Šeštadienio laikraščio numeryje rašėme apie Viešvėnų seniūno Sigito Motuzo „Facebook“ tinkle paskelbtą pasvarstymą, ar reikėtų seniūnijai perimti šalia miestelio tyvuliuojantį tvenkinį. Nuomonių pareikšta įvairių, tačiau dauguma komentatorių manė, kad seniūnija vargiai sugebės tinkamai prižiūrėti tvenkinį. O kaip jis prižiūrimas, paprašėme papasakoti verslininką Alfredą Vaitkevičių.
Alvydas Ivoncius
Sutvarkė pusiasalį ir dalį pakrančių
A.Vaitkevičius įsigijo dalį prie tvenkinio teritorijos ir į jį įsiterpusį pusiasalį. Prieš keliasdešimt metų jis nusipirko žemės „išvadą“ – dokumentą, pagal kurį mainais į užimtą žemę buvo galima gauti sklypą kur nors kitur. Kaip sykis, laisvas sklypas buvo prie Viešvėnų tvenkinio.
Verslininko teigimu, jis iš pradžių neturėjo jokių planų, ką darys šiame sklype. Pusiasalyje žaliavo išlakios dar jo senelio, buvusio miškininko, pasodintos eglės. Žmogus, pasikinkęs arklį, parvežė eglaičių ir jas pasodino tvenkinio pusiasalyje, nors jis anuomet buvo valdiškas. A.Vaitkevičiaus senelis norėjo, kad šis į tvenkinį įsiterpęs žemės lopinėlis atrodytų gražiau, ir tikriausiai nė nenutuokė, kad ateityje eglės kartu su pusiasaliu atiteks jo anūkui.
Pasak A.Vaitkevičiaus, pusiasalis buvo užpelkėjęs, apaugęs dar ir krūmais. Panašus vaizdas buvo apie visą tvenkinį. Kelerius metus jis tvarkė tuos „šabakštynus“. O tuo metu buvo leista išnuomoti tvenkinį. Jį išsinuomojo vienas Viešvėnų seniūnijos gyventojas. Taip sutapo, kad netrukus iš tvenkinio vanduo buvo išleistas, nes reikėjo remontuoti užtvanką. Žuvį, aišku, išgaudė, nors jos labai daug ir nebuvo – niekas nesirūpino nuolatiniu įžuvinimu. Po to šis žmogus atsisakė tvenkinio nuomos ir buvo skelbiamas naujas konkursas.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ (Nr. 61)