Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje darbo nestinga

Gydytoja Giedrė Girdvainytė.

Regioninės Telšių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrius nuo šių metų pradžios laikinai įsikūrė kitoje ligoninės pastatų komplekso vietoje. „Kalvotoji Žemaitija“ domėjosi, kaip sekėsi persikraustymas. Tuo pačiu teiravomės, kokios ligos vargina Telšių krašto gyventojus šią žiemą ir su kokiais sunkumais susiduria mūsų mieste dirbantys medikai, mėgindami padėti pacientams.
Stasys Katauskas

Didelis pacientų srautas
Gydytoja Giedrė Girdvainytė pasakojo, kad Regioninės Telšių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriui laikinai įsikūrus kitoje vietoje, didesnių problemų nekilo. „Tai juk nebuvo vienos dienos dalykas. Viską iš anksto turėjome suplanavę, persikraustėme sklandžiai, paslaugos nenukentėjo, gal tik patalpų išdėstymas yra pasikeitęs. Bet personalas tas pats, viskas taip pat“, – sakė gydytoja. Žinoma, pavienių atvejų, kuomet žmonės iš įpratimo ieško kokio kabineto senoje vietoje, būna. Ir patiems gydytojams prie kai ko reikia priprasti. Bet viskas vyksta sklandžiai.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais pastebimas itin didelis pacientų antplūdis. „Nuo pat pirmos gruodžio savaitės matome smarkiai išaugusį besikreipiančių pacientų srautą, viršijantį visus ligtolinius limitus. Gerai, kad šią žiemą bent jau nėra labai slidu, nes tada turbūt būtų ir daug žmonių, besikreipiančių dėl patirtų traumų, – pastebi G.Girdvainytė. – Pakilus temperatūrai, žmonės dažnai iš karto bando važiuoti į ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Galbūt tokiam sprendimui turi įtakos ir dažnos eilės pas šeimos gydytojus.“
Sunkiau gydoma liga
Telšiuose, kaip ir visoje šalyje, šis šaltasis sezonas išsiskiria ypač paplitusiais susirgimais atipine pneumonija. Tai labai užkrečiama liga, dažnai vieni nuo kitų užsikrečia ir šeimos nariai. „Liga paplitusi tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų, nelengvai pasiduoda gydyti“, – teigė medikė. Kai kuriems pacientams ši bakteriologinio pobūdžio liga prasideda nuo, atrodytų, nežymaus kosčiojimo, neaukštos temperatūros. Tačiau laikas eina, o situacija negerėja. Ir, anot G.Girdvainytės, priešingai nei įprastos pneumonijos atveju, net žiūrint į pacientų rentgeno nuotraukas, ne visada aiškiai matyti, kad kas nors negerai. Dažnai nėra aukšti ir kraujo uždegiminiai rodikliai. Standartiniai antibiotikai neveikia, todėl pacientui dažnu atveju tenka suvartoti kelis skirtingų antibiotikų kursus, kol pasiekiamas pagerėjimas. Tačiau ne kiekvienas kosulys ar lengvas karščiavimas reiškia, kad žmogus susirgo atipine pneumonija.
Šaltasis metų laikas neapsieina ir be gripo sezono. Į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių kreipiasi daug karščiuojančių, sloguojančių žmonių. Kasdien ligoninėje nustatomi 5-8 susirgimo gripu atvejai. O juk dar šeimos gydytojai diagnozuoja šią ligą, greičiausiai būna ir namuose besigydančių. Laimė, epideminio susirgimų lygio mūsų rajone nepasiekta.

Svarbus ir pacientų sąmoningumas
Gydytoja pastebi, metams bėgant, kintantį dalies pacientų elgesį. „Būna, kad žmogui sukilo temperatūra ir jis iš karto važiuoja į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Klausiam, kada pradėjo karščiuoti, sako šiandien. Klausiam, o gėrėte vaistų nuo karščiavimo, sako ne“, – pasakojo G.Girdvainytė. O juk iš tikrųjų į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių nereikėtų skubėti vos pakilus temperatūrai. Žmonėms derėtų patiems atsakingiau vertinti savo sveikatą. Kartais, anot medikės, užtenka tiesiog išgerti paracetamolio ar ibuprofeno jei karščiuoji, išgerti smectos, jei skauda pilvą ar viduriuoji. Į medikus būtina kreiptis tik tada, jeigu tai nepadeda. Be to, nederėtų pamiršti, jog yra ir šeimos gydytojai.
Žinoma, negerai ir kai nuslystama į priešingus kraštutinumus. Žmonėms tikrai nederėtų užsiiminėti savigyda, manyti, kad visas diagnozes sau nusistatys patys, panaršę internete. „Būna ir tokių atvejų, kuomet besikreipiantys pacientai apšaukia gydytojus, kaltina juos neišmanymu, jeigu šių nustatyta diagnozė nesutampa su paties žmogaus įsivaizdavimu, kuo jis serga“, – pasakojo medikė. „Tokiais atvejais, atrodo, belieka tik klausti žmogaus, kuris iš mūsų gydytojas? Suprantama, kad kiekvienam sergančiajam atrodo, jog jis medikams turėtų būti svarbiausias, kiekvienam gali pasirodyti, jog būtent jam teko per mažai dėmesio ar prireikė per ilgai laukti. „Bet jeigu žinai, kad čia turi kur kas sunkesnį ligonį, kurį gal net gaivinti reikės ar suteikti kitokią daugiau laiko užimsiančią pagalbą, kitas turės palaukti. Juk į ligoninę žmonės nesuvažiuoja lyg pagal kokį išankstinį autobusų tvarkaraštį“, – sako gydytoja.
Paklausus apie užkrečiamųjų ligų profilaktiką, medikė akcentuoja, jog yra įspūdis, kad pandemijos metu žmonės buvo išmokę saugotis patys ir saugoti kitus. Išmokę dezinfekuoti, plautis rankas, kuomet sugrįžta iš parduotuvės ar viešo renginio, išmokę vengti didesnių susibūrimų, jei sloguoja – dėvėti kaukę. Tačiau panašu, kad šie įpročiai gerokai nunyko. Negana to, nebūtina visai giminei peršalimo ligų sezono metu lankyti paguldytus į ligoninę artimuosius. „Juk taip didėja tikimybė platinti ligų sukėlėjus, ne tik parsinešti juos į namus, bet ir atnešti į sergančiojo palatą“, – kalbėjo G.Girdvainytė.
Žiema jau įpusėjo, tad norisi tikėtis, kad sergamumo peršalimo ligomis pikas pasiektas ir nebedidės. Kad taip tikrai būtų, verta įsiklausyti į gydytojų patarimus ir labiau saugoti save bei aplinkinius.

 

1 Komentaras

Leave a Reply

Your email address will not be published.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.