„Lietuva yra labai didelių galimybių kraštas, o mūsų šalies mažumas dažnai leidžia greitai įgyvendinti naujas idėjas ir suteikia didelį pranašumą“, – sako jauna telšiškė Viltautė Žvirzdinaitė. Jos veiklą jau spėjo pastebėti ir aukščiausi šalies vadovai bei tarptautinės organizacijos, vertinančios ženklų poveikį žmonių gyvenimui atnešančių startuolių veiklą. Apie darbus, tokias idėjas, kaip „Keliautojų nameliai“, ir kelią, atvedusį į technologinio švietimo sritį, su Viltaute kalbėjomės plačiau.
Stasys Katauskas
Įvertino ir pasaulis, ir Prezidentas
Iš mūsų miesto kilusi, bet šiuo metu gyvenanti Vilniuje moteris užsiima technologiniu švietimu. Greta šio darbo 2023-iaisiais kartu su bendraminčiais ji įsteigė savanorystės principu paremtą organizaciją „Keliautojų nameliai“. Pastarosios organizacijos veikla ir idėja – senus nebenaudojamus pastatus pigiomis priemonėmis padaryti tinkamais apsistoti po atokesnes Lietuvos vietas keliaujantiems žmonėms. Ši iniciatyva sulaukė ir šalies vadovo dėmesio. Apdovanojimuose „Lietuvos galia“ Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja šalies dama p. Diana Nausėdiene kategorijoje „Žalia Lietuva“ įvertino būtent V. Žvirzdinaitės kartu su bendraminčiais plėtojamą idėją.
Tačiau „Keliautojų nameliai“ anaiptol ne vienintelė platesnio pripažinimo sulaukusi V. Žvirzdinaitės veikla. Jos vedami startuoliai du kartus pripažinti nugalėtojais nacionaliniame IT projektų konkurse „Skaitmeninis knygnešys“. Tiek pat kartų pergalės pasiektos ir tarptautiniame konkurse „World Summit Awards“. Pastaruoju atveju konkuruoti teko su daugiau nei 900 projektų iš 182 pasaulio šalių, ir V. Žvirzdinaitės vadovaujamas lietuviškas startuolis „Vedliai“ buvo įvertintas pirmąja vieta. „Vedlių“ veikla, bendradarbiaujant su Lietuvos mokyklomis, ypač verta dėmesio.
Į švietimo sritį atėjo netikėtai
„Skaičiuoju jau devintus darbo su technologiniu švietimu metus“, – sako V. Žvirzdinaitė. Po studijų pradėjusi dirbti IT kompanijoje, mergina ilgainiui ėmė jausti poreikį daryti kažką, kas suteiktų stipresnį prasmės pojūtį. Švietimo srityje atsidurti ji iš pradžių neplanavo. Bet taip susiklostė, kad prisidėjo prie iniciatyvos „Kompiuteriukai vaikams“, dovanojančios microbit kompiuteriukus. Švietimas – didelė ir sudėtinga sistema. Labai struktūrizuota, reglamentuota. Bet dirbdama su šiuo projektu, ji pamažu vis labiau ėmė suprasti, kaip veikia mokykla, kaip dirba mokytojai ir kokiu būdu į šią sritį galima atvesti inovacijas. „Tapau šios iniciatyvos vedle, „Kompiuteriukų fondo“ vadove ir supratau, kad tuo keliu einant, yra galimybė atnešti gerą pokytį“, – sakė Viltautė.
Taip prabėgo ketveri metai, kuriuos Vilniuje apsigyvenusi telšiškė vadina bene sunkiausiais, tačiau taip pat gražiausiais iki šiol gyvenimo metais. Per šį laiką projektas tapo didžiausia švietimo iniciatyva Lietuvoje, valstybiniu lygmeniu darančia poveikį ugdymo procesui mokyklose. Tada atėjo ir pirmieji įvertinimai nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. „Buvom maža komanda, esu etatinė tik aš“, – prisiminė V. Žvirzdinaitė. Tačiau platesnis pripažinimas labai motyvavo, leido pajusti, kad atliekamas darbas išties reikalingas. Svarbus buvo ir po tarptautinio pripažinimo atėjęs suvokimas, kad ir Lietuvoje galima daryti didelius inovatyvius dalykus.
