Tęsiame straipsnį apie Ubiškės bažnyčią. Šioje dalyje aprašome varpinę, šventorių, kleboniją, ūkinius pastatus, žemės valdą ir parapiją.
Alvydas Ivoncius
(Pabaiga. Pradžia Nr. 21)
Varpinė, šventorius, špitolė
Iš akmenų sumūrytas šventorius juosia visas Ubiškės bažnyčios šventoriaus kapines. Šventorių tvora aptverti pasirūpino kunigas Juozas Imbrasas. Anot Vincento Juzumo, koplyčia buvo pastatyta kapinėse. Dar XVIII amžiuje Ubiškė tebebuvo Pateklėnų kaimo užusienis. Pagrindinė gatvinio kaimo tipo Pateklėnų gyvenvietė buvo šiaurėje už Pateklos. O kapinės, matyt, buvo pietinėje kaimo pusėje, užusienyje, kuriam prigijo Ubiškės pavadinimas. Koplyčia ir bažnyčia Ubiškę atskyrė nuo Pateklėnų kaimo. Ubiškės bažnyčios šventoriaus kapinėse laidojama ir dabar.
1894 metų bažnyčios inventoriuje rašoma, kad varpinė yra iš medinių stulpų, apkaltų lentomis, kunigo Boguslavo Klimavičiaus pastatyta 1835 metais. Varpinė 1874 metais perstatyta iš naujo, apkalta naujomis lentomis, nudažyta iš dalies akmens degutu, iš dalies – aliejiniais dažais. Virš jos – bokštelis su kryžiumi. Joje – trys varpai, dvi signatūros.
Kaip rašoma bažnyčios 1920 metų inventoriuje, šventoriaus varpinė 1874 metais perstatyta kunigo Pranciškaus Jagmino. 1920 metais kunigas Pranciškus Liaugaudas tą varpinę nugriovė ir pastatė naują, ant mūro pamato, 4,5 sieksnio aukščio, dengtą gontais, su dvejomis durimis. Iki varpų yra laiptai. Joje „įtaisyta lavoninė“: panašu, čia buvo šarvojami mirusieji. Varpinė kainavo 7708 auksinus.
Pagal 1920 metų inventorių, bažnyčios šventorius ¼ dešimtinės apimties, aptvertas mūro tvora, vartai – geležiniai. Varpai yra trys. Ant mažojo užrašas „Pranciškus Žukauskis, 1829 m.“, ant vidutinio – Antanas Šleževičia, 1780“, ant didžiojo – „1878“. Šventoriuje yra keletas gražių akmeninių paminklų ir daug medinių kryžių.
Špitolė pastatyta kunigo Prano Jagmino 1875 metais. Joje buvo aštuoni kambariai, dešimt durų, dvylika langų, stogas apdengtas gontais. Sovietmečiu špitolė buvo atimta, joje įrengti butai. Viename jų nedidelį butą turėjo Ubiškės kunigai. Pastatas, buvęs prie pat vakarinės šventoriaus tvoros, nugriautas po 1990 metų.
Prieš karą pradėta statyti nauja špitolė. Nebaigus statybos, užgriuvo sovietmetis, valdžia pastatą atėmė ir jame įrengė kolūkio kontorą bei kultūros namus. Šis pastatas po 2000 metų sudegė. Jo vietoje įrengta poilsio vieta, pastatytas paminklas išnykusiems kaimams atminti.
Klebonija
1782 metų rudenį į Ubiškę iš Eigirdžių atsikėlus kunigui Antanui Šleževičiui, turėjo jau būti ar buvo statoma ir klebonija. Arba kunigas, kol ji buvo statoma, gyveno kur nors kitur.
Ubiškės mokytojo, kraštotyrininko Antano Lovčiko užrašytuose pasakojimuose sakoma, kad pirmoji klebonija buvo už geležinkelio į pietus link tvenkinio, ant kalvelės. Tą patį man pasakojo ir ubiškietis Juozas Giniotis. Pamenu, vaikystėje ant tos kalvelės augo mėlynosios slyvos, pakalnėje buvo užakusi kūdra. Aptikdavau čia puodų šukių. Anot Giniočio, kadangi bažnyčia buvo tolokai, vėliau kleboniją nuspręsta pastatyti prie pat šventoriaus.
1906 metų inventoriuje rašoma, kad klebonijos namas buvo pastatytas 1859 metais kunigo Butkevičiaus, o 1906 metais pastatytas naujas, medinis, bet dar nebaigtas. Ilgio yra devynių, o pločio keturių su puse sieksnių. Klebonija ant akmeninių pamatų, kambarių joje aštuoni, keturi pečiai, 14 langų, du įėjimai – paradinis ir „juodasis“, abu stikliniai, stogas dengtas gontais.
Svirnas pastatytas 1827 metais kunigo B.Klimavičiaus. Stogas šiaudinis, senas, grindys ir lubos iš lentų. Yra 4 kamaros, durys 6, langai 2.
Galvijų tvartas pastatytas 1836 metais kunigo B.Klimavičiaus, o 1906 metais pastatytas naujas.
