Pamatyti Žemaitijos sostinės gatvėse karines uniformas vilkinčius vyrus ir moteris, ypač su ginklais rankose – ne kasdienis vaizdas Telšiuose. Ir gerai – tai reiškia, kad gyvename taikoje. Vis dėlto kiekvienai šaliai būtini žmonės, kurie moka elgtis su ginklu ir yra pasirengę ginti savo tėvynę, jei to prireiktų. Būtent tokių pasiryžusių ir motyvuotų žmonių būrį praėjusį sekmadienį buvo galima išvysti Telšių Turgaus aikštėje – čia vyko Lietuvos šaulių sąjungos Geriausio skyriaus varžybų, trukusių daugiau nei parą, apdovanojimo ceremonija.
Stasys Katauskas
Varžybos
Lietuvos šaulių sąjungos komunikacijos skyriaus specialistė Jurga Chomskytė „Kalvotajai Žemaitijai“ pasakojo, kad varžybose Telšiuose dalyvavo 17 komandų po 8 narius.
Dešimt šaulių rinktinių, suskirstytų pagal apskritis, taip pat 6 KASP (Krašto apsaugos savanorių pajėgos) komandų bei Lietuvos karo akademijos auklėtinių aštuntukas. Dalyviams teko įveikti ilgiau nei parą trukusius iššūkius, pareikalavusius ne tik išskirtinės fizinės ištvermės, bet ir gerų inžinerinių, kovos, pirmosios pagalbos įgūdžių bei psichologinio tvirtumo. Iš viso buvo 17 rungčių. Tarp jų šaudymo varžybos, rungtis mūšio lauke su tam tikslui sukurtomis maksimaliai natūraliomis kovos lauko sąlygomis, įskaitant kvapą ir garsą; taktinės medicinos užduotys; inžinerinis iššūkis, kuomet apšaudomiems priešo dalyviams teko pereiti pratyboms skirtų minų lauką ir susprogdinti nurodytą objektą; naktinio orientavimosi žygis; užduotis nuplaukti daugiau nei 300 metrų ežeru valtele be irklų, naudojantis tik kastuvėliu ir kitos kliūtys bei rungtys. Žinoma, naudotos ne tikros minos ar šoviniai, bet pratyboms skirta karinė įranga. Tačiau įveikti šiuos iššūkius dėl to buvo nė kiek ne lengviau.
Paskutinis, jau sekmadienio rytą visų varžybų dalyvių laukęs iššūkis, kurį stebėti galėjo bene daugiausiai telšiškių, buvo 3,5 km bėgimas, vilkint ir nešantis pilną ekipiruotę. Kiekvienas dalyvis, priklausomai nuo turimo ginklo ar kitų daiktų, šią distanciją bėgo su papildomu 25-45 kg svoriu. Sujaudino 9-osios Utenos apskrities rinktinės finišo momentas, kuomet pirmieji atbėgę šauliai, nusimetę sunkiausias ekipiruotės dalis, bėgdami grįžo morališkai paremti iš paskutinių jėgų link finišo skubančius ne tokius greitus saviškius. Taisyklės neleido pastariesiems kaip nors padėti panešti sunkų amunicijos krepšį, bet pats ginklo draugų solidarumo faktas buvo labai iškalbingas.
Nugalėtojai
„Lietuvai reikia gerų pavyzdžių, o ne pliurpalų, nes viskas, kas darosi, vyksta darymo būdu. O jūs esate tokie pavyzdžiai. Lyginant šias varžybas su ankstesnėmis, džiugu matyti, kad lygis kyla, kad profesionalėja tiek pačios rungtys, tiek tie, kas jas įveikia“, – sakė apdovanojimo ceremonijoje šaulių, KASP ir Lietuvos karo akademijos komandų rikiuotę pasveikinęs Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas-leitenantas Linas Idzelis. Žodį taręs Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, beje, jau 26 metus pats šaulys, kalbėjo žemaitiškai ir kvietė visus ne tik pratybose, bet ir gyvenime būti tokiems, kurie savo pavyzdžiu ugdytų visų juos supančių aplinkinių meilę Lietuvai.
Komandų pasirodymas kiekvienoje rungtyje vertintas taškais. Pagal surinktą taškų sumą išaiškinta komanda nugalėtoja. Ir nors didžiausios pagarbos vertos visos dalyvavusios komandos ir kiekvienas dalyvis asmeniškai, visgi džiugu, kad nugalėjo šeimininkai, 8-osios Telšių apskrities rinktinės komanda. Pakalbinti pasiekę finišą kuklūs vaikinai ir viena komandoje buvusi mergina, dar nežinodami, kurią vietą užims, sakė, kad rungtis buvo nelengva ir maloniai sutiko pasisakyti savo vardus. Stipriausi šių metų šauliai – 5 telšiškiai ir 3 šauliai iš Mažeikių krašto – Tadas, Klaudijus, Greta, Darius, Gintautas, Giedrius, Kazys ir Ernestas.
Apdovanojimo ceremoniją papildė roko grupės „Thundertale“ koncertas bei šaulių pasveikinti atvykusio baikerių klubo „Perkūnas“ motociklininkų kolona. Visi dalyvavusieji apdovanoti rėmėjų, tarp kurių ir lietuvišką pasaulyje vertinamą karinę įrangą gaminančios kompanijos, dovanomis.
Istorija
Lietuvos šaulių sąjunga įkurta 1919 metais, dar tebevykusiose Nepriklausomybės kovose. Įdomu, kad vienu jos įkūrėjų buvo žymus to meto keliautojas Matas Šalčius. Savo indėlį įnešė ir vienas pirmųjų Šaulių sąjungos vadų Vladas Putvinskis. Prie Šaulių sąjungos kūrimo prisidėjo ir žymūs to meto literatai Antanas Vienuolis, Balys Sruoga, Faustas Kirša, Juozas Tumas-Vaižgantas. Nacių ir sovietų okupacijos metais Šaulių sąjungos veikla Lietuvoje oficialiai negalėjo būti vykdoma, tačiau šauliai nemažai prisidėjo prie antisovietinio partizaninio karo 1944-1952 metais. Lietuvos šaulių sąjunga atkurta 1989 metais. Tiesa, 1954-1989 m. Lietuvos šaulių sąjunga gyvavo išeivijoje, Vakarų valstybėse, tad tam tikra prasme jos veikla nepertraukiamai tęsiasi jau daugiau nei šimtmetį.
J. Chomskytės duomenimis, šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungai priklauso apie 17 tūkstančių narių. Iš jų apie 6000 sudaro jaunieji šauliai. Telšių apskrityje šaulių yra apie tūkstantis, maždaug 60 proc. iš jų jaunieji šauliai. Stojančiųjų į Šaulių sąjungą labai padaugėjo vis labiau komplikuojantis tarptautinei padėčiai. Tapti šauliu gali visi tėvynę mylintys jos piliečiai. Daugiau informacijos besidomintiems galimybe įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą galima rasti internete adresu www.sauliusajunga.lt