Praėjusį ketvirtadienį Telšių ješivoje įvyko Vakarų Lietuvos švietimo srities atstovų suvažiavimas „Daugiau Europos mokyklose: įgūdžiai/e. realybė/vertybės“, kurio metu buvo kalbama apie skaidrų ir saugų internetą, mūsų laukiančius skaitmeninės realybės iššūkius bei internetinėje erdvėje tykančias kibernetines grėsmes.
Justina Lukošienė
Renginį atidarė EUROPE DIRECT Telšiai, Klaipėda, Tauragė vadovės Auksė Valackonienė, Dalia Žaltauskienė ir Isvalda Aleknienė. „Esame jau antrą šimtmetį skaičiuojančiame pastate, kuriame buvo įsikūrusi aukštoji rabinų mokykla – ješibotas. Ši mokykla karo metais išsikėlė į Klivlendą, JAV, kur tęsiama Telšiuose susiformavusi mokymo sistema. Kažkada Telšiuose mokėsi 500 rabinų.
Telšių ješiva – švietimo ir kultūros židinys, kuriame klegėjo daug šviesių žmonių, todėl neatsitiktinai jus čia pakvietėme. Visą programą stengėmės susieti su žydiškąja kultūra, psichologija, morale“, – susirinkusius švietimo darbuotojus sveikino A. Valackonienė.
D. Žaltauskienė sakė šiemet yra Europos įgūdžių metai, todėl šioje programoje orientuojamasi į tuos įgūdžius, kurie svarbūs Europai, Europos Sąjungos institucijoms – tiek Europos Komisijai, tiek Europos Parlamentui, o taip pat ir asocijuotiems partneriams, įvairiausioms verslo įstaigoms, organizacijoms, kurios stengiasi Europą paversti atsparesne visame konkurencingame pasaulyje. „Daugybė kasdienių dalykų yra susiję su įgūdžiais. Statistika rodo, kad tų įgūdžių europiečiams trūksta, tad Europos Sąjungos institucijos stengiasi atkreipti dėmesį ir pagerinti tą statistiką. Tik 37 proc. visoje Europos Sąjungoje dirbančių žmonių nuolat mokosi, tačiau iki 2030 metų Europos Komisija siekia pakeisti šį statistinį rodiklį, ir norėtų, kad bent 78 proc. europiečių nuolat gilintų savo žinias, kurios pravers tiek mūsų kasdieniame gyvenime, tiek darbinėje veikloje“, – teigė EUROPE DIRECT Klaipėda vadovė.
Pratęsdama kolegės mintį, EUROPE DIRECT vadovė I. Aleknienė akcentavo, kad skaitmeniniai įgūdžiai yra be galo svarbūs, todėl kiekvienas europietis privalo juos išmanyti. „Informacinės technologijos šuoliuoja tokiu greičiu, o mes skubame paskui, kad tik neatsiliktume. O iš tiesų, ar kada nors susimąstėme, ar mes turime pusiausvyrą tarp skaitmeninės erdvės ir realaus gyvenimo…“, – kvietė pamąstyti I. Aleknienė.
Visus susirinkusiuosius virtualiai pasveikino Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, primindamas, jog prieš 20 metų, 2003-iaisiais, įvyko istorinis mūsų tautos apsisprendimas. „Buvo vykdomas privalomasis referendumas – žmonės balsavo už ar prieš įstojimą į Europos Sąjungos gretas. Iš viso rinkimuose dalyvavo beveik 64 proc. balsuoti galinčių Lietuvos gyventojų ir daugiau nei 91 proc. balsų palaikė Lietuvos įstojimą į ES. 2004 metų gegužės 1 dieną Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare“, – kalbėjo M. Vaščega, pabrėždamas, jog žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms – tai pagrindinės Europos Sąjungos vertybės.
