TOPsport A lygos sezonas baigia įpusėti. Kai skaitysite šį straipsnį, komandos jau bus sužaidusios po 15 iš 36 čempionato rungtynių, mat 15-ojo turo susitikimai pasibaigė vakar apie 22 val. Iki sužaidžiant vakarykštes rungtynes (straipsnis rašytas dar nežinant, kokiu rezultatu jos pasibaigs), Telšių FC „Džiugas“ su 21 iškovotu tašku žengė 5-oje turnyrinės lentelės vietoje. Kaip šis sezonas klostosi mūsiškiams ir koks jis lyginant su praėjusių metų pirmenybėmis?
Stasys Katauskas
Geras startas ir serija lygiųjų po to
Nors dėl TOPsport A lygos reikalavimų stadionams mūsų miesto klubas pirmenybes pradėjo turėdamas ilgą rungtynių išvykose seriją, o pirmieji nominalūs namų mačai balandį taip pat vyko ne Telšiuose, čempionato pradžia telšiškiams buvo sėkminga. Per pirmąjį ratą surinkta 15 taškų. Lygiai tiek pat, kiek ir pernai per tokį pat laiką. Galėtume sakyti, kad rezultatas atrodo dar įspūdingesnis, suvokiant, jog nė vienas pirmojo rato mačas nevyko Žemaitijos sostinėje. Deja, kaip ir praėjusiais metais, sunkiau taškus rinkti tapo sugrįžus į gimtąjį namų stadioną. Per kol kas įvykusias 5-erias antrojo rato rungtynes (4 jų žaistos Telšių centriniame stadione) pavyko iškovoti tik 6 taškus. Viena pergalė antrojo rato starte prieš autsaiderę Alytaus „Dainavą“ ir trejos lygiosios.
Prietarus mėgstantys žmonės sakytų, kad čia gal koks prakeiksmas, jog grįžus žaisti į vieną geriausių Lietuvoje stadionų, retai bepavyksta laimėti. Bet iš tikrųjų priežastys daug proziškesnės, tad mistikos ieškoti neverta. Daug TOPsport A lygos komandų rungtyniauja banguotai. Nagrinėdami čempionato statistiką, matysime, kad namų rungtynės ne vienai jų yra mažai kuo sėkmingesnės už varžovų aikštėse vykstančius susitikimus. Išvykos faktorius, paprastai futbole ne be pagrindo laikomas reikšmingu, daugeliui Lietuvos pirmenybėse žaidžiančių klubų yra gerokai mažiau svarbus. Tarp tokių klubų ir mūsų miesto futbolininkai. Kodėl taip yra?
Kintančios sudėtys
Jau ne vienerius metus, pasibaigus čempionatui, Lietuvos klubuose vyksta didelė žaidėjų rotacija. Retas kuris TOPsport A lygos klubas išsaugo daugmaž nenukentėjusį pernykštės komandos branduolį naujajame čempionate. Negalintys futbolininkams mokėti solidžių atlyginimų, vertinant tarptautinės futbolo rinkos standartais, Lietuvos klubai būna priversti gana greit atsisveikinti su dalimi talentingiausių žaidėjų. Štai ir iš pernykštės „Džiugo“ sudėties šiųmetėje komandoje neliko atakoje žibėjusio Nino Nordanuso, keletą reikšmingų įvarčių pelniusio Christiano Belos, tvirto ir patikimo gynėjo Bacary Sane, dar kelių svarbių futbolininkų. Žinoma, dalis komandos lyderių liko. Ir toliau savo žaidimu telšiškius džiugina Marius Paukštė, Lukas Ankudinovas, Dejanas Trajkovskis, Miroslavas Puškarovas, Ibrahimas Cisse ir dar keletas jau ne pirmus metus komandos branduolį sudarančių žaidėjų. O į svetur išvykusiųjų vietą ateina kiti futbolininkai. Nors šiųmetėje komandoje ir labai trūksta „naujo Nordanuso“, „Džiugo“ gretas puikiai papildė Davidas Martinas Anane, Danielis Nosegbė Suško, Vilius Piliukaitis, Simonas Urbys, Oleksandras Kurcevas, Karolis Šilkaitis, dar keli puikūs žaidėjai. Dabartinės sudėties FC „Džiugas“ ne mažiau konkurencinga komanda, pajėgi ne tik pakartoti pernykštį rezultatą (pernai mūsiškiai užėmė 6-ąją vietą TOPsport A lygoje ir pasiekė LFF FPRO taurės pusfinalį), bet ir pagerinti jį.
Tačiau žvelgdami ne tik į Telšių „Džiugą“, bet ir į kitas lygos komandas, nagrinėdami jų sudėties pokyčius, matysime nemažą žaidėjų judėjimą tarp pačių klubų. Net keliose varžovų komandose žaidžia futbolininkai, prieš metus ar keletą vilkėję Telšių „Džiugo“ marškinėlius. Savo ruožtu ir tarp „Džiugo“ spalvas šiemet ginančių futbolininkų rastume žaidėjų, pernai vilkėjusių FA „Šiaulių“, Gargždų „Bangos“ ar Kauno „Žalgirio“ aprangą. Tokia žaidėjų rotacija – įprastas dalykas lietuviškame klubiniame futbole.
