Neseniai surengta jau 31-oji Telšių rajono ūkininkų sąjungos šventė „Metų ūkis 2024“, kurioje pagerbti geriausi ir sumaniausi ūkininkai, gražių sodybų šeimininkai, iš kurių darbštumo ir išminties galėtų daugelis pasimokyti. Šventėje netrūko garbių svečių, nuoširdžių palinkėjimų ir dovanų.
Algirdas Dačkevičius
Duonos pašlovinimas
Sunku patikėti, kaip iš mažytės sėklelės pradeda augti augalėlis, kuris savo gležnu stiebu kiaurai veria žemę ir saulės šildomas bei lietaus laistomas toliau stiebiasi į dangų bei su savo draugais linksmai siūbuoja į vėjo taktą. Dar labiau neįtikėtina, kaip patyrusios ūkininko rankos šį grūdą sumala, paverčia į miltus, o galiausiai – į duoną. Į duoną, kurią valgome kasdien. Į duoną, kuri suteikia mums jėgų daryti gerus darbus. Neveltui viso renginio metu puikavosi duona, kaip derliaus ir darnos simbolis. Ją pašventino Telšių vyskupo generalvikaras Vilius Viktoravičius.
Nuoširdus žodis darbštuoliams
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė ir Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė pirmiausia pastebėjo, kad ši šventė – puiki galimybė pagerbti tuos žmones, kurie nuoširdžiai dirba.
„Telšiškiai – darbštūs, stiprūs ir verslūs ūkininkai, perėmę tradicijas iš savo tėvų, bočių ir sėkmingai vystantys verslą. Tam, kuris tik žiūri iš šono ir kritikuoja, kiekvienas darbas atrodo paprastas. Žinau, kiek daug Jūs dirbate, kiek kainuoja diena, kai keliesi žiūrėdamas, ar lyja, ar saulė kepina. Kai dedi pastangas dirbti moderniai ir efektyviai. Pripažinkim, šie metai buvo kupini išsūkių. Žiemą prasidėję protestai, sausio pradžioje parodė, kokie esame vieningi prie vienybės laužų, vėliau vykome traktoriais į Vilnių. Kovo mėnesį buvo tęsiama telšiškių „Mėšlo iššūkio“ akcija. Na, o metai, pripažinkim, buvo geri. Tikėkime, kad likęs ruduo atneš tiek lietaus kiek jo reikia, niekas dėl to nepaskęs ir jo nekeiks.
Noriu palinkėti, kad kiekviename ūkyje ir šeimoje būtų daugiau supratimo ir džiaugsmo.
Kad ūkininkų nemažėtų, kad visiems sektųsi ūkininkauti, kad ūkiai klestėtų, derliai geri
būtų, kad išmoktume parduoti, ką užauginame, o jau tada visiems bus gerai ir Lietuva klestės.
Linkiu gero pasibuvimo, puikios šventės ir stiprios sveikatos, Juk Jūs – kaimo ateitis“,– entuziastingai kalbėjo Z.Dargienė.
Geriausiųjų paieškos ir apdovanojimų ceremonija
„Metų ūkis“ – tai konkursas, kurio tikslas išrinkti geriausius pastarųjų metų ūkius bei paskatinti kitus ūkininkus imtis pažangaus ūkininkavimo, siekti efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros. Konkursas suteikia galimybę artimiau susipažinti su žmonėmis, kurie yra arčiausiai žemės, daugiau išgirsti apie jų rūpesčius ir džiaugsmus, o įvertinus pasiektus rezultatus bei patirtį – pasimokyti.
Ankstyvą rugsėjo 5-osios rytą komisija – Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė, Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių rajono biuro vadovė Rima Skiotienė, Telšių rajono ūkininkų sąjungos pavaduotojas Valdas Kačinskas išsiruošė į ūkių apžiūrą.
Rajono „Metų ūkio“ komisija šiemet, kaip ir kasmet, stengėsi ieškoti naujų veidų ir vardų, skirti dėmesį naujai įsitvirtinusiems ūkiams.
