Savivaldybės taryba pritarė padidinti išlaidas vyskupo Motiejaus Valančiaus rezidencijos Varniuose remontui. Mat nuo pirminės sąmatos parengimo esą padidėjo kainos, atsirado papildomų darbų. Pastatas remontuoti pradėtas anksčiau, tačiau darbai sustojo. Kita vertus, iki šiol aiškiai nenuspręsta, kas čia įsikurs, kokios veiklos bus vykdomos.
Alvydas Ivoncius
Darbų kaina padidėjo trigubai
Anksčiau remontui, atrodo, buvo skirta apie 150 tūkst. eurų. Pakeista stogo danga gontais, kurie dabar jau apipuvę. Lauko sienos apkaltos dailylentėmis, iš kurių gausiai sunkiasi sakai.
Pastato tolimesnio remonto paraiška kultūros ministro įsakymu buvo įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2022-2024 metų programą.
Šiemet atlikus skaičiuojamosios kainos nustatymo projekto dalinę ekspertizę, paaiškėjo, kad, įvertinus visus neatitikimus ir projektą papildžius stogo dangos keitimo, vidaus medinių grindų, nuogrindos apie pastatą, gaisrinės bei apsaugos signalizacijos įrengimo darbais, projekto skaičiuojamoji kaina išaugo nuo 113 tūkst. iki 341 tūkst. eurų su PVM.
Todėl Savivaldybės tarybai teko priimti sprendimą, kad sutinka didesne dalimi prisidėti prie vyskupo Motiejaus Valančiaus rezidencijos remonto. Jam iš Savivaldybės biudžeto skiriama 40 procentų (136 tūkst. eurų), iš valstybės biudžeto – 60 procentų (205 tūkst. eurų) išlaidų.
Lauko sienose išvarvėjo sakai
Deja, pirmojo remonto metu pritvirtintos lauko dailylentės dabar atrodo bjaurokai – gausiai išvarvėjo sakai.
Savivaldybės administracijos klausėme, ar anksčiau kreipėsi į statybininkus dėl šio broko pašalinimo?
Gavome atsakymą, kad Savivaldybės administracija 2023 metų rugsėjo 29 dienos raštu kreipėsi į rangovą dėl iš medinių fasado lentų išbėgusių sakų. Rangovas sutiko su nustatytais defektais ir įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2024 metų birželio 28 dienos pašalinti nustatytus defektus. Tačiau netrukus statybininkai pasiūlė atidėti defektų šalinimą, kadangi bus atliekami kiti remonto darbai ir sutvarkytos, iš naujo dažytos dailylentės gali būti pažeistos. Sutarta, kad dailylenčių defektai bus pašalinti suremontavus namo stogą.
Pasak Savivaldybės administracijos, name reikia atlikti vidaus bei stogo tvarkybos, remonto darbus. Tvarkybos darbus planuojama atlikti 2024-2025 metais.
Savivaldybės administracija „Kalvotajai Žemaitijai“ pranešė, kad pastate „Bus vykdomos kultūrinės, meninės, edukacinės veiklos. Taip pat planuojama sukurti erdvę piligrimų nakvynei. Patalpose planuojama įkurti interaktyvų vyskupo M. Valančiaus muziejų (naudodami VR akinius, lankytojai galės persikelti į vyskupo M. Valančiaus laikotarpį, susipažinti su tuomete buitimi, galbūt pamatyti ir patį vyskupą). Kita dalis patalpų bus skirtos įvairioms edukacijoms: amatų, žemaitiško rašto, kalbos, tradicijų puoselėjimo ir panašioms“.
Vienas seniausių medinių pastatų rajone
Vyskupo rezidencija įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Pastato, kaip vertybės aprašyme rašoma, kad 1850-1864 metais šiame name gyveno Motiejus Valančius (1801-1875), Žemaičių vyskupas (1849-1875 m.), švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.
M.Valančiui tapus Žemaičių vyskupu ir senąją vyskupijos rezidenciją Alsėdžiuose palikus buvusiam Žemaičių vyskupijos valdytojui Jonui Krizostomui Gintilai, iškilo būtinybė kurti naują vyskupo rezidenciją Varniuose. Jau 1850 metų balandį vyskupas M.Valančius kreipėsi į Rusijos vidaus reikalų ministeriją, prašydamas lėšų seno medinio namo Varniuose, prie kelio į Telšius, remontui. Pirmąjį rezidencijos projektą parengė Raudondvaryje gyvenęs grafo Benedikto Tiškevičiaus dvaro architektas Cezaris Anikinis. Vis dėlto, projektas pagal to meto galimybes įvertintas kaip pernelyg ambicingas ir brangus. Galiausiai vyskupo rezidencijos projekto ėmėsi architektas Tomas Tišeckis. Kuklus projekto finansavimas lėmė ir paprastus architektūrinius sprendinius. Pastatas liko ant senų juostinių-mūrinių pamatų. Jis suprojektuotas stačiakampio plano, vieno aukšto, klasicizmo stiliui būdingos centrinės kompozicijos. Savo dydžiu iš kitų patalpų išsiskiria audiencijų salė. Vyskupo namų koplyčia įrengta vėliau, namo rekonstrukcijos metu 1852 metais.
