Kredito unijos „Germanto lobis“ patalpose, pirmame aukšte, atidaryta Šarūno Jonkaus asmeninė paroda „Foto kolekcija Paryžius 2022“. Joje eksponuojamos nuotraukos, kuriose užfiksuota kasdienybė iš vienos Paryžiaus gatvės. Parodą galima apžiūrėti iki šių metų pabaigos.
Justina Lukošienė
Kaip prisipažino parodos autorius Š.Jonkus, dar pavasarį Telšių Žemaitės dramos teatro fojė surengęs asmeninę prototipinio meno parodą, ši fotografijų paroda yra pirmoji. „Keisčiausia, kad tai yra pirmoji foto paroda, kuri įvyko po 10-ies metų. Reikėjo 10 metų susikaupti, kad ji įvyktų. Tačiau paradoksas toks, kad ši paroda nėra iš to 10-ies metų laikotarpio kolekcijos, ji yra iš mano paskutinės kelionės, kuri vyko Paryžiuje. Tiksliau sakant, šioje parodoje eksponuojamos nuotraukos, kurios darytos vienoje iš Paryžiaus gatvių“,— pasakojo fotografas, kuris pirmiausia savo ruožtu padėkojo kredito unijos „Germanto lobis“ darbuotojų komandai, jog į savo patalpas įsileido šią parodą, sutikdami padabinti sienas šiomis fotografijomis.
Kūrėjas taip pat negailėjo padėkos žodžių savo artimiesiems. „Jeigu tavęs kas nors paklausia, ką tu veiki gyvenime, o tu atsakai, kad fotografuoji, tai dažniausiai kitas klausimas būna, ar tu turi kažkokį normalų darbą. Ačiū artimiesiems už pakantumą, kad aš tą „nenormalų“ darbą dirbu ir kuo toliau, jis man yra nenormalesnis ir smagesnis“,— atviravo Š.Jonkus, teigiantis, jog jam yra duota matyti žmones. Pasak jo, fotografo darbas yra psichologiškai sudėtingas, jame yra sunkumų, bet ir linksmybių netrūksta. „Mano didžiausias tikslas yra linksminti, pakelti jums nuotaiką“,— tvirtino menininkas.
Kodėl būtent Paryžius? Parodos autorius ilgai negalvojęs atsakė, kad šis miestas jam iki pat šiandien siejasi su meile, kurią jaučia savo darbui — fotografijai. „Man pirmą kartą nuvykus į Paryžių, pasisekė, nes pamačiau jį iš tikrosios ir „svajonių Paryžiaus“ pusių. Teko pamatyti šio miesto veidą, pajusti alsuojančią jo kasdienybę. Ši kolekcija yra sudėta iš žmonių nuotraukų, buvusių toje Paryžiaus gatvės kasdienybėje, tačiau jie net neįtaria, kad yra šioje parodoje. Tai yra gatvės fotografija — tie žmonės tiesiog gyveno savo įprastą gyvenimą, jie manęs nematė, o aš prisiliečiau prie tos tikrovės, kokia tik gali bebūti“,— dėstė Š.Jonkus, kuriam didžiausias inspiracijos šaltinis yra tai, kas nesuvaidinta, todėl fotografas stengiasi, kad jo darytose nuotraukose būtų kuo mažiau pozavimo.