulptūra matosi nuo pakelės prie įvažiavimo į Džiuginėnų dvarą, o medžio skulptoriaus Prano Dužinsko bei kalvio Virgilijaus Mikuckio koplytėlė su Šv. Justino skulptūra ant akmens stovi prie įvažiavimo į Kęstaičių kaimą.
Koplytėlės turi išliekamąją meninę, istorinę bei kultūrinę vertę, vienija bendruomenę bei skatina nykstančio amato tradicijos tąsą.
LTS Telšių skyrius, bendradarbiaudamas su Telšių kultūros centru, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Žemaičių draugija, Žemaitijos regionine etninės kultūros globos taryba, skatina liaudies meistrus kurti, puoselėti, pažinti kryždirbystės tradicijas bei išsaugoti tautodailės tradicijų gyvybingumą.
„Kryždirbystė — viena unikaliausių lietuvių liaudies meno sričių, sulaukusi pasaulinio pripažinimo ir 2001 metais įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Puoselėdami kryždirbystės tradicijų gyvybingumą, rengiamu projektu norime prisidėti prie UNESCO įgyvendinamos veiklos programos. Skatiname ne tik išsaugoti išlikusį visiems brangų paveldą, bet ir, remiantis išlikusiais pavyzdžiais ir sukauptais dokumentais, plėtoti kryždirbystės meną, sukuriant naujas, reikšmingas vietas įprasminančias koplytėles“,— teigia knygos „Kryždirbystės tradicija šiandienos Žemaitijoje“ sudarytoja ir projekto iniciatorė Sigita Dacienė.

Nepamirštama dvarų istorija
Pasak Sigitos Dacienės, Žemaičių kultūros draugija, LTS Telšių skyrius ir Telšių kultūros centras rūpinasi Žemaitijos krašto istorijos tyrinėjimais, simbolika, etnografija, literatūra, spauda, Žemaitijos šviesuolių atminimo įamžinimu. Sumanymas organizuoti projektą „Siraičių ir Džiuginėnų dvarų didinga istorija ir nūdiena“, skirtą Žemaitijos dvarams puoselėti, gimė dar 2019 metais, kai šventėme Žemaitijos vardo 800 metų paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose.
Siraičių ir Džiuginėnų dvarai yra unikalūs savo architektūra, istorija. Džiuginėnų vietovė žinoma nuo XVI a., kai valdė Montrimavičiai, Kryževičiai ir Nagurskiai. Šio dvaro gyvenimas susijęs su garsia Gorskių šeima, rašytoja Žemaite, Žemaitijos dailės tyrinėtoju dailininku Juzefu Perkovskiu.
Džiuginėnų dvaro simboliu buvo laikytas Šv. Florijono koplytstulpis. Pagal vietinių žmonių pasakojimus, kai dingdavo Šv. Florijono skulptūra, dvaras neišvengdavo gaisro. 1994 metais dingus Šv. Florijono skulptūrai, dvaras ir vėl nukentėjo nuo gaisro… „Pagal išlikusius pavyzdžius, Juzefo Perkovskio piešinius ir fotografijas atkūrėme Šv. Florijono koplytstulpį. Jis atstatytas į tą pačią vietą, kur visada stovėdavo. Šv. Florijono skulptūros autorius — tautodailininkas, meno kūrėjas Steponas Kaminas, o kalviškąją koplytstulpio dalį sukūrė kalvis Rimvydas Kazlauskas“,— pasakojo S.Dacienė.
Siraičių dvaras garsus Engelberto Leopoldo Andrijausko pastatyto kryžiaus istorija, ją siejant su 1863 m. sukilime dalyvavusių Bonaventūro, Engelberto Leopoldo ir Vladimiro Andrijauskų likimais. XX a. pr. Andrijauskų pastatytas kryžius 1863 m. sukilimui ir jo postamentui panaudotas Velnio akmuo supynė mitologinę ir istorinę sampratas, todėl džiugu, kad apleistą vietovę ėmėsi tvarkyti Žemaičių kultūros draugija. Memorialui tvorelę sumeistravo kalviai Arūnas Kačinskas ir Rimvydas Kazlauskas.
„Ypač noriu padėkoti Gadūnavo seniūnui Justinui Dapkui, kuris skyrė darbininkų teritorijai tvarkyti ir pagal išgales visokeriopai padėjo. Autokranu ir bokšteliu pagelbėjo Telšių būtų ūkio direktorius Adomas Domarkas. Labai džiugu, kad šie valdžios vyrai supranta mūsų tėviškės gražinimo ir jos istorinio palikimo puoselėjimo svarbą“,— džiaugėsi supratingais pagalbininkais S.Dacienė.

