Skelbiame išnykusių kaimų Telšių rajono teritorijoje sąvadą. Jis dar nėra baigtas, ateityje bus pildomas. Sąvadas parengtas, remiantis įvairiais istorijos šaltiniais nuo XVI amžiaus. Kadangi tekstas pritaikytas skelbti laikraštyje, ties kiekvienu kaimu nenurodomi istorijos šaltinių duomenys. Į sąvadą nėra įtraukti užusieniai, taipogi vietovės, tačiau laikytini kaimų dalimis. Labai svarbus, kaimams lokalizuoti 1865-1873 metų carinės Rusijos topografinis žemėlapis.
Įrašyti kaimų paminėjimo metai negali būti laikomi pirmojo paminėjimo datomis, kadangi jos ateityje gali būti tikslinamos, peržiūrėjus kitus istorijos šaltinius. Taigi šis sąvadas – kol kas preliminarus.
Alvydas Ivoncius
ADOLFAVAS, Gadūnavo seniūnija. Pagal Žemaičių vyskupystės 1902 metų dvarų, palivarkų ir kaimų sąrašą, Adolfavo vienkiemis priklausė Telšių parapijai, Gadūnavo valsčiui.
AKMIRTĖ, AKMISTRA, Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1589 metais. 1599 metais surašytas Žarėnų dvaro inventorius, jame minima Akmistra (Ochmistre).
ALKŠIŪNAI, vietovė, dvaras Žarėnų ir Medingėnų valsčiuose. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1598 metais.
ANDRIUŠKAIČIAI, vietovė, dvaras Viešvėnų valsčiuje, tarp Judros ir Mastupio upelių. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1590 metais.
ANTANAVAS, Žarėnų seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Rupšių kaimo.
APYDIMAI, Upynos seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje užusienis Apydimai pažymėtas į pietus nuo Dubėnų ir Užpelkių kaimų, vakaruose ribojosi su Dubėnų, pietuose – su Žeimuvėnų kaimais, rytuose – su mišku. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Upynos.
APUSĖNAI, Varnių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Nevardėnų bajorkaimio, vakaruose ribojosi su Šaltmirių bajorkaimiu, pietuose – su Spingės užusieniu, rytuose – su Pagirgždūtės kaimu.
AVIŽLĖNAI, AVIŽLIAI, Tryškių seniūnija. Kaimas buvo prie Balvio ežero. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo aktuose yra 1584 metais įrašyti Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, prie Pabalvės ežero Avižlėnai.
BABRUITĖ, žemė, kaimas Telšių valsčiuje, prie Gervainio upelio. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1599 metais.
BALTGRYBIS, Varnių seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, sujungiant su Gintalų kaimu.
BALTLAUKIS, Luokės seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Simutiškės kaimo, vakaruose ribojosi su Stabinės ir Padvarių kaimais, pietuose – su Kalniškių kaimu, rytuose – su Barzdžių kaimu. Varnių seniūnijai priklausiusi kaimo dalis prie Luokės seniūnijos prijungta 1998 metais.
BARBORAVAS, Žarėnų seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Kereliškės kaimo.
BARGAINIAI, Luokės seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas nepažymėtas.
BARTKIŠKIAI, žemė prie Subedžio ir Taučių kaimų, per kurią teka Subedis, Telšių valsčiuje. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1599 metais.
BEINAIČIAI, dvaras, valda Judėjų lauke (teritorijoje), Biržuvėnų valsčiuje. Vietovė minima 1589 m. Buvo Tryškių seniūnijos teritorijoje.
BERKA, Ryškėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje vietovė pažymėta į pietus nuo Dirkstelių kaimo (išnykęs), vakaruose ribojosi su Berkinėnų kaimu, pietuose – su Gedvilų bajorkaimiu (išnykęs), rytuose – su Judrėnų kaimo užusieniu.
BERNOTAI, Žarėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Klaišių bajorkaimio ir Užminijų kaimo, vakaruose ribojosi su Akmenskinės, pietuose – su Vinteliškės, rytuose – su Užminijų kaimais ir Žarėnais.
BYLIŠKĖ, Varnių seniūnija. Netoli Lūksto, Jaušaičių ir Drobūkščių kaimų buvusi vietovė. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje 1586 metais paminėta kaip vieta, pro kurią teka Domanto upelis.
BIMBALYNĖ, Degaičių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Tausalo ežero, vakaruose ribojosi su Kalnėnų kaimu, pietuose – su Gintalų bajorkaimiu, rytuose – su Vindogiškių (išnykęs) kaimu.
BIRBILIŠKĖ, Nevarėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Tučių, vakaruose ribojosi su Trimėsėdžio, pietuose – su Nerimdaičių užusieniais, rytuose – su Savarynės palivarku, Laplaukio užusieniu.
BIŠKINIAI, 1845 metų Biržuvėnų dvaro karčemų inventoriuje aprašyta Biškinių karčema. Neaišku, kur šis kaimas buvo, bet greičiausiai Luokės seniūnijos teritorijoje, kurioje būta Biržuvėnų dvaro valdų.
