Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos muziejuje – apie mokinius ir mokytojus, apie gyvenimą Varniuose

Varnių mokslo židinio 555-osioms metinėms artėjant

Mokyklų gyvavimo istoriją liudija ne tik pedagoginė veikla, išugdyti mokiniai, bet ir dažnoje mokykloje įkurtas mokyklos muziejus. Mokyklų muziejų kūrimo vajus kilo Sąjūdžio laikais, kai tapo svarbus kiekvienas pamirštas, ignoruotas Lietuvos ar krašto istorijos faktas. Mokytojai, buvę mokiniai ir tiesiog istorijai neabejingi miestiečiai dovanojo, perdavė, pasakojo – prisidėjo visaip, kaip kas galėjo prie kad ir nedidelių atminties išsaugojimo šaltinių kūrimo.
Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos muziejaus atsiradimas sutampa su svarbiais mokyklos gyvavimo įvykiais: 1989 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus vardo suteikimu. Per visą tą laiką mokyklos muziejuje buvo kaupiami įvairiausi daiktai, vienaip ar kitaip liečiantys Varnius, varniškius, jų buitį, kasdienybę ir šventes. Ir dabar visų laidų abiturientai lanko muziejų, atranda savo darbus, atvaizdus, bendrauja su mokytojais.

Parengė Jurgita Gustytė-Ivinskienė

Motiejaus Valančiaus gimnazijos bibliotekininkė

Apie pradžią pasakoja ilgametė Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, muziejaus kūrėja ir globėja Vlada Vengrienė.
„Muziejus buvo kuriamas tuo pačiu metu, kai Varnių vidurinei buvo rengiamasi suteikti vyskupo Motiejaus Valančiaus vardą, bet Varnių mokyklos bendruomenė tikrai dėjo daug pastangų savo tikslui pasiekti. Be abejo, mūsų mokykloje veikė jau nuo 1988 m. stipri Sąjūdžio grupė, kurią sudarė daug jaunų, patriotiškai nusiteikusių pedagogų – tai irgi daug reiškė. Talkos atkuriamame Vyskupo „darželyje“, dalyvavimas mitinguose Vilniuje, išvykos į Motiejaus Valančiaus tėvų ir senelių gyventas vietas, prisiminimų apie Jį ir Jo laikus rinkimas po visą plačią Varnių apylinkę. Be abejo, kartu su tais darbais kaupėsi ir eksponatai būsimam mokyklos muziejui. Kurti jį galutinai nuspręsta jau 1988 metais, o 1989 m. pabaigoje, kai mokyklai buvo suteiktas Vyskupo vardas, duris atvėrė ir muziejus. Sunku būtų išvardinti visus, prisidėjusius prie jo kūrimo. Reikėtų minėti ir tuomečius mokyklos vadovus, parūpinusius medžiagą pirmiesiems stendams – jie atkeliavo net iš Telšių rajono Švietimo skyriaus. Dauguma mokytojų savo kabinetuose turėjo iš apylinkių gyventojų gautų senovinių daiktų – lygintuvų, audimo, verpimo, linų apdirbimo ir kt. priemonių. Visa tai po truputį papildė muziejų žemaičių buities, liaudies meno eksponatais. Reikėtų paminėti žinomą Varnių tautodailininkę Gumuliauskienę, kurios sukurti šiaudiniai žemaičių sodai, saulutės ir kiti dirbiniai nuostabiai papuošė mūsų muziejų. Muziejuje rado savo vietą ir iki tol klasių spintose dulkėję seni albumai, įvairių būrelių metraščiai. Naujai atgijo nuotraukos, prieškarinių Varnių gatvių su mediniais nameliais, negailestingai nušluotais baisiojo karo metų gaisro, vaizdais. Ir besišypsantys varniškiai, ištisomis šeimomis besiglaudžiantys prie Vyskupo paminklo, irgi bandyto sunaikinti jau pokariniu sovietmečiu. Stebuklingai išgelbėtas M. Valančiaus biustas irgi tuo metu iškilo iš požemių, mūsų muziejaus stendus netruko papuošti jo atstatymo šventės nuotraukos – irgi kaip stebuklas atrodė tos begalinės minios lietuvių, suplūdusių tomis dienomis į Varnius.
