Miškininkų šiandiena ir įsimintinos iniciatyvos

Telšių regioninio padalinio vadovas Romualdas Zebčiukas, miško auginimo specialistė Lina Servienė, Telšių girininkijos girininkas Egidijus Kęsminas, Telšių regioninio padalinio vyriausias miškininkas Arvydas Jokužys ir buvęs ilgametis telšiškių miškininkų vadovas Bronislovas Banys.

Kad giedotų mumyse miškų ir pievų paukščiai, oštų mąslus ir visuomet gyvybingas miškas, turime suvokti, jog tie, kurie mus sukūrė, gyveno santarvėje su medžiais.

Kaip jau esame anksčiau „Kalvotojoje Žemaitijoje“ rašę, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninis padalinys — vienas iš 26 padalinių, sudarančių VMU po 2018 metais įvykdytos valstybinių miškų valdymo reformos, kai 42 savarankiškos miškų urėdijos buvo sujungtos į vieną juridinį asmenį — Valstybinių miškų urėdiją. Telšių regioninis padalinys sudarytas, sujungus iki 2018 metų buvusias savarankiškas Rietavo ir Telšių miškų urėdijas.

Algirdas Dačkevičius

Iškertama mažiau medžių negu jų priauga
Pakalbintas Telšių regioninio padalinio (RP) vadovas Romualdas Zebčiukas, pastebėjo: „Miškų atkūrimo, apsaugos ir priežiūros darbai bei pagrindiniai miško kirtimai vykdomi, kaip ir kituose regioniniuose padaliniuose, vadovaujantis miškotvarkos projekte patvirtintomis darbų normomis, o pagrindiniai ir tarpiniai miško kirtimai — vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis šių kirtimų apimtimis, laikantis tvaraus ir daugiatikslio miško naudojimo principų.
Informacija apie regioninį padalinį ir numatomus vykdyti darbus yra vieša, ji randama VMU tinklalapyje adresu: https://www.vivmu.lt/wp-content/uploads/2021/01/Telsiu-RP-stebesena.pdf.
2021 metais Telšių RP privalo atkurti 460 ha bei įveisti tam perduotose nenaudojamose žemėse 35,3 ha naujų miškų. Į miškus ir įveisiamus plotus bus pasodinta 943,5 tūkstančių spygliuočių, daugiausiai eglių, ir 366,7 lapuočių medžių rūšių sodinukų. Darbai jau prasidėjo, tik kartkartėmis besugrįžtanti žiema trukdo įsibėgėti, todėl kai kada tenka darbus pristabdyti.
Šiemet taip pat atliksime 891 ha želdinių ir žėlinių priežiūros darbų, pašalinant stelbiančią augaliją, 742 ha jaunuolynų ugdymo, 402 ha retinimo kirtimų. Šie kirtimai būtini, norint pašalinti nepageidaujamą augmeniją ir formuoti norimos rūšinės sudėties medynus. Atliksime 80 km miško žemės sausinimo sistemų remonto darbų, 900 km miško kelių priežiūros darbų (kelių valstybinės reikšmės miškuose turime per 1100 km).
Kaip ir kasmet, saugant tam tikras augalijos ir gyvūnijos rūšis, privalėsime nušienauti 23 ha pelkių ir 156 ha miško pievų ir kitų buveinių bei atlikti kitokių smulkesnių miško tvarkymo darbų. Na, ir, žinoma, privalome iškirsti apie 120 tūkstančių kub. m pagrindinio naudojimo kirtimų bei netoli 50 tūkstančių kub. m tarpinio naudojimo — sanitarinių, einamųjų bei kitų — kirtimų.
Telšių RP apie trečdalis visų miškų yra saugomi, ūkinė veikla juose vienaip ar kitaip ribojama. Darbai visuose miškuose vykdomi, griežtai prisilaikant FSC (Pasaulinės Miškų valdymo tarybos) standartų ir kriterijų, tai patvirtina gautas FSC sertifikatas. Kasmet ūkinė veikla tikrinama, atliekant pakartotinius auditus.
Visuomenės susirūpinimas miškų kirtimu visiškai suprantamas. Kai kuriose valstybėse miškai tikrai naikinami, kaip Amazonės baseine Brazilijoje, net kai kuriose neseniai iš buvusio vadinamo Rytų bloko išsilaisvinusiose Europos valstybėse. Tuo tarpu Lietuvoje miškininkystė turi gilias tradicijas, visi darbai projektuojami, siekiant auginti produktyvius miškus, iškertant mažiau negu miškuose natūraliai per metus priauga medžių. Mediena — atsinaujinantis išteklius, protingas jos naudojimas valstybei būtinas, įgyvendinant energetinę nepriklausomybę (biokuro naudojimas) bei daugelyje kitų sričių, užtikrinant žmonėms sveikas gyvenimo sąlygas (mediniai baldai, vis labiau sugrįžtanti medinių namų statyba, taip pat ir daugiaaukščių namų).
Gaila, kad kai kurie asmenys nesupranta, jog miškas turi teikti valstybei ir jos žmonėms visokeriopą naudą, taip pat ir aprūpinant vietos gyventojus kuru bei pramonę žaliava. Džiugina tai, kad mūsų veiklos teritorijoje (Telšių, Plungės, Rietavo, pusėje Šilalės, dalyje Klaipėdos rajono savivaldybės) gyventojai supratingesni.
Praėjusi žiema miškininkams buvo pakankamai palanki medžiapjūtei. Telšių regioninis padalinys numatytus darbus įvykdė. Saugomose teritorijose informuojame visuomenę apie atliekamus darbus, pastatydami informacinius stendus. Na, o šiuo metu svarbiausias darbas — atkurti iškirstus miškus — pagal Miškų įstatymą, tai būtina padaryti per trejus nuo jų iškirtimo metus, bet Telšių RP šie darbai dažniausiai padaromi ilgiau nelaukiant, kitais po kirtimo metais.
Jau antras pavasaris, kai atkuriant miškus, tenka ypatingą dėmesį kreipti į žmonių saugumą dėl COVID-19 pandemijos. Ypač sudėtingos sąlygos medelynuose, bet darbuotojų kolektyvas daro viską, kad užtikrintų saugų darbą ne tik ten, bet ir miške.“