Svirnas perstatytas 1898 metais, stogas šiaudinis, beveik naujas. Daržinė sena, šiaudiniu stogu, pastatyta Jagmino.
Žemės yra 33 dešimtinės. Laukas iš vakarų pusės mažai naudingas, tinkamas, didžia dalimi net nedirbamas, nes mažai kas čia auga.
1920 metų inventoriuje rašoma, kad klebonija medinė, iš lauko pusės apkalta lentomis, viduje išklijuota tapetais. Po klebonija yra mažas rūselis. Klebonija 8 sieksnių ilgio ir 4 pločio. Kambariai – 6, prieškambariai – 2, virtuvė su dviem kambariais tarnams. Visur grindys – medinės. Dvi krosnys iš baltų koklių, vienas – iš plytų, virtuvėje – duonkepis pečius. Durų 14, langų 13, stogas dengtas gontais. Viskas geros būklės. Klebonija įkainota 2000 auksinų.
Pagal 1920 m. inventorių, ūkio trobesiai buvo 5, iš jų: vežiminė, arklių tvartas, karvių, kiaulių tvartai po vienu stogu, kuris dengtas šiaudais, apdrausta 800 auksinų. Arklių ir paukščių tvartas 4 sieksnių ilgio ir 3 pločio.
Daržinės javams dvi, dengtos šiaudais, supuvusios, senos, reikalingas remontas. Sodo jokio nėra.
Svirnas medinis, dengtas šiaudais, 5 sieksnių ilgio ir 4 sieksnių pločio, kamaros 4. Svirnas įkainotas 200 auksinų. Šulinys iškastas 1869 metais, vandens jame visai nėra.
Dabar prie šventoriaus stovintis pastatas, kuriame laidojimo namai, tebėra ta pati klebonija, statyta 1906 metais. Kitų ūkinių pastatų neliko, netoliese esantis svirnas kolūkio laikais iš kažkur atvežtas.
1859 m. pastatyta klebonija taipogi nebuvo pirmoji. Gali būti, pirmąją kartu su bažnyčia pastatė kunigas Antanas Šleževičius.
Žemės valda
Pagal 1920 metų inventorių, bažnyčios žemės yra 36,11 dešimtinės (39,45 hektaro). Po trobesiais 1,81 dešimtinės, ariamos žemės – 12,74 dešimtinės, pievų ir miško – 18, 45 dešimtinės. Netinkamos žemės – 3,11 dešimtinės (upeliai, durpynai). Ariama žemė prasta, smėlynai, padalinta į 3 laukus: rugiai, vasarojus ir pūdymas. Miškas jaunas, daugiausia vyrauja eglės, yra dalis beržų ir pušų. Pievos prastos, žolė netikusi. Daržai daržovėms geri.
Žemė yra viename plote. Ji ribojasi su kaimynais iš šiaurės ir rytų Ubiškės miesteliu, iš rytų ir pietų pusės su rusų kolonistų Pervainiais.
Kaip minėta, XVIII amžiaus pabaigoje Ubiškė dar tebebuvo Pateklėnų kaimo užusienis.
Pateklėnai priklausė Žemaičių vyskupo stalo valdų Luokės bažnytiniam dvarui. Taigi Ubiškės bažnyčiai buvo perduota dalis šio bažnytinio dvaro žemės Pateklėnų kaime, Ubiškės užusienyje.
1842 metais Luokės bažnytinio dvaro žemes su kaimais iš vyskupo caro valdžia atėmė. Parapijoms ir jų filijinėms bažnyčioms buvo leista turėti 33 dešimtines žemės. Kadangi Ubiškės filijai priklausė 71,26 dešimtinės žemės, buvo atimta tiek, kad liktų 33 dešimtinės.
Valstybės istorijos archyve saugoma Telšių vyskupijos konsistorijos byla dėl Ubiškės bažnyčios žemės. Pagal bylos duomenis, Ubiškės filialistas Jokūbas Jamontas Telšių vyskupijos konsistorijai 1878 metais pranešė, kad nuo senų laikų Ubiškės bažnyčiai priklausė 71,26 dešimtinės (77,85 hektaro) žemės, kuri niekada valstiečiais nebuvo apgyvendinta ir kurią Ubiškės filijai 1785 metais suteikė vyskupas Steponas Giedraitis. Susirašinėjimas su Konsistorija, o jos – su caro valdininkais dėl žemės tęsėsi bemaž dešimtmetį. Ubiškės kunigas ir Konsistorija įrodinėjo, kad žemė niekada nebuvo apgyvendinta valstiečiais, be to, ji filijai padovanota vyskupo. Mat dovanotos žemės nebuvo galima atimti. Caro valdininkai nusprendė, kad filijai dovanota bažnytinė, ne privati žemė, todėl jai taikomos tokios pat paėmimo į valstybės iždą normos, kaip ir visoms kitoms bažnytinėms valdoms. Paskutinis byloje yra 1889 metų Valstybės turtų ministerijos raštas, kuriuo pakartojama, kad nuo 1843 metų parapijos turi teisę tik į 33 dešimtines geros žemės, todėl 28,21 dešimtinės žemės valstybės naudai buvo atimta. Šiuo raštu galutinai buvo atmestos Konsistorijos ir Ubiškės filijos pretenzijos į atimtą žemę.
