Į „Kalvotosios Žemaitijos“ klausimus atsako Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Tomas Katkus.
— Esate bene jauniausias Savivaldybės administracijos vadovas šios įstaigos istorijoje. Anksčiau neturėjote patirties vadovauti dideliam kolektyvui, koks yra Savivaldybės administracija. Ar kilo abejonių, nusprendžiant eiti šias politinio pasitikėjimo pareigas?
— Politikoje, kaip Socialdemokratų partijos narys, dalyvauju daugiau nei 10 metų. Savivaldybės tarybos nariu buvau išrinktas ir praėjusią, ir šią kadenciją. Tarybos nario veikla labai susijusi su Savivaldybės administracija, kadangi ji siūlo daugiausiai sprendimų ir juos įgyvendina. Būdamas Tarybos nariu, susipažinau su pačios Savivaldybės, taip pat ir Savivaldybės administracijos institucine struktūra.
Tiesa, dideliam kolektyvui anksčiau man neteko vadovauti, tačiau noriu pabrėžti, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigos yra politinio pasitikėjimo. Savivaldybės administracija yra specifinė įstaiga, visiškai skirtinga nuo verslo įmonių. Savivaldybė nėra specializuota ties viena sritimi, skirtingai nei verslo įmonės, pavyzdžiui, kurio nors „produkto gamybai“. Čia dirba įvairių sričių specialistai. Net ir didelei įmonei vadovavusiam žmogui nebūtų lengva pradėti vadovauti Savivaldybės administracijai, neturint darbo patirties valstybės institucijose. Manau, kad dirbti čia, pažinus vidinę valstybinės institucijos „virtuvę“, yra didelis privalumas: šią patirtį įgijau dirbdamas valstybės tarnautoju bei būdamas Tarybos nariu.
Anksčiau yra tekę užimti vadovaujančias pareigas verslo įmonėje, dirbau komercijos direktoriumi, tad esu pažinęs tiek privatų, tiek valstybinį sektorius. Visada laikausi principo, kad geriausia patirtis darbe ateina su praktika, ne išimtis ir čia.
— Savivaldybės administracijos direktorius — politinio pasitikėjimo vadovas, tad ateitis gali priklausyti ne nuo darbo lygio, o įvairių politinių aplinkybių. Ar tai kelia nerimą?
— Sutikdamas eiti šias pareigas, tai įvertinau. Vadovavimas Savivaldybės administracijai suteikia galimybių pažinti Savivaldybės institucines struktūras iš vidaus bei pačiam įsitikinti, kaip veikia šis savivaldos „mechanizmas“, kur jis sukasi sklandžiai, o kur — stringa. Politikui tai itin vertingas pažinimas ir patirtis. Jeigu politinė situacija stabili, o Savivaldybės administracijos direktorius sąžiningai atlieka savo funkcijas, dažniausiai gali vadovauti tiek metų, kiek trunka Savivaldybės tarybos kadencija. O vėliau viskas priklausys nuo naujų porinkiminių aplinkybių. Žinau, kad darbo rasčiau, o ir dabar dažnai sulaukiu pasiūlymų dirbti privačiose įmonėse. Žmogus, norintis dirbti, darbo visada ras.
— Esama įvairių vadovavimo kolektyvui metodų ir stilių. Kokį pasirinkote Jūs?
— Žmonės turi būti suinteresuoti dirbti, skatinami, pagiriami ir, jei reikia, raginami. Tačiau ne rėkimu, žeminimu ar psichologiniu spaudimu. Tokie metodai žlugdo veiklumą, kūrybingumą, iniciatyvumą, nes tarp darbuotojų tvyro baimė, o pagarbos vadovas tokiu elgesiu, manau, niekada neturės. Todėl visų pirma stengiuosi tartis ir susitarti, konkrečiam uždaviniui sutelkti skirtingų sričių specialistus. Raginu Savivaldybės administracijos skyrius padėti vieni kitiems ir komunikuoti tarpusavyje. Stengiuosi kontroliuoti, kaip ir ar laiku vykdomos užduotys, todėl visada užsirašau, kam ir kokias užduotis duodu. O jei kas nesiseka, bandome išsiaiškinti to priežastis.
— Daugybę metų Savivaldybės administracijos veikla būdavo iškreivinama gana ribotų, o paprasčiau sakant, savanaudiškų kai kurių vietos politikų interesų. Pavyzdžiui, kurie nors darbuotojai, nors jų darbu ir nebuvo galima džiaugtis, turėjo virš galvos „partinius“ skėčius, kiti buvo priimti į darbą ar paaukštinti pareigomis dėl partinių, giminystės ar draugystės ryšių, net įsteigiant etatus, o trečių lojalumas skatintas didesniais ar mažesniais priedais. Visuomenei nematant, kai kurie politikai Savivaldybės administracijos vadovams diktuodavo, kaip reikia įgyvendinti jų protekcionistines užgaidas. Ar susiduriate su tokiais reiškiniais?
