Kaip ir visi, taip ir Džiuginėnų dvaras patyrė savo raidą, kuri kol kas menkai ištyrinėta. Džiuginėnų dvaras labiausiai siejamas su Gorskiais, Juzefu Perkovskiu ir Žemaite. Tačiau dvaro formavimosi ištakos siekia XVI amžiaus istorinius šaltinius. Iš ankstesnių amžių apie Džiuginėnus informacijos bent kol kas neaptikta. Todėl šiame straipsnyje bus pateikiamos žinios iš XVI-XX amžių.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 73, 74, 75, 76, 77)
Grafai Broel Pliateriai buvo turtinga, iš Vokietijos kilusi, per Livoniją į Lietuvą patekusi, giminė, o Petronelės Nagurskytės vyras Vilhelmas Jonas Pliateris valdė didelį Švėkšnos dvarą.
Marijonos vyro Martyno Skarbek Važynskių giminė kilusi iš Lenkijos, XVII amžiuje Žemaitijoje įsigijusi dvarą ir dvarelius bei sustiprėjusi. Pavyzdžiui, Albertas Važynskis 1658 metais užrašė 5 tūkst. lenkiškų zlotų Telšių bernardinų bažnyčiai. Važinskiai, kaip tijūnai, valdė kai kurias valdovo seniūnijas Žemaitijoje, ėjo kitas valstybines pareigas.
Barboros Nagurskytės vyras Juozapas Karpis – vėlgi iš labai turtingos bajorų giminės. Jis bei jo ir Barboros palikuonys valdė vieną turtingiausių Lietuvoje Joniškėlio dvarą.
Lauryno žmonos Uršulės Bilevičių giminė Žemaitijoje žinoma nuo XV amžiaus, buvo labai turtinga ir įtakinga. Jokūbo Ignoto žmona Marijona kilusi iš Puzinų giminės, vėlgi – pasiturinčios, kurios nariai Žemaitijoje ėjo įvairias valstybinės pareigas.
Nagurskiai Džiuginėnuose XVIII amžiuje
Deja, kaip Nagurskių turtiniai reikalai klostėsi XVIII amžiuje, informacijos nedaug. XVIII amžiaus antroje pusėje Nagurskių giminė sustiprėjo, įsigijo dvarų įvairiose Žemaitijos vietoje, valstybėje užėmė įvairias, daugiausia – vietines, bet ir teisėjų pareigas. Tačiau Džiuginėnuose jų neliko, ir neaišku, kodėl.
Minėta, kad 1718 metais broliai Pranciškus Vladislovas, Stanislovas, Kazimieras, Mikalojus, Jurgis Jeronimas pasidalijo tėvų palikimą Džiuginėnuose. Stanislovas, Kazimieras palikuonių nepaliko. Jurgio Jeronimo palikuonys, regis, nesusiję su Džiuginėnais, kaip ir gausus būrelis Pranciškaus Vladislovo vaikų. Panašu, kad su Džiuginėnais liko susiję Mikalojaus dukra Teodora ir sūnus Pranciškus.
Lenkijos Krokuvos archyve saugomas 1763-1766 metų Žemaitijos seniūnijos bajorų, turėjusių nekilnojamojo turto, sąrašas (Akta starostwa żmudzkiego. Poddzierżawy dóbr; spisy szlachty i urzędników grodowych księstwa żmudzkiego z 1763, 1765 i 1766 r.; inwentarz starostwa“). Jame Telšių valsčiuje, kaip turėjęs dvarą Džiuginėnuose, įrašytas Pranciškus Nagurskis, o Berkinėnuose įrašytas Juozapas Nagurskis, miręs 1768 metais.
Kebloka nustatyti, kuris Pranciškus Nagurskis 1763-1766 metais valdė dvarą Džiuginėnuose. Mat tame amžiuje trys Nagurskiai turėjo Pranciškaus vardą. Pranciškus Vladislovas, kaip miręs 1751 metais, atkrenta. Bet dar buvo Kazimiero Nagurskio sūnus Pranciškus, Mikalojaus Nagurskio sūnus Pranciškus, Teodoros Nagurskytės-Gorskienės, Jono Tadeušo Gorskio žmonos, brolis, miręs 1768 metais. Gal jis labiausiai ir tiktų, nes po jo mirties Džiuginėnų dvaras galėjo atitekti seseriai Teodorai.
Žemaitijos kunigaikštystės 1775 metų padūmės rejestre Džiuginėnuose jau įrašytas Jonas Tadeušas Gorskis. O Berkinėnuose įrašytas Jokūbas Ignotas Nagurskis (~1734-1799), Pranciškaus Vladislovo sūnus, turėjęs 1 dvaro, 3 šlėktos, 2 pavaldinių dūmus – gana stambią valdą.
