„Šokis suteikia gyvenimui spalvų, gerų emocijų, jis − tarsi psichologinė terapija, kuri padeda pozityviai mąstyti, pasitempti, šokio žingsneliais išsklaidyti bet kokias blogas mintis, suteikti emocinį stabilumą“, − teigia šokėja Daina Eirošienė, su kuria kalbėjomės apie jos karjerą šokių pasaulyje, pasiekimus bei pasmalsavome, ar kiekvienas norintis gali išmokti šokio kalbą.
Justina Lukošienė
Pasak D. Eirošienės, vaikystėje ji buvo ramus, kruopštus, linkęs į meną vaikas. Gimė ir užaugo Panevėžyje, tačiau didžiąją vaikystės dalį iki mokyklos praleido pas senelius kaime. „Artimieji pastebėjo mano ypatingą meilę šokiui jau nuo pat ankstyvos vaikystės, kada, grojant per radiją liaudies muzikai, būdama trejų metukų, šokdavau ne tik seneliams, bet ir jų svečiams. Tai buvo mano pirmieji šokių žingsneliai, kada apie šokio meną dar nieko nesuvokiau“, − prisiminė šokėja.
Vos pradėjusi lankyti mokyklą Panevėžyje, ji sužinojo, kad vienoje pirmokų klasėje, kuriai vadovauja pradinių klasių šokių mokytoja, yra šokėjų, todėl, būdama kitos klasės mokinė, pati, be niekieno pagalbos, pasiprašė, kad ją priimtų šokti į liaudies šokių būrelį.
„Nuo tada prasidėjo mano šokių kelias, kuris tebesitęsia iki šiol. Profesionalios šokių mokytojos A. Valikonienės dėka pamilau šokį dar labiau. Po dvejų metų atėjo jaunas kvalifikuotas pramoginių šokių mokytojas V. Žemaitis ir pakvietė šokti jo būrelyje, tad, įveikusi atranką, pradėjau šokti ir pramoginius šokius, kurie man ypatingai patiko. Kadangi šokis mane darė laiminga, radau laiko šokti ir klube „Rid-rito“, taip pat gerai mokiausi − buvau klasės pirmūnė. Lankiau abu šokių kolektyvus ketverius metus, vėliau iki 11 klasės perėjau šokti į Statybos tresto liaudies šokių būrelį, kuriam vadovavo jauna, ką tik choreografijos mokslus baigusi vadovė, šiuo metu nusipelniusi choreografė Zita Rimkuvienė (dainų ir šokių ansamblis „Grandinėlė“), − pasakojo D. Eirošienė.
Baigusi vidurinę mokyklą ir palaikoma bei skatinama šokių mokytojų, mergina svajojo stoti į Klaipėdos universiteto Choreografijos fakultetą ir įgyti choreografijos specialybę. Tačiau nepavykus įstoti, nusprendė nebesirinkti meno studijų, o šokį pavertė hobiu. „Kadangi mokyklą baigiau sidabro medaliu, pasirinkau tuo metu labai populiarias ekonomikos mokslų studijas Kauno technologijos universitete. Iki stojamųjų beveik visus metus šokau ritminius šokius tuo metu labai žinomame aukšto lygio dainų ir šokių ansamblyje „Ekranas“, kuriam vadovavo nusipelniusi choreografė Leokadija Dabužinskaitė. Sėkmingai įstojusi į KTU Inžinerinės ekonomikos fakultetą, penkerius metus besimokydama, šokau dainų ir šokių ansambliuose „Rasa“ ir „Suktinis“, − sakė pašnekovė, kuri studijų metu susipažino su dabartiniu savo vyru iš Žemaitijos, o po universiteto baigimo ištekėjo ir atvyko gyventi į Telšius. Paaugus dviem vaikams, vyras, žinodamas, kiek daug žmonai reiškia šokiai, paskatino ją šokti vietos dainų ir liaudies šokių ansamblyje „Mastis“, kuriam tuo metu vadovavo choreografas Romualdas Eitkevičius, o vėliau − choreografė Raminta Laurinavičienė. Šiame ansamblyje pašokusi 5 metus, D. Eirošienė vėliau padarė kelerių metų pertrauką.