— Bent kol kas niekas nesikreipė, prašydamas ką nors įdarbinti ar ką nors atleisti. Pritariu, kad protekcionizmas iškreivina valstybės tarnybą, kadangi karjeros galimybes lemia ne darbuotojo veiklos kokybė, kompetencijos, o pažintys, įtaka. To valstybės tarnyboje neturi būti. Lygiai taip pat nė karto darbuotojų veiklos nevertinau pagal jų pažiūras ar priklausomybę politinėms jėgoms. Ne tai yra svarbu. Svarbu iniciatyvumas, darbo kokybė. Darbas Savivaldybėje neturi būti matuojamas tuo, kurios partijos „spalvų“ darbuotojų bus daugiau. Svarbu noras ir gebėjimas dirbti tokioje įstaigoje.
— Visos įstaigos turėtų kisti, taikytis prie naujų sąlygų, iššūkių. Kaip numatote tobulinti Savivaldybės administracijos veiklą?
— Permainos Savivaldybės administracijos struktūroje nėra vien jos vadovų prerogatyva. Taip, vadovai gali ir turi teikti Savivaldybės tarybai pasiūlymus dėl Savivaldybės administracijos struktūros pertvarkos. Tačiau ji neturi būti pertvarka vardan pertvarkos arba būdas, kaip nutikdavo anksčiau, atsikratyti kai kuriais darbuotojais. Savivaldybės administracijos struktūra grindžiama teisės aktais savivaldybėms deleguotomis funkcijomis. Savivaldybės administracija privalo daryti tai, ką įpareigoja teisės aktai, savivaldos paskirtis, o kokios apimties ir kokios struktūros reikalinga įstaiga, sprendžia ne vien jos vadovai, o ir Savivaldybės taryba. Dabar mes analizuojame Savivaldybės administracijos struktūrą, svarstome, ką reikia keisti. Čia norėčiau pabrėžti, kad pati įstaigos struktūra savaime nelemia geresnės darbo kokybės, ji priklauso nuo darbuotojų kompetencijos, iniciatyvumo ir vadovų jiems pateikiamų užduočių.
— Vadovaujant ankstesniems vadovams, manyčiau, Savivaldybės administracija sparčiai pradėjo ristis į viešojo administravimo degradacijos dugną. Gerojo, atsakingo viešojo administravimo stoką patvirtino ir Seimo kontrolieriaus išvados. Kaip ketinate iškuopti visą šį „paveldą“, paversti Savivaldybės administraciją visuomenės bičiuliu, o ne nuolat niurzgančiu ponaičiu?
— Komentuoti buvusių kolegų darbą būtų neetiška. Žinoma, įvertinau buvusią padėtį ir Jūsų minėtas Seimo kontrolierių išvadas. Situaciją įstaigoje vertinu taip, kokia ji buvo iki tol, kol pradėjai čia dirbti, ir taip, kaip ji keičiasi. Svarbiausia visada apgalvoti tolimesnius žingsnius į priekį ir jų tikslingai kartu su administracijos darbuotojų pagalba siekti. Itin svarbu suprasti, kad nė vienas valdininkas negali būti atžagarus piliečių atžvilgiu. Prisipažinsiu, kad darbo pradžioje susidūriau su kai kurių darbuotojų pastangomis piliečiams teikti formalius ar neišsamius atsakymus, todėl ne kartą teko nurodyti perrašyti raštus. Turime aiškiai žmonėms pasakyti, ką galime padaryti, ko ne ir kodėl. Atvirumas ir atskaitomybė skatina pasitikėjimą.
— Savivaldybės administracija disponuoja didžiausia Savivaldybės biudžeto dalimi. Deja, bent anksčiau nebūdavo noro, o gal ir valios, teikti visuomenei aiškesnę informaciją apie lėšų panaudojimą. Nors vadinamuosius skaidrumo principus deklaruodavo visi politikai, įgiję valdžią, kaip tik stengdavosi visuomenės smalsumui užtrenkti duris. Kokia Jūsų pozicija šiuo atžvilgiu?
— Bet kuri informacija, jei jos teikimo neriboja įstatymai, turi būti teikiama visuomenei. Dėl Savivaldybės administracijos veiklos viešinimo, informacijos rengimo ir teikimo visuomenei anksčiau padaryta klaidų, net panaikintas specialisto viešiesiems ryšiams etatas. Tai sukėlė trikdžių dėl informacijos teikimo visuomenei, o ir administracijos darbuotojams darbo naštos nesumažino. Dabar šią padėtį tenka taisyti, Savivaldybės administracija niekam neturi užtrenkti durų. Vietų, kuriose administracija turi pasitempti, tikrai yra, o komunikacija yra viena iš jų. Svarbu, kad tam būtų sudarytos tinkamos sąlygos ir formos joms įgyvendinti. Gyvename išmaniųjų laikų amžiuje, tad ir Savivaldybei tenka ieškoti naujų, patrauklių visuomenei komunikacijos formatų. Ne paslaptis, kad viešinimas, jeigu jį norisi padaryti kokybišką ir patrauklų, nemažai kainuoja, bet pokyčių čia reikia.
— Dėkojame už atsakymus.