Regėjimas yra viena iš žmogaus esminių analizatorių sistemos grupių. Ši grupė padeda žmogui ne tik pažinti, bet ir sąveikauti su jį supančiu pasauliu, suprasti apie naudingus ir kenksmingus veiksnius, padeda formuoti socialinius įgūdžius. Apskritai regėjimas yra svarbus bet kokio lygio mokymosi procesuose. Taigi, geras regėjimas žmogui yra lemtingas prisitaikymui prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Jau anatomijos vadovėliuose yra aprašoma, kad tai yra komponentas, padedantis „išlaikyti pusiausvyrą tarp organizmo ir aplinkos“.
Algirdas Dačkevičius
Nevalia nuvertinti regėjimo tikrinimo
Vis dėlto net nežymūs regėjimo pakitimai gali turėti rimtų pasekmių. Kartais pats žmogus net nejaučia, kad jo regėjimas silpsta – kol tai nesutrikdo įprastų veiklų: sunkiau tampa skaityti, matyti užrašus ant lentos ar aiškiai atpažinti veidus. „Dėl to ypač svarbi tampa profilaktika – tik taip galima laiku pastebėti pokyčius, kurie dar nėra akivaizdūs“, – pabrėžia G. Milkintaitė.
Pasak gydytojos, žmonės neretai nuvertina regėjimo tikrinimą, nes „neskauda“. Vis dėlto laiku pastebėta liga gali būti suvaldoma dar prieš atsirandant rimtiems simptomams. „Šiuolaikinis gyvenimo tempas labai intensyvus – žmonės linkę atidėti tai, kas nesukelia tiesioginių nepatogumų.
Tačiau regėjimo problemos vystosi tyliai – ypač tokios ligos kaip glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija“, – įspėja specialistė.
Dažniausios akių ligos – kam gresia ir kodėl jų negalima ignoruoti?
Lietuvoje akių sveikata susiduria su keliais esminiais iššūkiais. Tarp vaikų vis dažniau fiksuojama trumparegystė, kurią lemia išmaniųjų įrenginių naudojimas, nepakankamas buvimas lauke, o tai trukdo tinkamam regėjimo vystymuisi.
„Tai nėra liga, tačiau nekoreguojama refrakcijos yda gali padidinti kitų akių ligų riziką suaugus“, – teigia gydytoja. Suaugusiųjų grupėje didžiausią dėmesį ji rekomenduoja skirti kataraktai, glaukomai, amžinės geltonosios dėmės degeneracijai (AMD) ir diabetinėms komplikacijoms.
Glaukoma vadinama „tyliąja regėjimo vagile“. Ji priskiriama prie neurodegeneracinių progresuojančių, šiuo atveju, regos nervą pažeidžiančių ligų. Žinoma, glaukomos rūšių bei priežasčių yra ne viena, tačiau jos visos sukelia negrįžtamus pažeidimus, o negydant ir progresuojant gali baigtis ir aklumu. Pradinėse stadijose žmogus dažniausiai nejaučia pasikeitimų, net jeigu jau ir yra atsiradę defektai regėjimo lauke, taip pat dažniausiai nėra skausmo.
Tuo tarpu AMD pažeidžia akies dugne esančią geltonąją dėmę, atsakingą už centrinį matymą. Pacientai pradeda skųstis išsiliejusiu tekstu, vaizdų kreivumu, sunkumais atpažinti veidus.
Žinoma, priklauso ir nuo ligos stadijos ar rūšies. Taip pat pasitaiko, kad ligos sukelti pakitimai būna minimalūs ir nesukelia jokių simptomų. Tačiau tai irgi yra svarbu fiksuoti, nes tuomet žmogus jau yra sekamas, supažindinamas su galimais simptomais, kad pastebėjus pasikeitimus kreipimasis pas specialistą būtų kuo greitesnis.
Gyvenimo kokybė gali ir nesikeisti, tačiau mažiau sėkmingais atvejais regėjimas prastėja, akinių pririnkimas nėra optimalus ar sėkmingas, kenčia kasdienė veikla. Netenkama centrinio matymo, rašymas tampa apsunkintas, skaitymas taip pat, na, o terminaliniais atvejais pasitaiko ir regėjimo haliucinacijų (Charles Bonnet sindromas).
„Vadinasi, net jei simptomai ir minimalūs – reikia būti stebimam gydytojo. Laiku pradėtas stebėjimas leidžia geriau valdyti ligos eigą“, – teigia specialistė.