Paroda aprėpė visus žanrus
LTS Telšių skyrius šiemet paminėjo 52 metų veiklos sukaktį. Kaip ir kasmet, Kultūros centre buvo atidaryta visų tautodailės žanrų kūrybos paroda. Šiemet ji skirta Tautodailės metams įprasminti.
Parodoje dalyvavo ne tik žinomi menininkai — tautodailininkai, meno kūrėjai — bet ir jaunieji menininkai, turintys tautodailės tradicijų pajautą. Savo darbus eksponavo daugiau kaip 70 menininkų, iš jų net 29 telšiškiai, 34 plungiškiai, 11 mažeikiškių. Laimėtojus vertino ir rinko kompetentinga komisija: LNKC Etninės kultūros skyriaus tautodailės specialistės Asta Valiukevičienė (pirmininkė) ir Solveiga Jakučiūnaitė, Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Kuprelytė, Telšių kultūros centro etnografė Sigita Dacienė ir dailininkė Aušra Misiūrienė.
Pirmąsias tris vietas užėmė ir galimybę varžytis dėl geriausiojo vardo su kitais šalies tautodailininkais Raudondvaryje organizuojamoje parodoje gavo telšiškis Steponas Kaminas, mažeikiškė Adelė Monstavičienė ir gargždiškė Zita Paulikienė. Laimėtojas paaiškės tradiciškai per Trijų Karalių šventę 2021 m. sausio 6 d.
Antroji vieta atiteko Laimutei Puidokienei (Plungės r.), Daliai Jakštienei (Plungės r.), Evaldui Rimkūnui (Telšiai), Vytui Jaugėlai (Plungės r.). Trečiąja vieta apdovanotos Nijolė Daučiūnaitė (Mažeikiai), Vilma Rečkauskienė (Plungės r.), Kazė Katkienė (Plungės r.), Jadvyga Mačiūnienė (Telšiai). Specialiaisiais diplomais įvertinti Antanas Viskantas (Mažeikiai), Augustinas Žalgiris (Plungė).

Meno lopšys — Žemaitijos žemė
Vykdant projektą „Menas, gimęs Žemaitijos žemėje“, išleista knyga „Telšių krašto tautodailė“. Pasak S.Dacienės, nelengvu koronaviruso pandemijos metu labai pasitarnauja virtualios parodos, supažindinančios su tautodailininkų darbais. Virtualios parodos http://gimeszemaitijoje.lt kūrėjas — Laurynas Normantas. Marijonas Breitmozeris sukūrė įdomų filmą apie devynis respublikinės tautodailės parodos-konkurso „Aukso vainikas“ laureatus: Steponą Kaminą ir Praną Dužinską (Telšių r.), Kazimierą Striaupą, Antaną Vaškį, Vytą Jaugėlą (Plungės r.), Virgilijų Mikuckį, Raimondą ir Vytautą Ramanauskus ir Antaną Viskantą (Mažeikių r.).
„Norint, kad išliktų tautodailės menas, kad toliau meistrai galėtų dirbti ir gyvuoti, kad matytųsi, jog pakankamai daug yra telšiškių tautodailininkų, kad jie yra aktyvūs, svarbu rodyti jų darbus ir didinti žinomumą, tikintis visuomenės susidomėjimo. Mums svarbu saugoti protėvių tradicijas bei siekti, kad jos išliktų gyvos ir būtų puoselėjamos ateityje“,— sakė Sigita Dacienė, linkėdama visiems tautodailininkams kūrybingai ir sėkmingai darbuotis 2021 metais.