Vakar — gegužės 7-ąją — Lietuva paminėjo Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Kasmet ją prasmingai švenčia ir „Kalvotosios Žemaitijos“ laikraščio redakcijos darbuotojai.
Algirdas Dačkevičius
Nuo „Kalvotosios Žemaitijos“ laikraščio ištakų, pažymėtų balandžio 19-ąja iki Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos — nepilnai 20 dienų. Tai pavasarinis atgimimo laikas, todėl Redakcija apie 10-metį tuo metu sodina medelius, o prieš penketą metų nutarta įkurti Spaudos giraitę, į medelių sodinimo talką pakviečiant visus rajono laikraščių darbininkus.
Švenčiant laikraščio įkurtuvių 70-metį, Ryškėnų parkui drauge su rajono miškininkais Redakcija padovanojo 70 ąžuoliukų. Ne tik padovanojo, bet ir su vietos bendruomene juos pasodino. Šiemet parke ant akmens pritvirtinta lentelė, informuojanti apie šią spaudos darbuotojų iniciatyvą.
Pasak Ryškėnų bendruomenės pirmininko Kazio Lečkausko, parko pradžios reikėtų ieškoti dar iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Didžiausi jo iniciatoriai — Benediktas Šniaukas, Algimantas Lauraitis, taip pat kiti bendruomenės nariai.
Parkas suklestėjo, oficialiai jam įteisinus žemę, o Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-osioms metinėms parke pastatytas įspūdingas proginis akmuo.
Leidinio 75-mečio proga įkurta jau minėta Spaudos giraitė, kurioje kasmet gausėja medelių, o šiemet 80-mečiui pasodinta ne tik 80 berželių, bet ir buvo statomas tautodailininko, „Aukso vainiko“ laureato Stepono Kamino koplytstulpis. Vėliau savo sukurtą metalo kompoziciją „Atgimimas“ ant jo pritvirtino žinomas kalvystės profesionalas ryškėniškis Evaldas Rimkūnas.
Augantys medeliai ir apie spaudos darbuotojų iniciatyvas informuojantys ženklai — iškalbūs liudininkai, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena yra ne lozunginė, o gyvastinga. Žinoma, prie tos gyvasties puoselėjimo ypatingai prisideda telšiškiai miškininkai, pradedant nuo jų buvusio ilgamečio urėdo, Telšių miesto Garbės piliečio Bronislovo Banio iki dabartinio Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio vadovo Romualdo Zebčiuko. Šalia jų visuomet — miško auginimo specialistė Lina Servienė, Telšių girininkijos girininkas Egidijus Kęsminas ir kiti šios girininkijos darbuotojai.
Laikraštis savo puslapiuose taip pat puoselėja ne tik literatūrinį, bet ir žemaitišką žodį. Trejus metus vykdomas projektas „Literatūrinio žodžio augmė Žemaičiuos“ leidžia atskleisti naujų temų, įdomių ne tik įvairaus amžiaus skaitytojams, bet ir kalbos bei literatūros tyrinėtojams. Ypač autentiškos medžiagos apie talentingą ir pamirštą literatą Adolfą Daukantą, taip pat jo apsakymų pateikė istorikas Povilas Šverebas, vertingi Žemaičių vyskupystės muziejaus direktoriaus Antano Ivinskio, šio muziejaus darbuotojos Jurgitos Gustytės-Ivinskienės ir kitų autorių straipsniai. Žinoma, pagrindinis krūvis, įgyvendinant projektą, atitenka lituanistei Ievai Sigitai Naglienei.
Puoselėdama žemaitišką žodį, Redakcija bičiuliauja su lituaniste Irena Radziene, sudariusia ir išleidusia „Žemaičių kalbos telšiškių tarmės žodyną“. Šia tema pernai ir šiemet spausdinta nemažai straipsnių, kur diskusijose dalyvavo kalbininkai ir rašytojai.
Džiugu, kad rašytinis žodis visokeriopai gyvastingas: ir tarp skaitytojų, ir jo garbei sodinant medelius su šalia atsirandančiais iškalbiais ženklais.