Vienas po kito įvyko net du Savivaldybės tarybos etikos komisijos posėdžiai. Abu juos sieja tai, kad bandyta Tarybos narius Liną Šedvilą ir Remigiją Vaitkutę svarstyti už jų pareikštas nuomones. Primename, kad žodžio laisvę garantuoja Konstitucija, o persekioti už nuomonę draudžia teisės aktai.
Alvydas Ivoncius
Suabejojo paramos skyrimu ukrainiečiams
Tarsi pamiršęs, kad gyvename demokratinėje valstybėje, konservatorius Julijonas Šileika parašė skundą Etikos komisijai dėl Tarybos posėdyje pareikštos Lino Šedvilo nuomonės.
Svarstant paramos skyrimą ukrainiečiams, L.Šedvilas pareiškė: „Ar jūs remiat Ukrainą? Karas prasidėjo – parėmėm, ir daugiau – viskas, trejus metus – ramiai. Mes nuolat čia turim kariaut su ta Rusija atskirai, nežinau, iš mūsų pinigų. Nes taip nesidaro“.
L.Šedvilas taip pat pasakė: „Aš prisipažįstu, kad esu kolaborantas, aš rusų laikais kolchoze šieną kroviau už tris rublius“.
Anot J.Šileikos, „Taip pat to pačio posėdžio metu mažumos valandoje jis rūpinosi, ar Savivaldybė nepažeidžia įstatymų iškeldama Ukrainos vėliavą“.
Jautriai sureagavęs į L.Šedvilo žodžius, konservatorius skunde, kaip sakoma, iš degtuko priskaldė vežimą, samprotaudamas apie Rusijos, Baltarusijos keliamas grėsmes, J.Šileika įžvelgė: „Be kita ko, taip pat anksčiau pacituotais pasisakymais apie kolaboravimą su okupantu, nors ir gali atrodyti nekaltas ar juokingas, tačiau jis faktiškai prisidėjo prie tikrosios kolaboravimo sąvokos devalvavimo, prisidėjo prie Kremliaus propagandos naratyvo skleidimo, atitraukė dėmesį nuo realių saugumo grėsmių ir gali būti suprastas kaip specialus bei klaidinantis visuomenės nuomonės formavimas“.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ (Nr. 31)
Leave a Reply