Prisimindama šio etapo pradžią, moteris šypsosi. „Pradėjau su mintimi, kaip čia viską pakeisim, idealistiškai, kaip ir kiekvienas jaunas žmogus“, – pasakojo V. Žvirzdinaitė. Tačiau dirbant, darėsi aišku, kad reikia ne revoliuciją daryti, o tiesiog papildyti vykstantį procesą. Ir norint, kad pokytis išties būtų, į švietimo sritį turi ateiti iš tikrųjų ilgam laikui. Per pusmetį ar metus nieko tvaraus nesukursi. Taip iš „Kompiuteriukų“ fondo, kuris buvo paremtas labdaros idėja, V. Žvirzdinaitė atsidūrė „Vedlių“ startuolyje.
Naujas požiūris į informatikos mokymą
Darbo technologinio švietimo srityje esmė – informatikos mokymo sistema, kuomet mokykloms siūlomas tiek mokymosi turinys, tiek visa reikalinga pagalba, įskaitant individualias konsultacijas, apmokymus ir mokomąją medžiagą dirbti su vaikais visiems mokslo metams. V. Žvirzdinaitė pasakojo, kad su „Vedlių“ startuoliu pradėjo nuo pradinukų. „Jau prieš 5 metus ėmėme kalbėti apie informatiką pradinėse klasėse ir ko reikia, kad tam pasiruoštume, – sakė Viltautė. – Šiam tikslui neišvengiamai teko tarsi „užsiauginti“ mokytojus. Buvo svarbu suteikti jiems reikiamą palaikymą, pasiekti, kad pradinių klasių mokytojos pirmiausia išdrįstų, be to, kad turėtų viską, kas reikalinga, norint vesti gerą informatikos pamoką pradinukams“. „Vedliai“ nemaža dalimi suformavo sampratą, ko ir kaip reikia mokyti, mokant informatikos. Dėmesys skirtas ne tik skaitmeninio raštingumo, bet ir kūrybinio programavimo, 3D modelių kūrimo ir visokių kitų dalykų mokymui, jau pradinėse klasėse vaikams atveriančiam informatikos galimybių plotį.
Ilgainiui pereita ir prie 5-8 klasių, o šiuo metu jau veikia 1-10 klasių informatikos mokymo sistema. V. Žvirzdinaitė pabrėžė, kad „Vedliai“ yra labai arti mokytojo. Visa jų veikla – šimtaprocentinis lietuviškas produktas, kuriamas čia, Lietuvoje, pritaikytas būtent lietuviškam kontekstui. „Negana to, vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su visa tai praktikoje taikančiais pedagogais ir pagal jų pastabas, esant reikalui, kas nors tobulinama, koreguojama, – akcentavo pašnekovė. – Šiuolaikinė informatika mokyklose yra galimybė kiekvienam vaikui kurti savo individualų projektą“.
Žinoma, mokytojams tai iššūkis. Tad „Vedliai“ turi parengę nemažai moksleiviams skirtų pratybų ir kitos mokomosios medžiagos, kad vaikai galėtų imti ir daryti. „Tokia ta „Vedlių“ misija, girdėti mokytojus, atnešti į mokyklas šiuolaikinę informatiką ir pasiekti, kad viskas būtų patogu, vienoje vietoje ir kokybiška“, – sakė pašnekovė.