Gorskiai ir Nagurskiai
„Vikipedijoje“, o ją pamėgdžiojant ir kai kur kitur, rašoma, kad „Apie šią vietovę pirmosios žinios istoriniuose šaltiniuose pasirodė jau XVIII a. antroje pusėje. Tada dvarą valdė Gorskių šeima. 1791 m. dvarą įsigijo Žemaičių rotmistras Liudvikas Bartolomėjus Gorskis, gyvenęs 1749-1815 metais. Jis tais laikais Žemaičių kunigaikštystėje užėmė įvairias aukštas pareigas. Iš Liudviko Gorskio Džiuginėnus paveldėjo jo sūnus Aleksandras (1798-1855), po to Džiuginėnų savininku tapo jo anūkas Zigmantas (1827-1868). Vėliau, vedęs Zigmanto Gorskio dukrą Vandą Teresą (1864-1914), dvaro šeimininku tapo chirurgas iš Varšuvos Severinas Fabijonas Perkovskis, iš kurio Džiuginėnus paveldėjo jo vaikai“.
Informacija, nors ir teisinga, tačiau netiksli ir neišsami. Iš tiesų, kaip jau žinome, pirmosios žinios apie Džiuginėnų dvarą yra ne iš XVIII amžiaus antrosios pusės, o iš XVI amžiaus antrosios pusės.
Kita vertus, o tai labai svarbu, nedera Gorskius su Džiuginėnais pradėti sieti vien Liudviku Baltramiejumi Gorskiu.
Mikalojaus ir Onos Nagurskių dukra Teodora ištekėjo už Jono Tadeušo Gorskio. Telšių bažnyčios 1744-1775 metų santuokos metrikų knygoje įrašo apie Jono Gorskio ir Teodoros Nagurskos santuoką nėra: neaišku, kada ir kur jie susituokė. Minėta, kad Žemaitijos kunigaikštystės 1775 metų padūmės rejestre įrašytas Jonas Gorskis Džiuginėnuose.
Taigi pirmasis Gorskis, įsikūręs Džiuginėnuose, buvo Jonas Tadeušas Gorskis, vedęs Teodorą Nagurskytę. Gal dvaras Džiuginėnuose jam atiteko kaip kraitis?
Jonas Tadeušas Gorskis (kol kas gimimo ir mirties datos nežinomos) buvo Antano Andrejaus Gorskio (~1680-1736) ir Konstancijos Gadonaitės sūnus – kilęs iš Biržuvėnų dvarą valdžiusios Gorskių šakos. Jonas Tadeušas Gorskis ėjo Telšių rotmistro, 1767-1777 metais Telšių, o 1776-1777 metais Šiaulių teismų teisėjo pareigas. Su Teodora Nagurskyte susilaukė dviejų sūnų – Felikso ir Antano (gimimo ir mirties datos kol kas nenustatytos). Pastarasis, nors ir buvo vedęs Klarą Vitkevičiūtę, vaikų neturėjo, o Feliksas paliko dukrą. Tokiu būdu pagal pavardę ši Gorskių linija išnyko. Feliksas valdė Ketūnų dvarą.
„Vikipedijoje“ rašoma, kad Liudvikas Baltramiejus Gorskis Džiuginėnų dvarą įsigijo 1791 metais. Žemaičių muziejuje „Alka“ muziejuje saugomas intromisinis Aleksandro Gorskio raštas. Juo po tėvo mirties pilnametystės sulaukusiam Aleksandrui Gorskiui suteikiama teisė valdyti Džiuginėnų dvarą. Ne pačiame dokumente, o atskirame lape atspausdintoje rašomąja mašinėle pastaboje parašyta, kad Liudvikas Gorskis dvarą nusipirko iš Nagurskio.
Jei taip, tai kodėl dvaro nepaveldėjo Jono Gorskio sūnus ir kodėl jį vėl įsigijo Nagurskiai, o paskui pardavė Liudvikui Baltramiejui Gorskiui? Deja, kol kas į šį klausimą atsakyti negalima, kol nėra aptikti su Džiuginėnais susiję pirkimo, dovanojimo, paveldėjimo dokumentai.
Pravartu aptarti Gorskių giminystės ir jų susigiminiavimo su Nagurskiais ryšius. Jie čia aprašomi, remiantis Gžegožo Blaščyko veikalu „Žemaičių bajorų herybas“ bei Raimondo Klimavičiaus straipsniu „Gorskių giminės genealogija“ (Žemaičių praeitis, 2 tomas, Vilnius, 1993), genealoginėje sistemoje „Geni“ pateiktomis Gorskių anketomis, kita literatūra ir šaltiniais.
Pradėti reikia Antano Andrejaus Gorskio, Rapolo Jono sūnaus, šeima. Antanas Andrejus Gorskis iš tėvų Rapolo Jono Gorskio (?-1685) ir Eufrozinos Bilevičiūtės (gimimo ir mirties datos nenustatytos) iš brolių paveldėjo Beržėnų, Biržuvėnų, Šarkių ir Ketūnų dvarus. Buvo vedęs du kartus: Kristiną Kunigundą Bilevičiūtę (mirė 1723 metais, palaidota Telšių Bernardinų bažnyčioje) ir Konstanciją Gadonaitę. Su Kristina Bilevičiūte, be kitų vaikų, susilaukė sūnų Aleksandro ir Mykolo, o su Konstancija Gadonaite – sūnaus Jono Tadeušo ir dukters Liudvikos. 1737 metais Aleksandras, kuris nevedė, parašė testamentą, jame minimi broliai Mykolas ir Jonas, seserys. Jis prašė po mirties būti palaidotas Telšių bernardinų bažnyčioje šalia motinos.