Be šių ligų, akys gali būti pirmas signalas apie kitas sistemines ligas: diabetą, aukštą kraujospūdį, reumatinius ar net infekcinius susirgimus. Gydytojos praktikoje ne kartą pasitaikė atvejų, kai pirmieji šių ligų požymiai pasireiškė per akių pakitimus.
Prevencija – raktas į ilgalaikę akių sveikatą
Profilaktiniai akių patikrinimai – tai investicija į regėjimo išsaugojimą visam gyvenimui. G. Milkintaitė primena – tam tikros ligos, ypač glaukoma ar AMD, gali prasidėti be jokių simptomų. Dėl to reguliari apžiūra reikalinga net tiems, kurie šiuo metu jokių nusiskundimų neturi.
„Jeigu žmogus sako: matau gerai – nieko nereikia tikrinti, aš visada atsakau: kad ir toliau matytumėte gerai, tikrintis būtina.“
Rekomenduojama:
* vaikams akis tikrinti bent 3 kartus iki mokyklos: per pirmuosius metus, 3–4 metų ir prieš mokyklą;
* mokyklinio amžiaus vaikams – kartą per metus, ypač jei tėvai nešioja akinius;
* suaugusiesiems – kas 2 metus;
* vyresniems nei 65 metų – kasmet.
Gydytoja ypač pabrėžia pažangų OCT tyrimą (optinę koherentinę tomografiją), kuris leidžia aptikti ankstyvus tinklainės ir regos nervo pokyčius. „Šis tyrimas yra neskausmingas, greitas ir nereikalauja specialaus pasiruošimo. OCT nepakeičiamas diagnozuojant glaukomą, AMD, tam tikras diabetinės retinopatijos komplikacijas ir vertinant tam tikrų vaistų poveikį tinklainei“, – aiškina G. Milkintaitė.
Dažniausiai konsultacijos ir apžiūros metu gydytojas įvertina situaciją ir atitinkamai rekomenduoja, ar yra reikalingas OCT tyrimas.
Šis tyrimas taip pat gali būti atliekamas ir rutiniškai, jei yra poreikis detalesniam ištyrimui ar kyla abejonių dėl korekcijos pririnkimo konsultacijos metu. Taip pat kartais atliekamas prieš planuojamą kataraktos operaciją, jeigu įmanoma techniškai jį atlikti dėl lęšiuko būklės. Taip pat rekomenduotinas, jeigu yra istorijoje šeiminė glaukomos anamnezė, profilaktiškai atlikti bent kartą per 1-2 metus.
Tikrai nepakeičiamas, vertinant jau sergantiems uždegiminėmis ar neuždegiminėmis tinklainės ligomis ar jau turintiems glaukomos diagnozę daugiau ankstyvose stadijose. Tyrimo dažnis, priklausomai nuo situacijos, galėtų būti atliekamas kas 4-6-12 mėn.
Taip pat tyrimas gali būti reikšmingas neurologiniams pacientams, kenčiantiems dėl kitų neurodegeneracinių ligų, onkologiniams pacientams, gydomiems tam tikrais medikamentais, pvz. Tamoksifenu, kurie gali turėti šalutinį poveikį į kai kurias akies struktūras.
Tyrimas atliekamas ir profilaktiškai, ypač jei žmogus priklauso rizikos grupei arba turi šeimos ligos istoriją. Dažnis gali būti kartą per metus arba kas 4-6 mėnesius, priklausomai nuo individualios būklės. Tokiu moderniu aparatu jau galima išsitirti ir Telšiuose, optikoje „Vizitas“.
Nemažiau svarbi ir kasdienė akių priežiūra. Pagrindiniai žalingi įpročiai – ilgas darbas prie ekranų be pertraukų, nepakankamas mirksėjimas, poilsio stoka. Taip pat svarbi subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas.
Vitaminai, tokie kaip A, C, E, omega-3 riebalų rūgštys, liuteinas ir zeaksantinas – naudingi, tačiau juos reikėtų vartoti atsakingai, pasitarus su specialistu. Maisto papildai niekada nepakeis visavertės mitybos ir sveiko gyvenimo būdo.
„Mylėkite save, rūpinkitės savimi. Nueikite nuo ekranų, judesys daro stebuklus! Nepamirškite – akių gydytojas turėtų būti vienas iš tų specialistų, pas kurį kartas nuo karto reikia apsilankyti, net jei ir nieko neskauda.“,– nuoširdžiai visiems pataria gydytoja.
Gydytoja oftalmologė Giedrė Milkintaitė ir kiti specialistai konsultuoja pacientus kiekvieną mėnesį Telšiuose, Gedimino g. 2. optikoje „Vizitas“. Registracija telefonu: 0 675 36101.