„Keliautojų nameliai“
Tačiau vien šio darbo energingai merginai maža. Tad prieš gerus porą metų, jos draugei pasiūlius idėją apie galimybę kurti infrastruktūrą po atokesnes vietas keliaujantiems žmonėms, kartu su bendraminčiais V. Žvirzdinaitė įsteigė savanoryste paremtą projektą „Keliautojų nameliai“. Kai kuriose šalyse tokie nameliai jau senokai yra įprasta praktika, tačiau Lietuvoje tai tebėra nauja. Idėjos esmė – sutvarkyti savininkų nebenaudojamą pastatą iki tokios būklės, kuri būtų tinkama jame apsistoti pro šalį keliaujantiems žmonėms.
Per pastaruosius dvejus metus jau sutvarkyti 4 tokie nameliai. Du yra Rokiškio, vienas Molėtų rajone, vienas – Kaune. Įdomu, kad kai kurie nameliai turi savo pavadinimus. Štai Kriaunų miestelio centre stovi Dvarelis. Kitoje vietoje – Batsiuvio namas. Dar kitoje – Pelėdos namas. V. Žvirzdinaitė pasakoja, kad išankstinio plano namelius kaip nors pavadinti nebūta, bet savaime taip susiklostė. Pavyzdžiui, tvarkant Pelėdos namą, paaiškėjo, kad namo kamine buvo įpratusios žiemoti aplinkiniuose miškuose gyvenančios pelėdos. Batsiuvio name rasti dokumentai, liudijantys, kad kažkada jame gyventa batsiuvio. Įdomu, kad vienas jau sutvarkytas ir keliautojų naudojamas būstas Kaune įsikūręs buvusio kino teatro pastate.
Suprantama, namelių tvarkymas reikalauja nemažai laiko, žmonių ir lėšų. Svarbu ir kad eksploatacijos metu jais besinaudojantys žmonės paliktų namelius tvarkingus kitiems ten apsistosiantiems. Tad viskas didele dalimi remiasi ne vien į savanorystę, bet ir apskritai į žmonių sąmoningumą, atsakomybės jausmą. „Iš pradžių galvojom, ar mūsų šalis tam jau pribrendo“, – pasakojo V. Žvirzdinaitė. Pradėjus šią veiklą, netruko paaiškėti, kad taip.
Paklausta, kas skatina savanorius vykti į kokį užkampį tvarkyti seno pastato, juolab tai kainuoja, ir kainuoja ne vien statybinės medžiagos, bet ir jų atvežimas, Viltautė atsakė, kad nemažą dalį namelius tvarkančių savanorių sudaro didžiųjų miestų biuruose dirbantys žmonės. „Išvyka į atokesnes vietas, darbas šį tą remontuojant, renovuojant, yra puikus būdas atitrūkti nuo biuro, pailsėti ne fizine, bet psichologine prasme“, – svarstė moteris. Lėšos šiai veiklai, būtinoms medžiagoms daugiausia gaunamos paramos principu. Be to, stengiamasi panaudoti kuo daugiau nenaudojamų daiktų, kuo mažiau pirkti ką nors naujo.
Žinoma, ne kiekvieną nebenaudojamą pastatą yra įmanoma sutvarkyti. Nors iš jau naudojamų yra buvę, kad teko uždengti naują stogą, betonuoti grindis. Bet jei pastatas bus ypatingai apleistas, tik griauti betinkamas, „Keliautojų nameliams“ jis netiks. Kitu atveju su būsto savininku, jei šis sutinka, pasirašoma panaudos sutartis 10-iai metų ir savanoriai imasi tvarkyti pastatą. Keliautojams galimybė apsistoti tokiame name kainuoja 10 eurų už parą. Susisiekti galima internetu, adresu www.keliautojunameliai.lt. Ateityje tikimasi, kad namelių tinklas apims visą Lietuvą. Galbūt ir „Kalvotosios Žemaitijos“ skaitytojai nori prisijungti prie šios iniciatyvos kaip savanoriai arba turi jiems priklausančio, bet nebenaudojamo nekilnojamojo turto, kuris galėtų tapti Keliautojų nameliu?
Leave a Reply