Kaip ir visi, taip ir Džiuginėnų dvaras patyrė savo raidą, kuri kol kas menkai ištyrinėta. Džiuginėnų dvaras labiausiai siejamas su Gorskiais, Juzefu Perkovskiu ir Žemaite. Tačiau dvaro formavimosi ištakos siekia XVI amžiaus istorinius šaltinius. Iš ankstesnių amžių apie Džiuginėnus informacijos bent kol kas neaptikta. Todėl šiame straipsnyje bus pateikiamos žinios iš XVI-XX amžių.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 73, 74, 75, 76, 77, 78)
Kitas Jono Tadeušo Gorskio sūnus Feliksas buvo vedęs Noldūnaitę, su ja turėjo dukterį Apoloniją.
Ši informacija verčia abejoti, kad Liudvikas Baltramiejus Gorskis nusipirko Džiuginėnų dvarą iš Nagurskių. Greičiausiai dvarą jis nusipirko iš Antano ir Felikso Gorskių, Jono Tadeušo Gorskio sūnų. Tačiau Žemaičių vyskupystės muziejuje saugomi apie 1970 metus Antano Aleksandro Gorskio parengti giminės genealoginiai užrašai. Pagal juos, Liudvikas Baltramiejus iš tėvo paveldėjo Biržuvėnų dvarą ir paskui nusipirko Džiuginėnų dvarą už iš žmonos Kunigundos Bilevičiūtės gautus 60 tūkst. lenkiškų zlotų. Kitoje užrašų vietoje parašyta, kad Džiuginėnų dvaras nupirktas iš Nagurskio. Vis dėlto, kol nėra rasti Džiuginėnų dvaro pirkimo/padavimo dokumentai, šia informacija derėtų abejoti. Antanas Aleksandras Gorskis savo užrašus rengė jau XX amžiaus antrojoje pusėje ir galėjo visko tiksliai nežinoti.
Liudvikas Baltramiejus Gorskis
Liudvikas Baltramiejus Gorskis gimė 1749 metais Biržuvėnuose, mirė 1815 metais ir palaidotas Telšių bernardinų bažnyčioje. Jo tėvai buvo Mykolas Jonas Gorskis (1717-1776) ir Teresė Nagurskytė (~1715-1750), Džiuginėnų ir kitų dvarų savininko Pranciškaus Vladislovo Nagurskio (?-?) ir Joanos Šiukštaitės (1697-1778) dukra.
Valdė Berkinėnų, Dirkstelių, Džiuginėnų dvarus, iš tėvo jo 1775 metų testamentu paveldėjo Biržuvėnų dvarą.
Liudvikas Baltramiejus Gorskis buvo vedęs du kartus – Konstanciją Odachovskytę (gimimo ir mirties datos nenustatytos) ir Kunigundą Karoliną Bilevičiūtę (1770-1840). Pagal „Geni“ anketą, jos tėvas buvo Vincentas Bilevičius, o motina – K.Gorskytė (vardas neįrašytas). Su Konstancija Odochovskyte, Jono ir Ievos Gelgaudaitės Odochovskių dukra, Liudvikas Baltramiejus Gorskis susituokė 1778 metais. Su ja turėjo dukteris Juzefą Ievą Rachelę Kosakovskienę (1783-?), Karoliną Ceciliją Morikonienę (1784-?), Zofiją Pulcheriją Giedraitienę (1786-1862) ir sūnų Adomą Joną Antaną (1787-850).
Po sūnaus Adomo gimimo, Konstancija Gorskienė netrukus mirė. Kada Liudvikas Baltramiejus Gorskis susituokė su Kunigunda Karolina Bilevičiūte, kol kas nenustatyta. Jų šeimoje gimė: Ipolitas Antanas Ignas (1791-1836), Bogumila Angelė (1794-?), Prakseda Bilevičienė (gimimo ir mirties datos nenustatytos), Aleksandras Kajetonas Povilas (1799-1855), Bogumilė Joana Bilevičienė (gimimo ir mirties datos nenustatytos), Severinas Vincentas (1803-?). Pastarasis gyveno nevedęs.
