Regioninėje Telšių ligoninėje šiuo metu vyksta didelės permainos. Plečiami iš karto du bene svarbiausi ligoninės skyriai. Vienas jų – Reanimacijos skyrius – kaip tik šiemet minės 30 metų veiklos sukaktį. Balandžio 4 dieną numatyta pažymėti Reanimacijos skyriaus gyvavimo sukaktį. Tiesa, kol vyksta statybos, medikams ir skyriuje gydomiems pacientams tenka laikinai pasispausti. Skyriui nuo pat pradžių vadovauja vienas jo įkūrimo iniciatorių – chirurgas bei anestiozologas-reanimatologas Vytautas Girčys. Su juo kalbėjomės apie Reanimacijos skyriaus istoriją, čia dirbančių žmonių kasdienybę ir iššūkius, su kuriais kasdien susiduria žmonių gyvybes gelbstintys medikai.
Stasys Katauskas
Pradžia
Gydytojas chirurgas Vytautas Girčys prieš 30 metų Telšių ligoninėje ėmėsi kurti Reanimacijos skyrių. „Žinoma, ne aš vienas kūriau tą skyrių, dirbom kartu su kolektyvu. Bet iniciatyva buvo mano, – sako V. Girčys. – Kai pradėjome dirbti, nebuvo nei gerų aparatų, nei monitoringo. Dabar štai sėdžiu kabinete ir matau kompiuterio ekrane kiekvieno paciento funkcinius rodiklius. Net kraujo spaudimą būdamas čia galiu pamatuoti, o tada tokios įrangos neturėjome“.
Dar iki įsikuriant Reanimacijos skyriui, 14-os metų (dešimt iš jų Telšiuose) gydytojo-chirurgo patirtį turėjęs medikas matė, kad anuometėje ligoninėje pacientams trūko pagalbos. Nes juk būdavo, kad žmonėms po sudėtingų operacijų reikalinga tokia medikų pagalba, kokiai Telšiuose tada tiesiog neturėta sąlygų. „Pasišnekėjome su gydytojomis anesteziologėmis Rūta Sankauskiene ir Lilija Kojeliene, sakom, reikia kurti Reanimacijos skyrių. Nuėjome pas tuometį ligoninės vyr. gydytoją. Turėjau susirašęs 7 punktus. Pavyzdžiui, kad kolektyvą rinksiuosi pats ir panašiai. Tuometis Telšių ligoninės vyr. gydytojas Alvydas Vaidakavičius geranoriškai sutiko su sąlygomis. Taip ir pradėjome“, – Reanimacijos skyriaus darbo pradžią Telšiuose prisimena gydytojas. Juolab, kad Regioninė ligoninė be Reanimacijos skyriaus, mediko žodžiais, būtų tiesiog nonsensas. „Ji neturėtų jokios perspektyvos. Nebūtų galima nei akušerijos vystyti, nei hemodializės, nei trombolitinės terapijos atlikti – nieko. Be Reanimacijos skyriaus praktiškai tik slaugos ligoninė liktų“, – sakė V. Girčys.
Pats medikas reanimacijos srityje buvo išdirbęs trejetą metų dar medicinos studijų laikotarpiu. Buvo baigęs anesteziologo-reanimatologo kursus. Pagal anuometę sistemą, galėjo būti ir anesteziologu-reanimatologu, ir chirurgu. „Pasirinkau būti chirurgu“, – šypteli medikas.
Būtinas šaltakraujiškumas
Žinoma, darbas šiame skyriuje sunkus ir fizine, ir emocine prasme. Išgelbėti pavyksta maždaug devynis iš dešimties pacientų. Tad mirtingumas Regioninės Telšių ligoninės Reanimacijos skyriuje šalies mastu nėra didelis. Bet čia dirbantiems žmonėms vis tiek tenka susidurti su atvejais, kuomet žmogui padėti nebepavyksta. „Mitas, kad čia dirbant, prie mirties priprantama. Tu negali prie tokio dalyko priprasti, kad ir kiek metų dirbtum. Būna, kolegės pravirksta, pergyvena. O kaip kitaip tu nuimsi patiriamą stresą. Tai sunkus emociškai darbas. Nuo emocinių perkrovų nepailsėsi per naktį pamiegojęs. Tau dar galvoje sukasi mintys, ar viską padarei, ar gerai padarei“, – pasakoja gydytojas, pridurdamas, kad čia dirbantiems žmonėms būtini šalti nervai, gebėjimas susikaupti ir nedaryti klaidų net ir itin stresinėse situacijose, kurių neišvengiamai būna. O vienas sunkiausių dalykų Reanimacijos skyriaus darbuotojams – bendrauti su pacientų artimaisiais. „Praktiškai kasdien girdime klausimą, ar dar yra vilties. Ir šiandien tokį du kartus girdėjome. Bet juk jeigu žmogus Reanimacijos palatoje, reiškia, yra tos vilties. Jos nebūtų, jeigu nebūtų šio skyriaus“, – pasakojo medikas, pabrėždamas, kad Reanimacijos skyrius apima visą spektrą pacientų, nuo kokios nelaimės ar sunkios ligos ištiktų vaikų iki senolių.