Po to žodį tarė Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė, sakydama, kad Europos Komisija pateikė siūlymą tiek Europos Parlamentui, tiek Europos Sąjungos valstybėms narėms, jog Europa turėtų paspartinti savo skaitmenizaciją, nes, lyginant su JAV, Azijos valstybėmis, Europa šiuo atžvilgiu atsilieka. „Tam, kad Europos žemynas padarytų pažangą, mes visi turime paspartinti tiek naudojimąsi elektronine erdve, tiek skaitmeniniais produktais, skaitmeninėmis technologijomis. Europos Parlamentas ilgai analizavo, kaip susitvarkyti ir su mūsų skaitmeninės aplinkos keliamomis grėsmėmis, tad išsikėlėme sau dvigubą uždavinį: kaip pasiekti, kad sureguliuotume skaitmeninius produktus, skaitmenines technologijas, mūsų veiklą virtualioje erdvėje, ir kaip apsaugoti tiek žmones, tiek verslus nuo elementarių virusų ir mūsų duomenų panaudojimo, kibernetinių grėsmių, ir kaip nestabdyti tos pažangos, kad Europa neatsiliktų nuo pasaulinės ekonomikos“, – dėstė D. Jakaitė, pridurdama, jog birželio 14 dieną Europos Parlamentas svaria balsų dauguma priėmė Dirbtinio intelekto akto projektą. Šiuo aktu Europos Sąjungoje siekiama sukurti dirbtinį intelektą reguliuojančias taisykles, kurios padėtų spręsti su dirbtiniu intelektu susijusias problemas ir sumažinti jo keliamus pavojus. Dirbtinio intelekto aktas turėtų užtikrinti, kad ES sukurtas ir naudojamas dirbtinis intelektas atitiktų europinę teisę ir vertybes, įskaitant skaidrumą, nediskriminavimą, teises į privatumą ir t. t. Atsižvelgiant į dirbtinio intelekto keliamas problemas ir potencialius jo pavojus, akto projekte laikomasi rizika pagrįsto požiūrio – jame numatomi tam tikri įpareigojimai teikėjams, dirbtinio intelekto kūrėjams ir sistemas diegiantiems asmenims, atsižvelgiant į rizikos lygį, kurį gali sukelti dirbtinis intelektas.
Vilniaus universiteto dėstytoja, Kibernetinio saugumo ekspertų asociacijos vadovė, „Emplos“ vadovė, „Women4Cyber Lithuania“ mentorė Vilma Škarnulytė pristatė pranešimą „Mūsų laukiantys išdykę skaitmeninės realybės iššūkiai“. Pasak prelegentės, viskas eina į virtualią realybę, kurioje mes galime sau susidaryti tam tikrus simuliacinius maketus ir labai greitai mokytis, tačiau taip mes atsiribojame nuo realaus pasaulio, todėl šalia virtualios realybės atsiranda papildyta realybė – pasaulio atvaizdavimas, naudojant kompiuterinės grafikos elementus, suteikiančius papildomos informacijos apie stebimą objektą, vaizdą, stebint realiu laiku. „Taip mes galime nukeliauti į bet kokį kraštą, mokytis istorijos, geografijos, biologijos, daryti įvairiausius maketus. Mūsų mokymasis tampa daug greitesnis. Akivaizdu, kad ta karta, kuri dabar ateina į suaugusiųjų pasaulį, labai sudėtingai jaučia vizualizaciją ir proporcijas, tad dauguma programėlių, įrankių yra skirti vizualizacijai. IT sektoriuje turime labai mažai tam tikros srities profesionalų. Pavyzdžiui, reikia suprogramuoti, sukonfigūruoti kažkokią įrangą ar pakeisti kažkokį serverį, bet neturime tiek specialistų, kuriuos galėtume išsiųsti į vietą. Papildytos realybės akiniai leidžia kitam žmogui nueiti fiziškai ir atlikti tam tikrus veiksmus, o kitas žmogus per nuotolį gali jam rodyti, ką jis turi padaryti. Reiškia, kad specialistas nebūtinai privalės važiuoti per visą Lietuvą, nes mes galėsime dalintis informacija. Tačiau pats gražiausias dalykas šiose technologijose yra tai, kad išnyksta kalbos barjeras. Reiškia, kad jūs bet kokioje šalyje su bet kokia kalba komunikuojančiu žmogumi galite kalbėtis čia ir dabar, nes papildytos realybės akiniai jums verčia iš karto. Jūs kalbate savo kalba, o pašnekovas – savo, bet matote šalia vertimą“, – pasakojo V. Škarnulytė, pridėdama, jog parduotuvės konkuruoja tarpusavyje, kuri greičiau pritaikys papildytos realybės aplikacijas, pateiks kuo daugiau informacijos. Anot jos, tokios įmonės kaip IKEA, naudojant papildytos realybės filtrus, leidžia išbandyti tam tikrus baldus ar spalvas mūsų natūralioje aplinkoje, „pasimatuoti“ pirkinius savo realioje aplinkoje jų dar net neturint savo namuose, taip palengvinant mūsų apsisprendimą įsigyti tam tikrus daiktus. Tam yra sukurta ir naudojama programėlė „IKEA Place“.