Su Bilevičiais Gorskiai giminiavosi ne kartą. Liudviko Baltramiejaus Gorskio prosenelis Rapolas Jonas buvo vedęs Chrizostomo Bilevičiaus dukrą Eufraziniją. Jų sūnus Antanas Andrius, Liudviko Baltramiejaus senelis, susituokė su Aleksandro Bilevičiaus dukra Kristina Kunigunda. Liudviko Baltramiejaus Gorskio ir Kunigundos Karolinos dukra Joana ištekėjo už Antano Bilevičiaus, o Bogumila – už Pranciškaus Bilevičiaus.
Liudviko Gorskio ir Konstancijos Odachovskytės vaikai gimė Biržuvėnuose, ten dvarą paveldėjęs Adomas mirė 1850 metais Biržuvėnuose, kur palaidotas. Panašu, kad XVIII amžiaus pabaigoje Džiuginėnuose Liudviko Gorskio šeima negyveno. Tačiau Liudviko Baltramiejaus Gorskio ir Kunigundos Karolinos Bilevičiūtės šeima jau gyveno Džiuginėnuose.
Tikriausiai pagal tėvo Liudviko Baltramiejaus testamentą vaikams buvo padalintos valdos: Adomui atiteko Biržuvėnų, Keturakių, Senosios Įpilties ir kiti dvarai, Ipolitui – Beržėnų, Džiuginėnų ir kiti dvarai. O Aleksandrui Kajetonui Povilui liko paveldėjimo užstato teisė į Džiuginėnų dvarą. Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomas Aleksandro Kajetono Povilo Gorskio intromisinis aktas, kuriuo jam, kaip sulaukusiam pilnametystės, suteikiama teisė į Džiuginėnų dvarą. Aleksandrui Kajetonui Povilui Gorskiui priklausė ir Šaukėnų dvaras.
Aleksandras Gorskis gimė santuokinėje šeimoje
Tikras detektyvas rutuliojasi dėl Aleksandro Gorskio. Ar jis buvo Gorskis? Gžegožo Blaščyko ir Raimondo Klimavičiaus pateiktose genealogijose teigiama, kad Aleksandras Gorskis buvo nesantuokinis antrosios Liudviko Baltramiejaus Gorskio žmonos Kunigundos Karolinos Bilevičiūtės sūnus, gimęs 1797 ir miręs 1855 metais. „Vikipedijoje“ rašoma, kad Aleksandras gimė 1798 metais. Gžegožas Blaščykas Gorskių giminės genealogijoje rašė, kad Aleksandras gimė 1797 arba 1798 metais, o Raimondas Klimavičius įrašė 1797 metus. O štai Žemaičių muziejuje „Alka“ yra Aleksandro Kajetono Povilo Gorskio, Liudviko Gorskio ir Kunigundos Karolinos Bilevičiūtės sūnaus, gimusio 1799 metų spalio mėnesį ir pakrikštyto Džiuginėnų dvare, metrikos išrašas. Tačiau krikšto metrika į Telšių bažnyčios krikšto metrikų knygą įrašyta tik 1800 metų sausio 30 dieną. Metrikos išrašą 1817 metų spalio 18 dieną į Telšių žemės teismą padavė įrašyti Ipolitas Gorskis, o šio teisme įrašyto dokumento išrašas Ipolitui Gorskiui 1817 metų lapkričio mėnesį kažkodėl išduotas Raseinių žemės teisme.