Komisijos nariai sakė, jog dauguma „Metų ūkio“ konkurso dalyvių buvo verti gražiausių sodybų apdovanojimų, bet konkurso tikslas buvo išrinkti ūkius, kurie padarė didžiausią pažangą, plėtrą. Dauguma sėkmingai dirba, dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonėse, puoselėja ekologinį ūkininkavimą, diegia modernią techniką, prižiūri bei gražina savo sodybas, tuo pačiu puošdami ir mūsų gyvenvietes.
Plačiau apie kiekvieną ūkį buvo parodytas trumpas video filmukas.
Vėliau į sceną atsitiktine tvarka buvo kviečiami „Metų ūkio“ dalyviai. Jiems padėkos raštus teikė Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė ir Telšių meras Tomas Katkus.
Asociacija „Laumžirgių slėnis“ – pirmininkė Ingrida Šeršniovienė – buvo apdovanota už idėjos turėjimą, ryžtą kurti netradicines veiklas kaime.
Šio edukacinio slėnio šeimininkai – ūkininkė Ingrida Šeršniovienė, jos dukra Aistė bei sūnus Gytis. Prieš metus mirė Ingridos vyras Žydrūnas, kuris kartu su žmona ir vaikais čia viską ir sukūrė. Šeima dar labiau susiglaudė, dar daugiau padeda vieni kitiems. Tiesa, ir iki tol Šeršniovams padėjo ir jos tėvai Virginija ir Blažiejus Šimkai, Ingridos sesuo Vaida ir brolis Donatas. Tėvai gyvena už poros kilometrų nuo „Laumžirgių slėnio“.
Ūkyje yra 8 arkliai – 7 Lietuvos sunkieji ir vienas prancūzų ristūnas, 2 poniai, 3 alpakos ir 14 olandų veislės dekoratyvių ožiukų. Ūkininkės tėvai laiko 10 karvių. Šeršniovai ir Šimkai valdo apie 60 hektarų žemės, tad visus pašarus užsiaugina patys. Sėja avižų, kviečių, miežių, patys ir šieną savo gyvūnams sušienauja. Nesunku įsivaizduoti, kad darbo čia niekam netrūksta. Ir ne aštuonias valandas, o dažnai nuo aušros iki sutemos tenka suktis, kad suspėtum ne tik „Laumžirgių slėnyje“, bet ir laukuose paplušėti.
„Laumžirgių slėnio“ edukacijos pagrindinė dalis – pažintis su gyvūnais, rūpinimasis jais, šėrimas, šukavimas. Vasaromis dienos stovyklas atvykstantiems vaikams šeima rengia triskart per savaitę – antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Rudenį į „Laumžirgių slėnį“ atvažiuoja grupės iš darželių ir mokyklų. Savaitgaliais ir vakarais priimamos šeimos. Atvažiuoja žmonės po darbų, pavargę, tačiau su malonumu pasirūpina gyvūnais, o po to patys kepa vaflinius blynus. Visko ir neįmanoma suminėti, o geriausia savo akimis pamatyti.
Vaivos ir Karolio Arlauskių ūkis iš Nevarėnų seniūnijos įvertintas už ryžtą kurtis kaime, už idėjos turėjimą. Arlauskiai ūkininkauja nuo 2017 m., ūkį įkūrė pagal Jaunojo ūkininko programą, įsigijo reikalingos ūkiui technikos. Džiugu, kad ūkininkavimo pavyzdį perėmė iš tėvų. Augina mėsinius galvijus, žemės plotas per 5 metus padidintas nuo 70 ha iki 140 ha, dalis žemės yra nuomuojama. Karolis ne tik jaunas ūkininkas, bet ir sumanus verslininkas, turi įkūręs įmonę „Limagra“, kurioje prekiauja žemės ūkio technika.
Galiausiai paskelbti „Metų ūkio“ prizininkai.
Trečią vietą pelnė Petro Šiaulio ūkis iš Gadūnavo seniūnijos – Už ilgametį triūsą ir draugišką požiūrį į gamtą, plėtojant įvairiapusišką ekologinį ūkį. Ūkininkaujama nuo 1996 m., pradėjo nuo 3 hektarų, augino mėsinius galvijus, kiaules, juoduosius serbentus. Nuo 2008 m. perėjo prie augalininkystės, augina rugius, grikius, avižas, žirnius, kviečius ir kt. Nuo 2012 m. turi įkūręs įmonę, teikia transporto krovinių pervežimo paslaugas. Taip pat turi hobį – aktyvus medžiotojas. Dirba per 430 ha žemės.