Mokyklos muziejus kūrėsi drauge su vyskupo M. Valančiaus bendrija. Ją kūrė mokytojos Saliuta Valickienė ir Vlada Vengrienė, didžiausi pagalbininkai buvo vyresniųjų klasių moksleiviai. Bendrijos įstatai, metraštis dabar irgi yra tapę jau muziejaus eksponatais. Muziejuje kaupėme ir Atgimimo laikų spaudą. Tuo pačiu metu gimė ir Vyskupo M. Valančiaus skaitymų tradicija. Šis renginys vykdavo kasmet, vis kita tema. Į jį atvykdavo daug svečių – ir iš Telšių rajono, ir iš Vyskupo tėviškės Nasrėnų, Kūlupėnų, iš Skuodo P. Žadeikio gimnazijos, iš Mosėdžio, net iš Kauno. Po kiekvieno tokio renginio muziejus pasipildydavo naujais eksponatais – moksleivių darbais, nuotraukomis, projektų planais. Tapo tradicija palikti muziejaus svečių knygoje įrašus, kurie, laikui bėgant, darosi vis brangesni ir įdomesni. Taigi čia galima rasti ir pirmųjų skaitymų dalyvių – M. Valančiaus tėviškės muziejaus direktoriaus, dabar jau šviesaus atminimo A. Čėsnos, Kretingos kraštotyrininkės, irgi jau šviesaus atminimo E. Raveckienės, Lietuvos poetų kunigaikščio B. Brazdžionio, jo bendražygių JAV lietuvių įrašus ir daug kitų – su gražiais palinkėjimais ir padėkavojimais gimnazijai ir muziejui.
Reikia paminėti, kad kiekvienais metais Vyskupo skaitymus palydėdavo ir muziejaus kuruojamas laikraštėlis „Varnių metskaitlis“ (sekant Lauryno Ivinskio „Metskaitlių“ pavyzdžiu).
Taip jau susiklostė, kad man teko rūpintis ne tik muziejumi, bet ir vadovauti jaunųjų kalbininkų būreliui „Ąžuoliukas“. Rinkome apylinkių tautosaką, užrašinėjome vietovardžius, sudarinėjome jų rinkinius ir žodynus. Be abejo, vertingesni darbai yra ne tik išvežti į respublikinius konkursus, bet ir saugomi muziejuje. Čia minėtini didžiausių darbų autoriai: A. Čėliūtė, R. Rapalytė, I. Pabijonavičiūtė, M. Laganeckas, J. Vozbutaitė ir kt. Muziejuje rado vietą ir rašiniai apie rašytoją J. Lindę-Dobilą, kunigą istoriką A. Juozapavičių, literatūrologą A. Zalatorių ir kt. Savo knygą „Septyni keliai iš Varnių“ yra atsiuntęs prof. Č. Kudaba.
Esame bendravę su Latvijos Kuldygos miesto 1 vidurinės mokyklos literatais ir mokytojais. Muziejuje irgi rasime nuotraukų iš susitikimų abiejose mokyklose, jų dovanotų knygelių, o šalia mokyklos – bendrai su svečiais iš Latvijos sodintą ąžuolą.
Žinoma, per daugelį metų susikaupė nemažas pluoštas atsiminimų apie vyskupą M. Valančių, juos irgi rasime muziejuje, nors didelė dalis jau publikuota leidiniuose (pvz. „Terra Jatwizenorum“ ir kt.).
Reikėtų paminėti ir tuos asmenis, kurie yra dovanoję gimnazijos muziejui vertingų leidinių. Daug dovanų esame gavę iš Marijampolės „Tauro“ muziejininko J. Sajausko – XIX a.-XX a. Nemažai senųjų raštų, nuotraukų yra susiję su Varniais ir lietuvių raštijos kūrėjais. Ypač vertingą dovaną iš JAV parvežė buvęs mūsų mokyklos mokinys Pranciškus Ivinskis – didžiulę siuntą išeivijos menininko Algimanto Kezio albumų ir kitų leidinių. Buvusio gimnazijos dailės ir dramos mokytojo šviesaus atminimo Jono Juciaus giminaičiai padovanojo mokyklai dalį mokytojo albumų, atvirlaiškių. Buvęs gimnazijos I laidos moksleivis šviesaus atminimo dalininkas Andrius Valius padovanojo savo mokyklinių metų albumėlį, kur tarp kitų klasės draugų – ir T. Masiulio (Sausio 13-osios didvyrio Tito Masiulio) nuotrauka.
Sunku suminėti viską, kuo turtingas gimnazijos muziejus, kokius renginius jame yra rengęs ne vienas mokytojas, kokiais leidiniais, prisiminimais, stendais jį papildęs. Daug ką galėtų papasakoti ir vėliau muziejų globojusi mokytoja Irena Vansavičienė, taip pat dabar dirbanti Romualda Poškutė.
Irena Vansavičienė buvo sukūrusi puikią tradiciją: sekdama blaivystės sąjūdžiu, paragino moksleivius rašyti blaivybės pasižadėjimus. Tokių spalvingų, dailių knygutės formos dokumentų muziejuje buvo gana daug. Moksleivis ar moksleivė pasižadėdavo nevartoti alkoholio, nerūkyti, tą pažadą patvirtindavo savo parašu.“