BIVAINIAI, XIX amžiaus antrojoje pusėje išnykęs kaimas Luokės seniūnijos teritorijoje, galbūt buvęs prie Bivainės miško. Minimas nuo 1566 metų.
BRAGIŠKIAI, Tryškių seniūnija.1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Dirmeikių kaimo, vakaruose ribojosi su Meinoriškės kaimu, pietuose – su Pavirvytės dvaru, rytuose – su Virvytės upe.
BUDGINAI, Žarėnų seniūnija. 1690 metų padūmės rejestre Medingėnų valsčiuje įrašyti Budginų bajorai. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Nagurkos kaimo.
BUGAILIŠKIAI, kaimas, žemė Telšių valsčiuje. 1594 metų Raseinių žemės teisme įrašytas aktas dėl žemės Bugailiškiai, Telšių valsčiuje, pardavimo.
BUKLAUKIAI, Varnių seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Užgirių kaimo,
BUKOKALNIS, Žarėnų seniūnija. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1578 metais.
BURBUŠKIUKAI, Varnių seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Mažųjų Burbiškių kaimo.
BURKALNIS, Luokės seniūnija. Vietovė buvo šalia Luokės, kur dabar yra Burkos kalnas. Minima nuo 1637 metų.
BURNEIKIAI, galbūt buvo Varnių seniūnijos teritorijoje, netoli Vembutų. 1690 metų padūmės rejestre Medininkų valsčiuje įrašyti Lunaičių Burneikių bajorai.
BUŠAITIŠKIAI, Viešvėnų seniūnija. Kaimas buvo arba Viešvėnų dalis, arba netoli jų. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė minima nuo 1584 metų.
CIGELNĖ, Varnių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje Cigelnė pažymėta į pietus nuo Kūjainių kaimo, vakaruose ribojosi su Gintalų kaimu, rytuose – su Liepynės kaimu (išnykęs). Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Kūjainių kaimo.
DAKŠTOČIAI, Tryškių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Pabalvės kaimo, vakaruose ribojosi su Kiaulakių, pietuose – su Vainočių, rytuose – su Žemalėnų kaimais.
DARGAINIAI, DERGAINIAI, Viešvėnų seniūnija. 1600 metų Žemaičių (Raseinių) žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Benediktas Dergainis pardavė žemioniui Jonui Kungevičiui palivarką Dergainiai (Dergainy), Viešvėnų valsčiuje.
DARGELIŠKIAI, Žarėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Šėmų dvaro ir Klibės kaimo, vakaruose ribojosi su Lelų užusieniu ir palivarku, pietuose – su Pakalniškių užusieniu, rytuose – su Dilbių kaimu.
DARGIŠKĖS, Viešvėnų seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Šėmų kaimo.
DAUGINIUKAI, Upynos seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Gintenių kaimo.
DAUNORIŠKIAI, Ryškėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Pagermančio kaimo ir Poingos užusienio, vakaruose ribojosi su Brazdeikių, pietuose – su Užgirių kaimais, rytuose – su Džiuginėnais.
DEGSNĖ, Upynos seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Patumšalių kaimo.
DEGUČIAI, Luokės seniūnija. Minimas 1563 metais kaip besiribojantis su Spukaičiais.
DEGUČIAI, Ryškėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus Rubežaičių Vilkaičių bajorkaimio, vakaruose ribojosi su Vilkaičių, pietuose – su Vilkos kaimais, rytuose – su Rubežaičių bajorkaimiu.
DIDBIČIAI, minimi 1563 metais Mažųjų Dirvėnų tijūnijos ir jos buvusių kaimų ribų surašyme. Kadangi kaimas minimas kartu su Pabalve, Stakminiais, Sukančiais, galėjo būti Tryškių seniūnijos teritorijoje.
DIDOVAS, Žarėnų seniūnija. Minimas 1568 metų Žarėnų valsčiaus kaimų inventoriuje.
DIRMIŠKIAI, Luokės seniūnija. Minimi 1850 metų Biržuvėnų dvaro inventoriuje. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas, kaip užusieniai, pažymėtas į pietus nuo Ražiukų kaimo, vakaruose ribojosi su Pabunginės kaimu, pietuose – su Luoke ir Gudiškės užusieniu, rytuose – su Dulkiniškės kaimu.
DRAUDZIKAI, Tryškių seniūnija. 1529 metais Vaitiekus Draudikaitis su broliu, Mikalojus Jonaitis su broliu, Kinčius Duseikaitis su broliu ir Prockumi pateikė Žemaičių seniūno Jono Kesgailos raštą, kuriuo ponas Kontautas, pavedus kunigaikščiui Žygimantui, davė jų protėviui, vardu Levikas, žmogų Minigaudą su žemę ir liepė jam tarnauti Draudikui. Kaip valda, dvaras Telšių valsčiuje, prie Pateklos upės, Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė minima nuo 1584 metų. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Pateklos upės, vakaruose ir pietuose ribojosi su Dūseikių, rytuose – su Levenčių kaimais. Pokario metais prijungtas prie Dūseikių.
(Bus daugiau)