Konferencijoje dalyvavęs kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius tvirtino, kad kibernetinių nusikaltimų yra tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek pasaulyje. Pasak jo, naršydami internete ar naudodamiesi programėle, bet kurią akimirką galime tapti kibernetinių atakų taikiniu, mat, darydami nusikaltimus, kibernetiniai nusikaltėliai gali pasinaudoti mūsų paskyra ar elektroniniu paštu. Jie pasiekia net mūsų slaptažodžius, banko kortelių duomenis ar buvimo vietą. „Man, ko gero, Lietuvoje tenka daugiausiai atstatinėti duomenis po to, kai hakeriai užpuolė ir juos užšifravo. Užsiėmimas nėra pats linksmiausias, o patirtys labai įvairios. Jei anksčiau dėl duomenų atstatymo kreipdavosi privatūs asmenys, tai dabar sulaukiu pagalbos prašymų iš pramonių, medicininių įmonių, valstybinių institucijų. Duomenų praradimas yra tikrai didelis. Vienas liūdnesnių pavyzdžių: lietuviška įmonė šalia Vilniaus, užsiimanti metalo apdirbimu, kurioje dirba keli šimtai darbuotojų. Įmonėje stovi daug robotų, lazerinės staklės, kurios pjausto, lanksto. Užšifruoti duomenys, hakeriai paprašo 300 tūkst. išpirkos kriptovaliuta. Nors kompanija buvo prižiūrima labai rimtų IT specialistų… Rezervinės kopijos buvo prieinamos ir hakeriams, jie užšifravo tiek duomenis, tiek verslo valdymo sistemą, tiek buhalterinę apskaitą, visus užsakymus, visus brėžinius, taip pat rezervines kopijas. Įmonėje paskelbta 2 savaičių prastova. Visgi jiems teko susimokėti“, – patirtimi dalijosi M. Pareščius, pabrėždamas, kad galimiems kibernetiniams išpuoliams reikia ruoštis atsakingai – samdyti specialistus, daryti auditus, įvertinti galimas grėsmes, paruošti įrangą ir darbuotojus, parengti kritinių atvejų sprendimo planus.
Pernai, prasidėjus karui Ukrainoje, kibernetinio saugumo ekspertas savo sukauptas žinias ir patirtį panaudojo kibernetinio saugumo srityje, kovojant su priešo propoganda, demaskuojant trolius ir melagienas bei siekiant pateikti tikrą, neiškraipytą informaciją. „Prasidėjus karui Ukrainoje, supratome, kad esame pilkoje zonoje ir galime daryti kibernetinius įsilaužimus, taip padėdami ukrainiečių kariams. Gana greitai pavyko įsilaužti į Rusijos krašto apsaugos ministerijos duomenų bazę, iš kurios paėmėme kariškių paskyras su jų adresais ir telefonais. Kitas vienas pirmųjų projektų buvo pavadintas „Call Russian“ („Paskambink rusui“), kurio esmė buvo ta, kad mūsų savanoriai skambino Rusijos gyventojams ir aiškino apie Ukrainoje vykstančio karo beprasmybę, bandydami įrodyti, kad ši agresija yra nusikaltimas žmogiškumui. Tokių skambučių buvo tūkstančiai“, – prisiminė M. Pareščius.
Po pranešėjų pasisakymų vyko darbas grupėse, kurį koordinavo Skaitmeninės etikos centro steigėjos Renata Gaudinskaitė ir Rasa Jauniškienė.
Savo įžvalgomis, kokie įgūdžiai padės išgyventi skaitmeninės blaškos sąlygomis, dalijosi Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovė, sertifikuota skaitmeninio sąmoningumo ugdytoja Lina Žemaitytė-Kirkman, o apie mokytojų profesinius aspektus, kurie svarbūs bet kuriame laikmetyje, kalbėjo buvęs ilgametis Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius, matematikos mokytojas, Telšių garbės pilietis Miša Jakobas.