Netikri „gimtadieniai“ ir pramanyta „istorija“

Sėbų piliakalnis. Gali būti, čia buvo 1253 metais paminėtos Žąsūgalo vietovės ar pilies apygardos centras. Sėbai, kaip kaimas, tikriausiai susiformavo gerokai vėliau ir gavo pavadinimą nuo jame gyvenusių valstiečių Sėbų pavardės. Žąsūgalo teritorijai turėjo priklausyti ir Baltininkai, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1421 metais. „Vikipedijos“ nuotrauka.

Baltininkų kaimo bendruomenė šią vasarą rengiasi švęsti Baltininkų 770 metų jubiliejų. Pagal šį skaičių, Baltininkai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą turėjo būti paminėti 1255 metais. Visgi, kuriuo istorijos šaltiniu ši data paremta? Ta pačia proga dera atkreipti dėmesį ir į kai kurias kitas datas bei pramanus, paplitusius rajone, įtvirtintus netgi valdiškų įstaigų interneto svetainėse. Blogiausia, kad paskui pramanai sklinda iš vieno straipsnio ar leidinio į kitą.

Alvydas Ivoncius

Kur Baltininkai paminėti 1255 metais?
Savivaldybės taryba pritarė Baltininkų kaimo bendruomenės projektui „Tradicijų tiltai: 770 Baltininkams“. Sprendimo aiškinamajame rašte rašoma: „Projekto tikslas – paminėti Baltininkų 770 metų jubiliejų, kartu pagerbiant Žąsūgalos kalno istoriją ir jo reikšmę vietos žmonėms, taip stiprinti bendruomenės narių ryšį su savo krašto paveldu bei perduoti šias vertybes ateities kartoms“.
Suprantama, iniciatyva graži ir prasminga. Vis dėlto „jubiliejus“ turi remtis kuria nors istorijos šaltiniuose paminėta data. Deja, joks istorijos šaltinis, kuriame 1255 metais minimi Baltininkai, nėra žinomas. Pasirodo, Baltininkų bendruomenė norėjo šventę surengti ankstesniais metais, tačiau nebuvo skirta pinigų. Taigi „770 metų jubiliejus“ tėra vien įrašas projekto pavadinime.
Vis dėlto 770 metų skaičius nėra išgalvotas pačių Baltininkų gyventojų. Remtasi dar sovietmečiu išleistomis enciklopedijomis ir jos žmonėms suteikė akstiną manyti, kad Baltininkai pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėti 1253 metais. Kaimo gyventojai – ne istorikai, jie nei privalo suabejoti enciklopedijomis, nei bandyti patikrinti jose paskelbtą informaciją. Todėl žmonės nuoširdžiai Baltininkų paminėjimui istoriniuose šaltiniuose rengė šventes ir nusprendė surengti dar vieną.
Sovietmečiu išleistose enciklopedijose rašoma, kad Baltininkai paminėti 1253 metais. Enciklopedijose nenurodomas šaltinis. Ir joks istorijos šaltinis, kuriame Baltininkai būtų paminėti 1253 metais, nėra žinomas.
Gali būti, klaida enciklopedijose įsivėlė iš kurių nors kitų rašinių, kuriuose Baltininkai buvo atsainiai sutapatinti su Žąsūgalu.
„Vikipedijoje“ taipogi rašoma, kad Baltininkai minimi nuo 1253 metų. Nurodytas ir šaltinis – „Tarybų Lietuvos enciklopedija“, 1 tomas, Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, psl. 189. Šioje enciklopedijoje Baltininkų paminėjimo data pakartota iš ankstesnės 1966 metų „Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“.
Enciklopedijose įrašyta ir ne kartą kituose leidiniuose ar straipsniuose „tiražuota“ 1253 metų data yra klaida arba nesusipratimas.
Yra žinoma, kad 1253 metais Livonijos ordino ir Kuršo vyskupas dalijosi kuršių žemes, tarp jų – ir Ceklio. Būtent su šia žeme siejamos kai kurios 1253 metų akte paminėtos mūsų rajono vietovės Nevarėnai, Biržuvėnai, Žąsūgalas, Žarėnai, Lieplaukė, Viešvėnai. Nežinia kam nusprendus, akte minima „Duzene“, buvo susieta su Gadūnavu, kurie anksčiau vadinosi Degeniais.
Taigi 1253 metų kuršių žemių dalybų akte Baltininkai nėra minimi. Yra žinomi 1253 metų Mindaugo donacijų aktai, bet juose Baltininkai neminimi.

Minimas Žąsūgalas, o ne Baltininkai
1253 metų kuršių žemių dalybų akte, kuris paskelbtas Antano Ivinskio sudarytoje ir išleistoje knygoje „Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos“, yra ir istorikų Tomo Baranausko bei Gintauto Zabielos straipsnis „Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė“. Abu autoriai pritaria ankstesnių tyrinėtojų nuomonei, kad akte minima „Sansugale“ galėtų būti Žąsūgalas, nors taip dabar vadinama kalva ir kaimas.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ (Nr.29)

Būkite pirmas pakomentavęs

Leave a Reply

Your email address will not be published.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.