Žemaičių „patriotai“ piktinosi Valstybės diena

Meras Kęstutis Gusarovas, raginamas Algirdo Žebrausko, surengė Savivaldybės tarybos kolegijos posėdį dėl žemaičių kalbos. Tarsi vietos valdžia čia labai daug ką galėtų nuveikti.

Alvydas Ivoncius

Nori įtikinti: žemaičius skriaudė tik lietuviai
Savivaldybės tarybos narys Algirdas Žebrauskas tribūnoje vieną po kito žėrė primityvokas spekuliacijas Lietuvos ir Žemaitijos istorijos temomis, stengdamasis pabrėžti, kad visais laikais Žemaitija buvo kaip istorinė žemė (tarsi kas tai neigtų), bet štai bėda — tą žemę, regis, labiausiai skriaudė ne kokie nors svetimšaliai okupantai, o lietuviai — bent jau tokį įspūdį buvo galima susidaryti, klausantis A.Žebrausko samprotavimų.
A.Žebrauskas piktinosi, kad Mindaugo karūnavimo diena paskelbta Valstybės diena. Mat, karūnuojant Mindaugą, Livonijos ordinui buvo padovanoti žemaičiai. Anot A.Žebrausko, tą dieną būtų galima pavadinti nebent „karūnos“ diena.
Pateikiame informaciją iš „Vikipedijos“: „1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba — Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją — Mindaugo karūnavimo dieną — paskelbė Valstybės švente. Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena jau buvo minima ir nepriklausomoje Lietuvoje prieš sovietinę okupaciją. Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. E.Gudavičius 1989-aisiais, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 m. liepos sekmadienių, kadangi laikė, kad karūnavimai galėjo vykti tik sekmadieniais.“

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 61 (10373)