Skiočių šeimos ūkis iš Upynos seniūnijos tapo antros vietos laimėtoju – už stabiliai tvarkomos sodybos erdvę ir už ilgametį triūsą bei sėkmingą ūkinę veiklą kelių kartų šeimos ūkyje . Taip pat už pažangų ūkininkavimą ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje.
Alvydas ir Dalia Skiočiai pradėjo ūkininkauti nuo 1995 m. Užsiima augalininkyste ir gyvulininkyste (turi 90 melžiamų karvių). Dirba 850 ha žemės. Tėvai džiaugiasi, jog sūnūs, įgiję aukštuosius mokslus, toliau nuo gimtinės nenuklydo. Nutarė grįžti pas tėvus ir ūkininkauti. Tuo labiau, kad tėvonijoje geri ūkininkavimo pamatai buvo padėti. Upynos krašte nuo seno Skiočiai gyveno — ir seneliai, ir tėvai. Žemdirbio dvasia visuomet buvo šioje giminėje gaji — Alvydo tėvas yra dirbęs ūkio brigadininku. Tokiu keliu patraukė ir sūnus: dirbo ne tik brigadininku, bet ir agronomu, tuo pačiu siekė mokslo — neakivaizdžiai baigė tuometę Žemės ūkio akademiją.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, visur byrėjo kolūkiai, tuo pačiu ir Upynoje. Dalia ir Alvydas Skiočiai nusipirko buvusią kolūkio fermą ir ten pradėjo savo karvučių bandą plėsti. Žinoma, kurdami pieno ūkį, iš pradžių drauge su žmona daug vargo patyrė, bet tikslo siekimas ir entuziazmas nugalėjo.
Sūnūs Daivaras ir Žygimantas — pasukę į grūdininkystę, užsiminė, jog be naujovių ir dalykiškos patirties taikymo šiais laikais neįmanoma sėkmingai ūkininkauti, todėl jie noriai vyksta į įvairiausius seminarus. Malonu ir šiaip su javų augintojais pasižmonėti. Kartais ir netikėtų, bet įsimintinų iniciatyvų gimsta. Dažnai rengiamos „Lauko dienos“, kur naudingos patirties gali pasisemti ir kiti ūkininkai.
Ūkininkai per dieną parduoda daugiau kaip 2 tonas kokybiško pieno. Skiočiai gali didžiuodamiesi pasakyti, kad jie savo darbu prisideda prie mūsų šalies gerovės stiprinimo, tuo labiau, kad ūkyje yra sukūrę net 15 darbo vietų. „Džiaugiamės gera darbuotojų komanda“,— šypsodamasis sakė šeimos galva, kuriam atitenka svarbiausių ūkinių darbų, pasak sūnų, koordinatoriaus vaidmuo.
Na, o konkurso lyderiu pripažintas Palekų šeimos ūkis iš Žarėnų seniūnijos — už entuziazmą ir spartų ūkio proveržį, už idėjos turėjimą ir ryžtą investuojant į modernią, išmanią pieninių galvijų fermą.
Ūkininkauja tėvai: Alfonsas su žmona Daiva, sūnūs: Gintas su žmona Lauryna, Tomas su žmona Dovile bei Vilius.
Šeimos ūkis buvo pradėtas kurti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Nuo 1992 m. pradėjo nuo 14 ha nuosavos žemės, dar apie 5 ha nuomojosi. Turėjo 2 karves. Čia ne vieną dešimtmetį sėkmingai ūkininkavo tėvai Alfonsas ir Daiva, o prie ūkio plėtros prisidėjo jų sūnūs Tomas, Gintas su žmona Lauryna, Vilius. Mišriame Palekų šeimos ūkyje šiuo metu iš viso turima apie 454 galvijų , iš jų melžiamos 151 karvės, visas prieauglis auginamas, buliai parduodami mėsai, telyčios atnaujina bandą. Karvučių pagrindą sudaro lietuviškos juodmargės ir holšteinės. Žemės dirbama apie 500 ha.