Į šį skyrių patenka ne tik žmonės, sergantys paūmėjusiomis sunkiomis ligomis ar patyrę sudėtingas operacijas. Patenka ir patyrę sunkius sužalojimus autoavarijose, gaisruose, atvežami skendę, patyrę stiprių nudegimų, su sunkiais kraujotakos ar širdies ligų sutrikimais, ištikti miokardo infarkto, insulto. „Gerai, jeigu pastaruoju atveju žmogus į medikų rankas papuola pirmąją valandą, kuomet pajunta aiškius simptomus. Stiprų skausmą krūtinėje, kokios nors įprastos funkcijos sutrikimą, pavyzdžiui, rankos nevaldymą ar gebėjimo kalbėti praradimą. Tuomet galime padėti taip, kad išsaugotume prieš tai buvusias organizmo funkcijas. Bet jei toks pacientas atvežamas per vėlai, liks pasekmės. Ir kuo vėliau atvežamas, tuo sunkiau žmogui padėti“, – pasakoja V. Girčys.
Pabėgti nuo patiriamo streso, išlaikyti emocinę pusiausvyrą medikams padeda pomėgiai. Skyriaus vedėjas laisvu laiku dainuoja kartu su dukra, skambina gitara. Ypač mėgsta medžioklę. „O kaip kitaip tu atsistatysi“, – retoriškai klausia V. Girčys. Gelbėja ir savitas humoro jausmas. „Kartais sakau kokiam pacientui, kad medicina bejėgė. Gydau gydau, o tu vis tiek gyvas“, – šypsosi gydytojas. Savų pomėgių ir daug vidinės stiprybės turi ir kiti čia dirbantys žmonės.
Patalpos padidės
Reanimacijos skyriuje šiuo metu dirba 7 gydytojai. „Viena gydytoja atvažiuojanti, o aš ir 5 anestiozologai-reanimatologai esam nuolatiniai“, – pasakojo skyriaus vedėjas. Be to, kiekvieną parą budi dvi slaugytojos ir viena padėjėja. Gydytojams kas 5 metus reikia prasitęsti licenciją. Tam būtina išklausyti tam tikrą valandų skaičių įvairių mokymų, kursų. Mat medicinos mokslas, naujovės, gydymo metodikos, naudojama medicininė įranga nestovi vietoje. „Turi tuo domėtis, sekti naujoves, išmanyti, nes kaip kitaip dirbsi. Juk neliksi praėjusiam šimtmety“, – pastebi V. Girčys.
„Kalvotoji Žemaitija“ jau rašė apie šiuo metu ligoninėje vykstančius darbus, liečiančius ir Reanimacijos skyrių. Po visų statybų šio skyriaus patalpos turėtų padidėti 190 kvadratinių metrų. Taip pat bus atnaujinta įranga, pacientams bus įrengta 10 lovų (šiuo metu yra 5, kai kalbėjomės su skyriaus vedėju bei kitais darbuotojais, 4-ios iš jų buvo užimtos). V. Girčys pabrėžė, kad Reanimacijos skyriuje naudojama įranga atitinka visus antrojo lygio ligoninei keliamus reikalavimus, kad jeigu, tarkim, plaučių ventiliavimo, kvėpavimo aparatai, defibriliatoriai ar kiti įrenginiai yra japoniški, jie išties ir pagaminti Japonijoje, o ne kurioje kitoje šalyje pagal japonų licenciją. Jeigu šveicariški, jie išties pagaminti Šveicarijoje. Sprendimai, kokios įrangos skyriui reikės jau atnaujintose padidėjusiose patalpose, priimti ligoninės vadovybei konsultuojantis su Reanimacijos skyriaus darbuotojais, atsižvelgus į jų poreikius.
Tiesa, kol vyksta statybos, medikams tenka dirbti kažkiek susispaudus. „Esame dabar tose pačiose patalpose, kur prieš trisdešimt metų ir pradėjome skyriaus veiklą“, – sako V. Girčys. Ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė, pakalbinta apie vykstančius darbus, sakė tikinti, kad viskas vyks kaip numatyta projekte ir į naujas patalpas Reanimacijos skyriaus personalas persikels po 7 mėnesių. J. Seiliuvenė, beje, savo laiku irgi dirbusi šiame skyriuje, taip pat pridūrė besidžiaugianti V. Girčio ir kitų šio skyriaus darbuotojų pasiaukojimu darbui ir pastebėjo, kad Reanimacijos skyrius tarsi ligoninės širdis, nuo kurios būklės stipriai priklauso visos įstaigos darbas.