Kai meninis žodis velykiniu margučiu atrieda…

Įspūdingasis Kristijono Donelaičio „Metų kalendorius“.

Telšių kultūros centro ekspozicijų salėje jaučiama šventinė velykinė nuotaika, nes čia surengta unikali tautodailininkų, meno kūrėjų, tautinio paveldo meistrų iš Šilutės rajono Balčių kaimo Angelės ir Vytauto Raukčių kūrybos paroda. Joje, be medžio dirbinių, eksponuojamas net 1001 velykinis margutis – vis kitokio rašto ir pasirinktos temos.

Algirdas Dačkevičius

Angelė ir Vytautas – jau daugybę metų yra neišskiriami parodose, mugėse ir šventėse. Jie darniai dirba kartu: Vytautas meistrauja skrynias, išdrožinėja sietynus, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiais raštais. Ypač daug laiko skiria jiems skutinėti. Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, daro kryžius. Savo sodyboje Balčių kaime jiedu įkūrė „Buities ir margučių palėpę“, kuri žinoma kaip pirmas ir vienintelis Lietuvoje margučių muziejus.
Pirmiausia parodoje pasitinka medžio skulptūrėlės į mūsų šalį parskridusiems keturioms dešimtims paukščių. Jose – tarsi gyvi sparnuočiai. Tai Vytauto kruopštaus darbo kūriniai.
O kada Angelė paėmė į rankas marginti pirmąjį velykinį kiaušinį?– knietėjo sužinoti. „Manau, kad buvau penkerių metų, kai mane pamokė mama. Daug ko iš jos gyvenime išmokau,“– sako moteris. Tikrai nemažai darbų mokėjo Angelės mama, o apie kiekvieną iš jų kalba dukros rankomis išskutinėti margučiai, parodoje sukabinti simbolinėje „Mamos skaroje“.
Vytautas juokauja, kad prireikė apie 1000 kiaušinių, kol žmonos ranka įgudo profesionaliai skutinėti. Užtat dabar parodoje su malonumu galima pažvelgi į iš įvairaus dydžio kiaušinių sujungtą rožinį ar gėrėtis prakartėle su pasveikinti gimusio Jėzaus atėjusiųjų atvaizdais. Nustebins poetei Salomėjai Nėriai skirta margučių dėželė, kurioje – ant siūlo suverti margučiai: vienoje pusėje išskutinėtos poetės kūryboje minimos gėlės, kitoje pusėje – atvirkščiai (veidrodiniu atvaizdu) išskutinėti posmai (juos galima perskaityti žiūrint į dėžutės dugne įdėtą veidrodį).
„Žymių žmonių jubiliejinės sukaktys tarsi paragina joms skirti skutinėtų margučių kolekcijas. Taip jos gimė Maironio 150-osioms, Pauliaus Širvio 100-osioms, Žemaitės 100-osioms, garsiosios žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės 100-osioms ir kitų garsių žmonių gimimo metinėms ar kitokioms progoms. Be Vytauto kūrybiškų dirbinių iš medžio, kuriuose įkomponuojami skutinėti kiaušiniai, išsiversti būtų neįmanoma“,– sakė Angelė.
Pasak pašnekovės, juk būtų nelogiška Kristijono Donelaičio „Metų kalendoriumi“ pavadinti net įmantriausiai išskutinėtus kiaušinius, supiltus į bliūdą. Kas kita Vytauto padirbti ąžuolo rėmai metų laikams, kuriuose ir „įsikūrė“ kiekvienai dienai skirti 365 margučiui. Visus nepakartojamais raštais išskutinėjo Angelė.
O naujausias tautodailininkės darbas – išskutinėti kiaušiniai su Lietuvos miestų herbais. Tiesa, tik mažiausias iš 103 šalies miestų – Panemunė – dar neturi savo herbo. Tai ir užfiksuota kolekcijoje.
Būtų galima pasakoti ir pasakoti apie parodos unikalumą, taip pat paveikslus, sukurtus iš žolynų, prie kurių prikabinti lapeliai su prasidedančiais dainų žodžiais, tarsi kviečiančiais niūniuoti drauge su autore, bet geriausia patiems ateiti ir viską pamatyti. Tada ir Velykos taps džiaugsmingesnės.
O kūrybingieji, bet telšiškiams neafišuojantys savo žinomumo Lietuvoje, o kai kur ir užsienyje tautinio paveldo meistrai Raukčiai nuoširdžiai dėkoja Telšių tautodailininkų vadovei Sigitai Dacienei, kad priėmė jų parodą ir gausiai išeksponavo.