„Nusprendėme ūkininkauti moderniai, kad nereikėtų atiduoti daug darbo jėgos ir laiko, tad priėmėme sprendimą modernizuoti ūkį. Vykdyti projektai pagerino mūsų kasdienybę“, – teigė T. Palekas. Anot ūkininko, modernizuojant pieno ūkį, svarbiausia yra žinoti, ko nori, taip pat ieškoti, kas patartų, padėtų įgyvendinti pageidaujamus sprendimus.
Ūkis plečiamas ne tik pagal dirbamos žemės plotą, bet ir į pastatus: pastatyta nauja moderni ferma, kurioje sumontuota moderni įranga – čia viskas automatizuota. Fermoje galima pamatyti, kaip modernios technologijos gali pakeisti ūkininkų kasdienybę. Mažinant sąnaudas, didinant našumą, didėja ir pajamos, o taip atsiranda galimybė toliau plėtoti savo ūkį ir į jį investuoti.
Naujoje fermoje darbuojasi du melžimo robotai ištisą parą, Palekų tvartas suplanuotas palaido karvių laikymo tipo su 256 karvių gulėjimo vietomis. Ateityje planuojama didinti karvių skaičių, įsigyti dar du melžimo robotus.
Pasirinkta diržinė pašarų išdalijimo sistema, kuri, visiškai užkrovus dalytuvą, karves per parą šeria apie šešis kartus. Jos visada turi pašaro, nesvarbu, koks paros metas, jos gali eiti ėsti. Taip panaikinama hierarchija fermoje tarp galvijų, karvėms suteikiama pasirinkimo laisvė, kas didina primilžį. Po fermą niekam nereikia važinėtis su technika, vyrauja tvarka.
Karvių komfortui užtikrinti įrengta moderni ventiliacijos sistema. Palekų ūkyje yra įrengti ventiliatoriai su vandeniu, kurie vasarą, esant karštiems orams, dideliais vandens lašais drėkina karves, kad jos dėl karščio patirtų mažiau streso, nebūtų prarasta pieno.
Fermoje įrengta automatinė apšvietimo sistema leidžia užtikrinti reikiamą apšvietimą visą parą – dieną dega įprastos lempos, o naktį – raudona šviesa, tad ūkininkas per kamerą gali stebėti, kas vyksta fermoje.
Kad tvarte sumažėtų amoniako emisija, mėšlas kas valandą šalinamas automatine skreperių sistema.
„Ko mes iš karvių labiausiai norime – kad jos duotų daug ir skanaus pieno, o norint tai pasiekti, svarbu joms sudaryti komfortiškas sąlygas. Būtinas tinkamas apšvietimas dieną ir naktį, gera ventiliacija, kad vasarą nebūtų per karšta. Nuo to labai priklauso primilžis“, – teigė Palekai.
Vėliau keliauta prie vakaro staigmenos
„Negalime pamiršti šių metų pradžios, kuomet ūkininkai būrėsi į laužų akciją, po to sausio pabaigoje išriedėjo traktoriais į Vilnių, o palaikytojai – autobusais.
Mielieji, dėkojame jums už vieningumą, už išreikštą norą susivienyti, visi prisidėję prie šių akcijų esate DIDVYRIAI, su dauguma iš jūsų vykome ir į mitingus prie ŽŪM. Dar viena reikšminga Lietuvos mastu vykdyta akcija buvo Telšių rajono ūkininkų sąjungos tarybos narių, kurie kovo 12 d. pasiekė sostinę su mėšlo karučiais, pilnais bidonais srutų, aktyviai reikalavo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, kad tręšimo mėšlu terminai būtų pakoreguoti, ir tai jiems pavyko“ – sakė Z. Dargienė.
Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės pavaduotojas Valdas Kačinskas įteikė padėkas šiose akcijose aktyviausiai dalyvavusiems Tomui Vitkevičiui, Gintui Palekui, Zitai Dargienei, Dainiui Dargiui, Andriui Akučkai, Artūrui Savickiui, Tadui Miliui.
Į šventę atvykę garbingi svečiai ir rėmėjai tarė nuoširdžius sveiminimo žodžius, kuriuos lydėjo dovanos.
Šventinę nuotaiką kūrė meno saviveiklininkų pasirodymai ir fanfaros.
Leave a Reply