Vėliau, sužinojusi, kad Telšiuose atsirado linijinių šokių būrelis, kuriam vadovauja Daina Tamulionienė, moteris pradėjo šokti linijinius šokius. „Tai buvo naujas, man nežinomas ir labai įdomus žanras. Jame galima buvo atrasti įvairių stilių šokius − tiek pramoginius, tiek gatvės , tiek pavienius, tiek porinius šokius, o svarbiausia, kad juos galėjo šokti nuo jauniausio iki vyriausio šokėjo. Labiau pasidomėjusi ir sužinojusi, kad bus rengiamos pirmosios Lietuvoje tokio tipo varžybos, panorau jas ne tik pamatyti, bet ir ten sudalyvauti. Varžyboms tuo metu ruošiausi iš interneto. 2008 metais ten sėkmingai sudalyvavusi ir gavusi vadovų, kitų šokėjų palaikymą ir paskatinimą, ėmiau toliau ruoštis su kitomis moterimis vykti į tarptautines varžybas. Pradėjau domėtis, konsultuotis pas specialistus. 2009 metais, pasiruošusi aukštesnio lygio 6 stilių šokius, antrą kartą sudalyvavau Lietuvos kantri ir linijinių šokių varžybose, o kitų metų lapkričio mėnesį pirmą kartą kartu su Vilniaus šokėjomis išvykau į tarptautines varžybas Italijoje, kur visuose šokiuose pelniau pirmąsias vietas ir tapau čempionato nugalėtoja. Džiugu, kad buvau pastebėta šio žanro profesionalų, be galo patiko pačių varžybų organizavimas, žmonės, suvažiavę iš viso pasaulio kampelių, todėl tai padarė dar didesnę paskatą toliau ruošti naujus šokius ir kilti į aukštesnius lygius. Nuo tada prasidėjo mano kryptingas pasiruošimas varžyboms, davęs puikių rezultatų. Pradėjusi šokti kantri ir linijinius šokius nuo žemiausio social lygio, laiptelis po laiptelio domėjausi šių šokių subtilybėmis pati ir pas specialistus, lankiau bendras linijinių, solo latino šokių pamokas, kurias vedė Brigita, Mindaugas Banys, R. Sruogytė, P. Bikneris (sportinių šokių klubas „Spindulys“). Leidau ilgas valandas salėje programoms pasiruošti, ir su 5-20 šokių dalyvavau tarptautinėse varžybose, kur beveik visada buvau įvertinama pirmosiomis vietomis. Kiekvienais metais po Pasaulio kantri ir linijinių šokių varžybų kilau lygiu aukščiau, kol 2014 metais po Ispanijos šokių varžybų, jas laimėjusi ir surinkusi reikiamą kiekį taškų, tapau aukščiausio linijinių šokių „Star“ lygio, kuriame šoka ne vienas mane vertinęs teisėjas, šokėja. Per 2010-2023 m. laikotarpį, dalyvaudama kantri ir linijinių šokių varžybose po kelias šokių programas, aplankiau Italiją, Angliją, Škotiją, Olandiją, Belgiją, Čekiją, Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Daniją, Latviją, šokau apie 50 varžybų, šokdama Line classic, Schowcase, Modern, Pro-am porinius, Couple šokius. Tapau Lietuvos, 10 kartų Pasaulio kantri ir linijinių šokių čempione, 8 kartus Europos kantri ir linijinių šokių čempione, 11 kartų reitingo nugalėtoja. Paskutinėse varžybose, vykusiose vasario 24-26 dienomis, Imperial „Star“ lygyje tapau GOLD „Baltic In Line 2023“čempione,“, − apie savo pasiekimus šokių karjeroje kalbėjo moteris, kuri, be kantri ir linijinių šokių, dar turi aistrą sportiniams šokiams. Vaikystėje neilgai juos šoko, todėl, atsiradus galimybei, šią savo svajonę pradėjo realizuoti nuo 2017 m., šokdama Pro-am sportinius šokius. „Džiaugiuosi, kad dėka profesionalių mokytojų galiu tobulėti, dalyvauti Pro-am tipo šokių varžybose, šokdama 10 šokių − tiek standartinius, tiek Lotynų Amerikos šokius. Per tą laiką tapau Lietuvos čempione, tarptautinių čempionatų nugalėtoja ir prizininke. Šiuo metu ruošiuosi Pro-am šokių konkursui, kuris vyks šių metų kovo 18 dieną Vilniuje ir gegužės 20-22 dienomis Blakpulyje (Anglija)“, − vardijo savo planus šokėja, pabrėžusi, jog, šokant ir dalyvaujant varžybose, reikalingos tam tikros specifinės savybės − noras tobulėti, disciplina, kryptingas ėjimas tikslo link.
Šokdama apie 40 metų įvairaus stiliaus ir žanro šokius, D. Eirošienė sukaupė didelį žinių bagažą, todėl kartas nuo karto moko norinčius išmokti šokti bei konsultuoja linijinių šokių šokėjus, kurie ruošiasi varžyboms, šokių technikos klausimais, kuria ne tik konkursinius show šokius, bet ir šokius jaunavedžiams.
Pašnekovė įsitikusi, kad šokio kalbą vienaip ar kitaip gali išmokti kiekvienas to norintis. „Mane žavi išskirtinis pavyzdys, kai 82 metų žmogus, turintis klausos aparatą ir nemokėjęs šokti, bet visada norėjęs išmokti, važiuoja dešimtis kilometrų į repeticijas ir kuo puikiausiai šoka kelių rūšių šokius“, − tvirtino garsi šokėja.