Nuo kraitvežio kepurės iki margučių karžygiui Džiugui

Telšių kultūros centro etnografė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė Sigita Dacienė džiaugiasi respublikine paroda-konkursu „Iš Džiugo sakmių“ ir kviečia telšiškius apsilankyti Kultūros centre.

Šiomis dienomis Telšių kultūros centro fojė stebina tautodailininkų darbų gausa ir įvairovė iš visos Lietuvos. Taip ir norisi užsimaukšlinti niekur anksčiau neregėtą kraitvežio kepurę ir pakeliauti, apžiūrint vieną už kitą puikesnius etninės kultūros kūrinius.

Algirdas Dačkevičius

Pasak Telšių kultūros centro etnografės, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkės Sigitos Dacienės, respublikine taikomosios tautodailės konkursine paroda „Iš Džiugo sakmių“ siekiama puoselėti tautinę tapatybę ir užtikrinti etninės kultūros tradicijų tęstinumą. Renginys organizuojamas ketvirtą kartą — nuo 2011-ųjų metų — ir yra unikalus bei išskirtinis, pirmiausia savo geografija, nes vyksta tik Telšiuose. Šių metų konkursas skiriamas kraštotyrininkei, kultūrologei Irenai Seliukaitei (1954.05.21-2018.08.26) atminti.
Devyniolika metų Irena Seliukaitė dirbo Kultūros ministerijoje etninės kultūros specialiste, skyriaus vedėja, departamento vadove. Ji kuravo etninės kultūros bei regionų kultūros sritis. Inicijavo, parengė, dalyvavo darbo grupėse rengiant Dainų švenčių, Kultūros centrų, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymus, Etninės kultūros plėtros programą, rengė jų meno strategiją, kitus svarbius kultūros srities dokumentus.
Irena Seliukaitė buvo respublikinės taikomosios tautodailės parodos konkurso „Iš Džiugo sakmių“ viena iš iniciatorių ir globėjų. Skatino, skleidė žinią apie šį konkursą, kad būtų pastebėtas ir matomas ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Respublikoje.
Pasak Sigitos Dacienės, paroda-konkursu siekiama kasdienėje aplinkoje paplitusiems buitiniams ir dekoratyviems daiktams priskirti ranka neapčiuopiamą, tačiau ypač svarbią auklėjamąją funkciją, poreikį liaudies menui. Renkantis projekto pavadinimą, iškirtinai pabrėžiamas Žemaitijos regiono savitumas, nes Džiugas yra legendomis apipintas Telšių miesto įkūrėjas, žemaičių senovės kunigaikštis, karžygys.
Šių metų konkurse dalyvauja menininkai iš visos Lietuvos, ir ne tik tautodailininkai, meno kūrėjai, bet ir pradedantieji. Parodoje eksponuojami 137 autorių 762 taikomosios tautodailės kūriniai.
Konkurso uždarymo šventė vyks 2021 m. birželio 4 d. Telšių kultūros centre, todėl iki to laiko paskubėkite aplankyti turiningą parodą ir pasigėrėti joje eksponuojamais darbais. Kūrinius vertins kompetentinga penkių asmenų komisija, vadovaujama Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininko, dailininko Jono Rudzinsko. Geriausi liaudies meno kūrinių autoriai bus įvertinti I, II, III vietomis. Virtualią parodą Sigitos Gailiuvienės dėka galima pamatyti Telšių kultūros centro „Facebook“ paskyroje.
Dėl geriausiųjų vardo rungsis ir nemažai telšiškių tautodailininkų: Virginija Dirvonskienė (audiniai), Stasys Dužinskas (juvelyrika), Evaldas Rimkūnas (kalviški darbai), Alina Milašienė (keramika), Regina Aleksandravičienė, Birutė Petrikienė (keramikiniai švilpukai), Gitana Vaičiekauskienė (lėlės), Jadvyga Mačiūnienė (margučiai), Jonas Igaris, Pranas Dužinskas (medžio dirbiniai), Roma Šimkevičienė (kojinės, pirštinės), Jurga Stulpinienė, Adelė Valickienė (rankdarbiai), Sigita Dacienė (riešinės).
Sigita Dacienė tiesiog švytėjo, vaikštinėdama po parodą. Visi darbai jai mieli, nes alsuoja tautodailei pasišventusių žmonių darbu ir menine fantazija. Telšių tautodailininkų vadovė ypač džiaugėsi parodoje matydama šeimų darbus. Štai vilkaviškietė audėja Janina Blažukienė įkvėpė imtis audimo savo dukrą Editą Šūmakarienę. Šalia jos parodoje matome ir anytos Vilijos Šūmakarienės darbus.
Kalbėdama apie bendruomeniškumą, S.Dacienė pasidžiaugė šaukėniškėmis moterimis. Vyriausios rankdarbininkių atstovės Elenos Burdulienės, kuriai per 90 metų, dukra Alma Meškienė ne tik su mama parodoje eksponuoja savo darbus, bet ir subūrė dar šešetą šaukėniškių tautodailininkių. Prie jų prisijungė ir Almos dukra Aurelija Uosė.
„Žiūrėkite, kokius margučius, papasakodama Džiugo sakmę, išskutinėjo šilutiškė Angelė Rauktienė. Jie skirti ne tik mitologiniam karžygiui Džiugui, bet ir jo mylimajai Austelei. O netoliese pasigėrėkite jos sutuoktinio Vytauto Raukčio skrynių raštais“,— džiaugėsi pamario tautodailininkų išmone S.Dacienė.
Parodoje sau peno ras ne tik suaugusieji, bet ir mažieji, nes eksponuojama daugybė lėlių. Ypač žavi ožiukų šeimyna, kurių autorė Asta Liaudanskienė iš Šiaulių. Žinoma, geriausia patiems viską pamatyti, patirti nepakartojamą jausmą ir su juo gyventi ne vieną dieną.