Kitas Antano Andriaus sūnus Mykolas (apie 1717-1776) buvo vedęs tris kartus: pirmoji žmona – Teresė Nagurskytė, antroji – Marijona Regina Vainaitė, trečioji – Rachelė Petkevičiūtė (su ja vaikų neturėjo). Teresė Rachelė Nagurskytė už Mykolo Gorskio ištekėjo 1738 metais. Ji – Pranciškaus Vladislovo Nagurskio (1681-1751) ir Joanos Šiukštaitės (mirė 1771) duktė. Kaip minėta, Pranciškus Vladislovas Nagurskis turėjo brolį Mikalojų. O jo duktė Teodora ištekėjo už Antano Andriaus Gorskio sūnaus Jono Tadeušo, kuris 1775 metų padūmės rejestre įrašytas kaip valdęs dvarą Džiuginėnuose.
Taigi du broliai Jonas Tadeušas ir Mykolas Gorskiai buvo susigiminiavę su XVIII amžiuje Džiuginėnuose dvarą turėjusiais Nagurskiais, vesdami pusseseres Teresę Rachelę ir Teodorą Nagurskytes.
Pateiktose Gorskių genealogijose tarp Gorskių valdų XVIII amžiaus pirmojoje pusėje Džiuginėnai neminimi. Gali būti, kad Gorskiai XVIII amžiaus antroje pusėje Džiuginėnuose, Dirksteliuose, Berkinėnuose valdas gavo kaip žmonų kraičius arba vėliau jas iš Nagurskių nusipirko.
Minėta, kad Žemaitijos kunigaikštystės 1775 metų padūmės rejestre Berkinėnuose įrašytas Jokūbas Nagurskis, Pranciškaus Vladislovo Nagurskio sūnus, Liudviko Baltramiejaus Gorskio motinos Teresės Rachelės Nagurskytės brolis.
Dar kartą Gorskių ir Nagurskių giminių linijos susiliejo jau XX amžiaus antrojoje pusėje, kai Prancūzijoje susituokė Biržuvėnų ir Šaukėnų dvarininko Tomo Gorskio (Džiuginėnų dvarininkės Vandos Gorskytės-Perkovskienės brolio) ir Onos Gorskytės-Gorskienės dukra Janina (1921-1999) su Jonu Nagurskiu (1914-1999).
Gorskiai ir Džiuginėnų dvaras
Gorskių genealogijoje Liudvikas Baltramiejus Gorskis paminėtas pirmasis, kaip valdęs Džiuginėnų dvarą. Tačiau tai kertasi su 1775 metų Žemaitijos kunigaikštystės padūmės rejestru, kuriame Džiuginėnuose įrašytas Jonas Tadas Gorskis, Liudviko Baltramiejaus dėdė.
Žemaitijos kunigaikštystės 1775 metų padūmės rejestre Džiuginėnuose jau įrašytas Jonas Gorskis. Jis valdė 1 dvaro, 4 šlėktos, 17 pavaldinių dūmų – taigi nemažą dvarą. Be to, valdą turėjo ir Virmėnuose bei Ketūnuose. Minėtame Krokuvos archyve, saugomame Žemaitijos bajorų 1763-1766 metų sąraše, Jonas Gorskis įrašytas kaip turėjęs valdą tik Ketūnuose.
Be to, Jonas Tadeušas Gorskis valdą turėjo ir Virmėnuose bei Ketūnuose. Virmėnuose jam priklausė 1 šlėktos ir 1 pavaldinių dūmai, Ketūnuose – 1 dvaro, 1 šlėktos, 14 pavaldinių dūmų. Ketūnai buvo dar vienas stambesnis Jono Tadeušo Gorskio dvaras.
1775 metų padūmės rejestre, skirtingai nei XVIII amžiaus, Džiuginėnuose neįrašyti kiti bajorai, kas rodo, kad visas kaimas jau priklausė vienam dvarui.
Jonas Tadeušas Gorskis su žmona Teodora Nagurskyte turėjo sūnus Antaną ir Feliksą. Antanas gimė apie 1750 metus, su žmona Klara Vitkevičiūte (mirė 1823 metais Užupėje) turėjo dvi dukteris: Antaniną Izabelę, gimusią 1784 metais Džiuginėnuose, regis, neištekėjusią, ir ten pat 1786 metais gimusią Teodorą Joaną, mirusią 1830 metais Užupėje, ištekėjusią už Felikso Gutkauskio. Jono Tadeušo Gorskio sūnus Antanas 1784-1786 metais tebegyveno Džiuginėnuose.
(Bus daugiau)