Telšių ješivos salėje skulptoriaus Gedimino Žuklio fortepijonu paskambintais kūriniais bei metalo plastikos meistrų mintimis apie šio meno specifiką ir svarbą praėjusią savaitę prasidėjo seniausia Europoje, jau 40-tą kartą iš eilės Telšiuose rengiama Tarptautinė medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovykla. Dvi savaites menininkai diskutuos ir kurs unikalius autorinius dirbinius, o jų darbus bus galima pamatyti parodoje, pasibaigus stovyklai.
Stasys Katauskas
Poveikis šiuolaikinei skulptūrai
Kad mūsų miestas yra daug kuo išskirtinis didele dalimi dėl metalo meistrų darbų, aptinkamų įvairiausiose miesto vietose, nesiginčytų turbūt niekas.
Rečiau galbūt žmonės susimąsto, kad itin simpatiškas, subtilus Telšiams būdingas bruožas – nerėžiantys akies, bet netikėtai mieste aptinkami meno kūriniai, tarsi pasislėpę, nors iš tikrųjų nepaslėpti nuo praeivių akių, įkurdinti įvairiausiose viešosiose erdvėse ant skirtingų paviršių – taip pat ateina iš miesto kultūriniam gyvenimui ir, ko gero, čia susiformavusiam stiliui būdingos terpės, kuri nemaža dalimi nulemta medalio bei mažosios skulptūros kūrėjų. Telšių išskirtinumas visos šalies kontekste ypač ryškus pastaruosius keletą metų, nuolat netylant kalboms dėl kontraversiškų ir estetine prasme dažnokai nevykusių paminklų statybų šalies didmiesčiuose. Štai ir šiuo metu nemažai aistrų sukėlė Kaune atidengtas paminklas LDK Didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui Jogailaičiui. Apie paminklą skeptiškai atsiliepė nacionalinės žiniasklaidos cituotas iš mūsų miesto kilęs istorikas Alfredas Bumblauskas, nemažai kitų šalies intelektualų. Šis paminklas, deja, ne vienintelis prastos skulptūros pavyzdys Lietuvos miestuose. Tiesa, tokį sunku įsivaizduoti Žemaitijos sostinėje, ir tai nemenkas mažosios skulptūros kūrėjų nuopelnas.
Ironiška, jog to nesuvokia kultūrai finansavimą skirstančios nacionalinės institucijos. Štai organizatorių surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjusi Žemaičių „Alkos“ muziejaus direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė sakė, kad, rengiant stovyklą, dėl finansavimo kreiptasi pagal Kultūros ministerijos programą „Muziejų veiklos skatinimo veiksmų plano projektų finansavimas“. Bet atsakymas buvęs, jog medalininkai esą pernelyg nišinis šalies kultūrai nereikšmingas dalykas, todėl nėra reikalo jiems skirti finansavimo. Laimė, pagelbėjo Telšių rajono savivaldybė, stovyklai suradusi 6 tūkstančius eurų. Galbūt dėl tokio požiūrių skirtumo Žemaitijos sostinėje ir turime turbūt brandžiausią skulptūrą Lietuvoje.
Išsiskiria tarptautiniame kontekste
Telšiuose rengiama stovykla seniausia tokio tipo Europoje. Joje šiemet dalyvauja ne tik menininkai iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos – iš viso 23 skulptoriai ir meninio metalo apdirbimo meistrai. Tarp jų septyni telšiškiai. Paklausta, kuo lietuviškas medalis išsiskiria globalesniame kontekste, Tarptautinės medalio meno federacijos FIDEM delegatė Lietuvoje Lina Kalinauskaitė „Kalvotajai Žemaitijai“ sakė, kad mūsų medalio kūrėjai išties turi pasaulyje atpažįstamą veidą. „Lietuviškas medalis monumentalus, su kitais nesupainiojamas. O, tarkim, latvių – kuklesnis, lenkai linksta į didelį konceptualumą, japonams būdingi gamtiniai motyvai“, – vardijo pašnekovė.
