Telšiuose įsikūrusio muziejaus istorija prasidėjo dar 1931 m., nuo žemaičių senovės mėgėjų susibūrimo į „Alkos“ draugiją. Mažiau nei po metų iki šiol išlikusiame pastate Birutės gatvėje buvo atidarytas draugijos vardu pavadintas Žemaičių muziejus, kurio ekspozicija tada tilpo vos trijuose kambarėliuose. Tačiau svarbią misiją išsaugant kultūros paveldą vykdę žmonės nestokojo idėjų, mokėjo į šį darbą įtraukti daugelį bendruomenės narių, todėl dar po keleto metų prasidėjo dabartinio muziejaus pastato statybos. Ilgainiui organizacija smarkiai išaugo, muziejinių vertybių buvo kaupiama vis daugiau, plėtojamos įvairiausios veiklos, leidžiami leidiniai. Laikui bėgant, Žemaičių muziejus „Alka“ tapo vienu turtingiausių regioninių muziejų visoje šalyje. Tačiau šių dienų kontekste visuomenės pažinimui tenkinti nebeužtenka vien statiško eksponatų pristatymo, ekspozicinės erdvės reikalauja interaktyvių sprendimų ir galimybių pažinti per pojūtį, prisilietimą, gyvas istorijas. Todėl prieš keletą metų LR Kultūros ministerijos sprendimu nuspręsta Europos struktūrinių fondų lėšomis iš esmės atnaujinti Žemaičių muziejaus „Alka“ pastato infrastruktūrą, muziejinių vertybių saugyklas ir ekspozicijas. Apie pokyčius vienoje svarbiausių kultūros institucijų Žemaitijos regione kalbinome Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorę Evą Stonkevičienę ir pavaduotoją – vyriausiąją rinkinių kuratorę Eglę Tarvainytę.
Stasys Katauskas
Vienas didžiausių muziejų
Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė pasakojo, kad muziejaus pagrindinio pastato investicijų projektas buvo parengtas gana seniai ir jau turėjo būti įgyvendintas. Tačiau iš mirties taško pajudėjo tik 2019 metais, direktorei pradėjus dirbti šioje institucijoje. Darbų apimtys – didžiulės, o terminai – itin trumpi, todėl Žemaičių muziejaus „Alka“ kolektyvui teko didžiulis iššūkis suvaldyti visus procesus ir pasiekti geriausią rezultatą – pradedant visų inžinerinių sistemų atnaujinimu, baigiant įdiegtomis informacinėmis technologijomis ekspozicijose. Teisės aktų reikalavimų neatitiko ir muziejinių vertybių saugyklos, kurios nebuvo atnaujinamos dešimtmečiais. Pasak E. Stonkevičienės, ši renovacija svarbi ir nacionaliniu mastu. „Juk būtent regionai kuria valstybę, juose saugomas mūsų unikalumas, mūsų tautos identitetas ir išskirtiniai bruožai. Didieji miestai po truputį vis labiau supanašėja, kultūriniai bruožai susiniveliuoja“,– sako direktorė.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ (Nr. 61)