Viena vertus, ji lemia vis labiau konkurencingą lygą, kuomet net ir gana skirtingų biudžetų klubai savo pajėgumu aikštėje iš pažiūros palyginti menkai tesiskiria. Kita vertus, visas per čempionatą atliktas trenerių įdirbis, smarkiai keičiantis komandų sudėtims, neretai eina perniek, nes kitame sezone įsilieja pernelyg daug iš kitų klubų atėjusių futbolininkų. Kol jie susižaidžia, atranda save, mažesnio biudžeto ir trumpesnį atsarginių suolelį turinčioms komandoms lengviau rinkti taškus. Ilgainiui, čempionatui įsibėgėjant, ima labiau ryškėti tikrasis komandų skirtumas. Tuo greičiausiai ir reiktų aiškinti gerus telšiškių startus šiame ir pernykščiame čempionatuose. Bet ar tai reiškia, kad po to tiesiog viskas stoja į savo vietas?
Kas nulemia rezultatą?
Ir taip, ir ne. Galutinį viso sezono rezultatą veikia daug dalykų. Svarbiausių žaidėjų traumos (ar jų nebuvimas), svarbiausių oponentų sėkmės, krizės, duobės ar pakilimai, komandos „virtuvės“ reikalai, galiausiai valia, nugalėtojo instinktas. Be abejo, ir meistriškumas. Gali nagrinėti bet kokias atskirai paimtas rungtynes, analizuoti atskirus momentus ir sakyti, kad komanda žaidė gerai, bet truputį nepasisekė. Ir išties, yra buvę rungtynių, kur, atrodytų, tik kartą per visą mačą šiurkščiai suklysta. Bet tuo ir pasireiškia meistriškumo skirtumas, kad aukštesnio lygio varžovas baudžia už tokias klaidas. Baudžia įvarčiais. O mūsiškiai kartais savų analogiškų šansų neišnaudoja. Štai ir šiemet antrajame rate taip pralaimėta abiem pirmaujančioms komandoms, tik kartą šiurkščiai suklydus, praleistas įvartis rungtynėse prieš trečioje vietoje kol kas žengiančią Marijampolės „Sūduvą“. Žaidi tarsi gerai, kovoji, o taškai kaupiasi sunkiai. Bet tą ir nulemia mokėjimas bausti už varžovo klaidas. Arba to mokėjimo trūkumas.
Reguliariai stadioną lankantys telšiškiai manęs nesuprastų, jei nepaminėčiau dar vieno faktoriaus. Teisėjavimo. Išties šiame ir praėjusiame sezonuose yra buvę keletas rungtynių, kuriose kai kurie teisėjų sprendimai būdavo tiesiog skandalingi. Štai ir neseniai Telšiuose vykusiame TOPsport A lygos 14-ojo turo mače „Džiugas“-FK „Panevėžys“ rungtynėms vadovavęs Robertas Šmitas (praeityje buvęs net rinktas geriausiu metų futbolo teisėju Lietuvoje) net 4 kartus sugebėjo nepastebėti panevėžiečių žaidimo ranka. Pirmuoju atveju turėjo būti skirtas 11 metrų baudinys į varžovų vartus, bet arti įvykio vietos buvęs arbitras visam stadionui akivaizdaus žaidimo ranka (aiškiai matomo ir televizijos įrašuose) nematė. Aprašytasis atvejis ne vienintelis, kuomet šiurkščios teisėjų klaidos galėjo daryti didelę, kartais net lemiamą įtaką rezultatui. Deja, toks teisėjavimas paprastai lieka be jokių matomų pasekmių. Mat teisėjų darbą reglamentuojančiuose nuostatuose iš esmės nėra realiai veikiančio mechanizmo, jog už savo klaidas teisėjai turėtų kaip nors atsakyti.
Tačiau aiškinti suretėjusių pergalių trūkumą teisėjavimu nereikėtų. Pirmiausia, nusiskundimų teisėjų darbu suras beveik kiekvienos lygos komandos gerbėjai ir futbolininkai. Be to, tikrai šiurkščių, poveikį rezultatui darančių klaidų visgi reta. Įvarčius dažniausiai praleidžiame arba jų neįmušame ne todėl, kad trukdo teisėjai. Gerus rezultatus nulemia sistemingas darbas, atsakomybė, valia, drąsa bei ryžtas laimėti. Žinoma, ir sėkmė, jos taip pat reikia. Turime puikią komandą, geriausią visų laikų Telšių sporto istorijoje. Ateikime į stadioną jos palaikyti, pasidžiaugti, prisidėti prie mažų futbolo švenčių mūsų mieste. Artimiausios rungtynės Telšių centriniame stadione – trečiadienį, birželio 25 d. 19 val. Jose FC „Džiugas“ susitiks su Vilniaus „Riteriais“. Tikėkimės, jose pamatysime „Džiugo“ pergalę.
Leave a Reply