Telšiuose nukalti medaliai keliauja po pasaulines parodas, patenka į tarptautinius katalogus. Anot vilnietės menininkės Aušros Jasiukevičiūtės, medalio meną kuria žmonės, kurie geba apibendrintai pasakyti svarbiausius dalykus, žmonės, kurie yra tarsi skulptūros poetai. Mintimis besidalinusių šio meno kūrėjų pasisakymuose įstrigo ir pastebėjimas, jog medalis turi sąsajų su knyga. Jį gali skaityti ilgai ir vis kitaip. Atrasdamas vaizdo prasmių niuansus, atrasdamas meistrystės bruožus, atrasdamas įvairiais aspektais įkontekstintas prasmes. Esama ir daug bendro su ex libris menu. Renginio kuratorius VDA Telšių fakulteto docentas Marius Norkus pastebėjo, kad šis menas svarbus ir muziejams. „Juk kai neturi artefakto kurdamas muziejinį pasakojimą, visada pagelbsti koklis ir medalis“, – sakė M. Norkus.
Archajiška technologija
Medalio gimimas praeina ilgą kelią. M. Norkus pasakojo, kad darbai iš pradžių lipdomi iš plastilino, po to daromas gipso arba silikono modelis, kitas etapas – vaškas, kuris apipilamas silicio grūdelių ir molio pagrindu pagaminta keramika, galinčia atlaikyti daugiau kaip tūkstančio laipsnių kaitrą. „Iš tokios formos ištekėjus vaškui, pilama bronza. Ją išliejus, jeigu viskas pavyksta gerai, nėra įtrūkimų, gaunamas galutinis darbas. Naudojama technologija labai sena, jai tūkstančiai metų. Telšiškiai jos išmoko iš kolegų Anglijos skulptorių ir taikyti pradėjo prieš aštuonetą metų“, – pasakojo M. Norkus.
Kai kurie menininkai atskiruose kūrybos etapuose eina truputį kitu keliu. Skulptorius Gvidas Latakas mėgsta ant kūrinių palikti rankų darbo, pirštų žymes. „Toks kūrinys kitoks, kitokia tekstūra“, – sako menininkas. Paklaustas, kaip gimsta kūrybos idėjos, G. Latakas akcentavo vaikystės svarbą. Anot menininko, suaugęs žmogus nutolsta nuo jos, tampa pernelyg protingas, tačiau tame, kas teikė džiaugsmą vaikystėje, galima atrasti vaizdinių, formų, minties vingių, kurie galiausiai atsispindi kūryboje.
Kiek kitaip idėjos gimimą mato jauniausia šiųmečio simpoziumo dalyvė Dominyka Gulbinaitė. Jai idėja pirmiausia gimsta galvoje, toliau svarbu aplinka, darbo proceso kontekstas, ypač būnant ne savo dirbtuvėse. Todėl, pasak menininkės, kiekvienas darbas yra lyg savotiškas nuotykis, kuomet pats veiksmas, medžiagos diktuoja savo logiką ir siūlo konkrečius sprendimus.
Šiųmetės stovyklos kūrėjų darbą visi norintys gali stebėti šios savaitės pradžioje suplanuotame visuomenei atvirame dirbinių liejimo procese VDA kiemelyje. Tiesa, kuomet kalbėjomės, dar nebuvo iki galo nuspręsta, kurią konkrečiai dieną tai bus, mat kūrybinis darbas turi savo logiką ir ne viską įmanoma suplanuoti minutės tikslumu. Viena įdomiausių veiklų šiųmečiame simpoziume bus varpo liejimas. Juolab, kad varpą planuojama papuošti įvairiais užrašais ir jau 40 metų vykstančią stovyklą įprasminančiais skirtingų mažosios skulptūros kūrėjų darbais.
Darbai bus eksponuojami VDA parodų salėje
Nuo 1984 metų vykstantis kasmetis renginys atlaikė visas per šį laiką šalyje vykusias permainas. Iki šiol medalininkų simpoziume tebedalyvauja keletas menininkų: Petras Gintalas, Saulius Bertulis, Skaistė Žilienė, Antanas Olbutas ir Romualdas Inčirauskas, kurie buvo dar pirmosiose medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovyklose. Todėl kartu dalintasi ir mintimis, kaip kito šis menas, kaip per tuos dešimtmečius neatpažįstamai pasikeitę Telšiai.
Šiųmetę stovyklą, kaip ir pastaraisiais metais, organizuoja Žemaičių „Alkos“ muziejus, bendradarbiaudamas su VDA Telšių fakultetu. Stovyklą jau šeštus metus iš eilės kuruoja VDA Telšių fakulteto docentas Marius Norkus, o patį projektą jau septintus metus globoja Žemaičių „Alkos“ muziejaus direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė. Visų jos dalyvių darbai bus eksponuojami kolektyvinėje parodoje nuo liepos 30 iki rugpjūčio 24 dienos VDA Telšių galerijoje, Kęstučio g. 3, Telšiuose.