Paminklas M.Valančiui
Prie vyskupo rezidencijos yra skveras, anksčiau vadintas „Valančiaus darželiu“.
Šiame skvere idėja pastatyti paminklą vyskupui Motiejui Valančiui kilo kunigui A. Juozapavičiui 1925 metais. Lėšos paminklui buvo surinktos pardavinėjant būsimo M.Valančiaus biusto atvirukus visoje Lietuvoje. Paminklas pastatytas 1927 metais skvere, priešais namą, kuriame savo vyskupavimo laikotarpiu M.Valančius gyveno. Biusto autorius – skulptorius A. Aleksandravičius, cementinio postamento – A. Klimauskas. Skveras pradėtas tvarkyti dar 1923 metais pulkininko Saladžiaus ir jam pavaldžių kariškių jėgomis. 1951 metų naktį paminklo biustas dingo, o postamentas visiškai sunaikintas. Po 20 metų – 1988 metais – biustas buvo surastas ir 1990 metų liepos 28 dieną, pastačius naują granito postamentą, atstatytas.
Kitiems – neleido, patys – nieko nepadarė
1928 metais netoli M.Valančiaus paminklo rytinėje skvero dalyje buvo pastatytas paminklas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti. Apie 1951 metus paminklas nugriautas.
2018 metais kilo iniciatyva paminklą atstatyti. Bet tam sutrukdė, kaip nekeista, Varnių seniūnaičių sueiga. Joje buvo svarstomi Algirdo Žebrausko ir Vyskupo Motiejaus Valančiaus bendruomenės pasiūlymai. A.Žebrausko pasiūlymai jau buvo „palaiminti“ Meno taryboje, juos bruko ir Varnių religinė bendruomenė, o Vyskupo M.Valančiaus bendruomenės pasiūlymo Savivaldybės administracijos Architektūros skyrius net nepriėmė. Manytume, suprantama, kodėl – juk čia ne „genialiojo architekto“ ir Telšiuose garsaus „etatinio menininko“ iniciatyva.
Tarp abiejų siūlymų būta esminių skirtumų. Pirmuoju atveju pagal A.Žebrausko siūlymą turėjo būti statomas visiškai naujas paminklas. M.Valančiaus bendruomenė siūlė atstatyti senąjį, pastatytą dar 1928 ir nugriautą 1951 metais. Šis paminklas turėjo būti kiek pakeistas, sušvelninant jo šiurkštokas formas. Idėją seniūnaičių sueigoje pristatė Antanas Ivinskis, garsūs Lietuvoje skulptoriai Stasys Žirgulis, Adomas Skiezgalas.
Viskas baigėsi niekuo. Seniūnaičių sueiga ir Varnių religinė bendruomenė užsispyrė priimti pirmąjį pasiūlymą – visiškai naujo paminklo pastatymą, nors Vyskupo M.Valančiaus bendruomenė buvo suradusi ir mecenatą. Užsispyrėliai nieko nenuveikė – savo paminklo nepastatė ir sutrukdė atstatyti senąjį.
Karių palaikų iškeldinti neketina
Skvere yra palaidoti žuvę sovietiniai kariai. Jų kapai lyg ir netinkamoje vietoje, bet karo metais, anuomet laidojant, buvo įprasta „išvaduotojus“ laidoti miestų ir miestelių centruose, pačiose geriausiose vietose. Lietuvoje kai kur jau kilo iniciatyvos karių palaikus perlaidoti kitur, todėl Savivaldybės administracijos klausėme, ar tai bus daroma ir Varniuose?
Mums atsakyta tik tiek, kad Savivaldybės administracija priėmė sprendimą pašalinti karių kapų paminklinių lentų sovietinę simboliką ir įrengti bendrą informacinę lentelę. „Artimiausiuose Savivaldybės planuose nėra ketinimų perlaidoti sovietų karių palaikus“, – pranešė Savivaldybės administracija.
Kai neturi ką veikti ir nežinai kur dėti svetimus pinigus, tai visokių nesąmonių prisigalvoji…