Apie mišką ir jo žmones — „Žemaitijos giriose“
„Kalvotajai Žemaitijai“, grįžtant prie laikraščio įkūrimo ištakų, malonu prisiminti ilgametį žurnalistų ir miškininkų bendradarbiavimą. Daug straipsnių šia tema parašė buvusi korespondentė Danutė Jackutė. Puslapis „Žemaitijos giriose“ skaitytojus lankė kas mėnesį. Temos dažniausiai buvo aptariamos su tuomečiu Telšių urėdijos urėdu Bronislovu Baniu, miškininkams vadovavusiu 30 metų, taip pat vyriausiu miškininku Arvydu Jokužiu, miško auginimo specialiste Lina Serviene ir kitais darbuotojais.
Ypač išsamiai aprašytos ne tik rajono laikraštyje, bet ir žurnale „Miškai“ originalios miškininkų iniciatyvos, su talkininkais sodinant progines giraites svarbiems mūsų šalies įvykiams įamžinti. 2002-aisiais metais buvo sodinamas miškas prie Germanto ežero Lietuvos 1000-mečiui, 2003-iaisiais — Europos miškas, 2008-aisiais — giraitė Lietuvos valstybės atkūrimo 90-mečiui. Didžiulė šventinė talka surengta 2012-aisiais Ubiškės girininkijos Pavirvytės kaime. Tai buvo dešimties metų triumfas, vainikavęs miškininkų ir jų talkininkų darbą 1000-uoju netinkamose žemės ūkiui žemėse įveistu naujo miško hektaru. Pagal šį rodiklį telšiškiai miškininkai neturėjo sau lygių Lietuvoje.
Švenčiant Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejų, pasodintas 60 ąžuolų kryžius, skirtas 60 žemaičių, jojusių į Konstancą dėl Žemaičių Krikšto. Ir šiuo metu jis kuo puikiausiai matomas iš aukštybių. Nepamirštas ir lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis. Jo 300 metų gimtadienio jubiliejui irgi pasodinta giraitė ir pastatytas gandralizdis.
Prasminga, kad proginių giraičių sodinimas įamžintas pastatant tautodailininkų Vytauto Savickio ir Stepono Kamino stogastulpius, o Žemaičių Krikšto jubiliejui — didingą kryžių.
Naujausios miškininkų iniciatyvos — lauko granito akmenų paminklas prie Germanto ežero (autorius — skulptorius Osvaldas Neniškis) Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Ta proga pasodinta 10 simbolinių ąžuoliukų — po vieną kiekvienam dešimtmečiui. Po metų — 2019-aisiais — įgyvendintas Bronislovo Banio dvidešimties metų svajonių ir veiklos rezultatas — atidaryti Germanto kraštovaizdžio draustinio pažintiniai takai, kurie tapo traukos centru miestelėnams ir svečiams.
„Kalvotosios Žemaitijos“ žurnalistai pastarąjį dešimtmetį irgi bičiuliavo su medžiu. Jau švenčiant laikraščio 70-metį, Ryškėnų parke drauge su vietos bendruomene pasodinta 70 ąžuoliukų. Vėliau kilo sumanymas įkurti Spaudos giraitę, kur į medelių sodinimo talką sukviesti visų rajono laikraščių darbuotojai. Tapo tradicija kasmet šioje giraitėje pasodinti medelių.
Džiugu, kad gražią tradiciją pirmiausia parėmė tuometis miškų urėdas Bronislovas Banys, o ją tęsia Telšių regioninio padalinio vadovas Romualdas Zebčiukas. Visada šalia žurnalistų, sodinant medelius, darbuojasi miško auginimo specialistė Lina Servienė, Telšių girininkijos girininkas Egidijus Kęsminas, eigulys Vaclovas Kungys ir kiti.
Spaudos giraitei ąžuolinį žymeklį padirbdino žinomas ne tik Žemaičių krašte tautodailininkas, „Aukso vainiko“ laureatas Steponas Kaminas. Medeliai giraitėje bus sodinami ir šiemet, o apie girios žmones, jų darbus, problemas ir iššūkius rašys atsinaujinęs „Kalvotosios Žemaitijos“ puslapis „Žemaitijos giriose“.