Visiškai Ubiškės bažnyčios žemė buvo atimta sovietmečiu.
Parapija
Ubiškės parapija pradėjo veikti nuo 1927 metų pradžios. Data nustatyta pagal Ubiškės bažnyčios metrikų knygas, kuriose 1926 metų įrašuose bažnyčia dar įvardijama kaip filijinė.
1785 metais pastačius pirmąją bažnyčią, ji, kaip minėta, iki XVIII amžiaus pabaigos turėjo koplyčios statusą, tačiau nuo 1806 metų Ubiškės bažnyčios krikšto metrikų knygose įvardijama filijine.
Bažnyčia buvo Luokės parapijos filija, tokia ir liko iki 1927 metų pradžios, kai buvo įsteigta atskira Ubiškės parapija.
Vis dėlto ir Ubiškės filija turėtų savitų raidos bruožų. Kiek galima suprasti iš kelių Luokės RKB krikšto ir santuokos metrikų knygų, Ubiškės bažnyčioje koplyčioje buvo krikštijama ir tuokiama. Tai buvo galima daryti tik vyskupui leidus. Koplyčiai gavus filijinės bažnyčios statusą, joje jau buvo galima krikštyti, atlikti laidojimo ir kitas apeigas, tačiau ne tuokti. Jaunavedžiai tuoktis privalėjo parapijinėje bažnyčioje.
Ši byla suteikia informacijos apie gyventojų pastangas priklausyti arba nepriklausyti Ubiškės filijinės bažnyčios aptarnavimo zonai – „cirkuliui“, prašymus steigti Ubiškės parapiją.
Tituliniame lape rašoma, kad byla yra dėl Tryškių, Luokės ir Gadūnavo valsčių prašymų perorganizuoti Ubiškės filijinę bažnyčią į parapijinę. 1874 metų spalio 21 dienos rašte rašoma, kad 1862 ir 1869 metais žmonės prašė filijinę Ubiškės bažnyčią pakeisti į parapijinę, įkuriant parapiją iš tos bažnyčios aptarnavimo zonai priklausančių kaimų. Bažnyčia su kitais pastatais buvo blogos būklės, tai prašymas vyskupo buvo atmestas.
Konsistorijos sprendimu, Ubiškės cirkulis (turėjęs kiek platesnes teises nei filijinės bažnyčios) įkurtas 1875 metų gegužės 7 dienos ir 1909 metų sausio 8 dienos sprendimais iš 30 kaimų. Tačiau jau 1909 metais vėl vienas po kito pasipylė kai kurių kaimų gyventojų prašymai atskirti juos nuo Ubiškės cirkulio. 1911 metų gruodžio 16 dieną Ubiškės cirkulio klausimą išnagrinėjo Konsistorija. Ji atskyrė nuo Ubiškės cirkulio ir paliko prie ankstesnių parapijų šiuos kaimus: Raudėnų parapijos – Girkautų ir Žemelėnų, Tryškių parapijos – Tauragėnų, Vainočių, Kiaulakių, Badaukių, Krugeliškės, Šarkalnės, Luokės parapijos – Mediškės, Mižikų, Staniškės, Paškuvėnų, Telšių parapijos – Pėžų, Gerulių, Juodsodės, Kiršių. Todėl 1911 metais Ubiškės cirkulis susidarė iš šių kaimų: Luokės parapijos – Ubiškės, Visginių, Pavirvytės, Kaunatavos, Montvydų, Kinčiulių, Kuprių, Dūseikių, Levenčių, Tryškių parapijos – Pateklėnų, Sviraičių, Žilaičių, Buišų, Telšių parapijos – Laukstėnų.
Konsistorija, išnagrinėjusi gyventojų prašymus, įsakė: kadangi aukščiau išvardintų kaimų gyventojai neišreiškė pageidavimo naikinti Ubiškės cirkulį, nuspręsta palikti jį esamose ribose. Tos ribos čia nekonkretizuojamos, bet, panašu, omenyje turimi tie kaimai, kurie Ubiškės cirkuliui buvo palikti po 1910 metų dalies Luokės, Telšių, Tryškių, Raudėnų parapijų kaimų atskyrimo ir palikimo prie minėtų parapijų.
Kaimų atsiskyrimas nuo Ubiškės cirkulio turėjo lemtingų padarinių XX amžiuje steigiant Ubiškės parapiją. Jai buvo priskirti tik tie kaimai, kurie 1910-1911 metais pageidavo likti Ubiškės bažnyčios cirkulyje: Pateklėnai, Sviraičiai, Buišai, Visginiai, Pervainiai, Badmakiai, Montvydai, Kinčiuliai, Liepukai, Lapkalnė, Liauzginai, Dūseikiai, Draudzikai, Levenčiai, Ubiškė.