Telšių bažnyčios 1800 metų krikšto metrikų knygoje, kaip tyčia, trūksta sausio ir vasario mėnesių įrašų. Todėl negalima pagal šią knygą nustatyti, ar tikrai 1800 metų sausio 30 dieną buvo įrašyta Džiuginėnuose pakrikštyto Aleksandro Gorskio metrika. Visgi yra nuo 1794 metų išlikusios Telšių vyskupijos metinės krikšto, santuokos ir mirties metrikų knygos, į kurias buvo perrašomi visų bažnyčių knygų įrašai. Tokioje 1800 metų knygoje sausio 30 dienos data įrašyta, kad viceprepozitas Vincentas Zdramavičius papildė 1799 metais namie, Džiuginėnų dvare, „paprastu vandeniu“ pakrikštyto Gorskių vaiko krikšto apeigas. Pasitaikydavo, kai gimusį kūdikį, įtardami jį silpnos sveikatos, tėvai skubiai pakrikštydavo namie, galėdavo tai švęstu vandeniu padaryti ir patys ar pasikvietę kunigą. Krikštijant švęstu vandeniu, ištardavo kūdikiui suteiktą vardą ir „Aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo ir sūnaus, ir Šventosios Dvasios“, tik nesakydavo „amen“, kad apeiga nebūtų visiškai užbaigta. Vaikui sustiprėjus, jis būdavo, kaip pridera, pakrikštytas bažnyčioje, patepant šventintais aliejais. 1800 metų Telšių vyskupijos krikšto metrikų knygos įrašas sutampa su pateiktu teismams, tik jų dokumentuose Vicentas Zdramovičius klaidingai įvardijamas prepozitu, kai tuo metu buvo viceprepozitas. Ir tėvai įrašyti tie patys – Liudvikas Gorskis ir Kunigunda Bilevičiūtė. Šis įrašas paneigia Aleksandro Gorskio, kaip nesantuokinio Kunigundos Bilevičiūtės sūnaus, kilmę, be to, patikslina ir jo gimimo datą, neteisingai nurodytą Raimondo Klimavičiaus, Gžegožo Blaščyko ir „Vikipedijoje“.
Kaip atsirado tokia informacija? Pasirodo, kaltas iš Telšių kilęs kultūros istorikas Mykolas Eustachijus Brenšteinas (1874-1938). Anot Raimondo Klimavičiaus, kad Aleksandras Kajetonas Povilas Gorskis buvo nesantuokinis Kunigundos Karolinos Bilevičiūtės sūnus, nurodoma tik viename herbyne, kur Mykolas Eustachijus Brenšteinas ranka įrašė tokią pastabą, net ir Aleksandro Kajetono Povilo Gorskio tėvo pavardę – kažkoks Semienkovičius iš Telšių.
Zigmunto Gorskio palikuonys
Aleksandras Kajetonas Povilas Gorskis (1799-1855) vedė Liudviką Frejendaitę, gimusią apie 1808 metus ir mirusią 1856 metais. Abu palaidoti Gorskių kapinėse Džiuginėnuose. Jų šeimoje Džiuginėnuose gimė vienas sūnus ir šešios dukros: Kazimieras Zigmuntas Ipolitas (1827-1868), Vincenta Eleonora (1828-?), Teresė (1829-1902), ištekėjusi už Zdoniškės dvaro savininko Kleopo Dimšos, Johana Svirtūnienė (1863-1927), Oktavija Izabelė (1832- ~1900), Aleksandra (1840-1856), Barbora Zofija Vincenta (1829-1834).
1855 metais mirus tėvui, Kazimieras Zigmuntas Ipolitas Gorskis paveldėjo Džiuginėnų dvarą, o vėliau paveldėjo ir senelio Liudviko Baltramiejaus Gorskio brolio Fortūnato sūnaus Antano valdytą Šaukėnų dvarą. Vedė Vilniaus gubernijos maršalkos Mineikos dukterį Mariją Konstanciją Mikaliną, Su ja susilaukė sūnų Tomo Petro Zigmunto (1869-940), Zigmunto (1866-884) ir dukros Vandos Teresės Julijonos (1864-1914). Marija Konstancija Mikalina Mineikaitė-Gorskienė gimė 1840 metais Vilniuje, mirė 1925 metais Džiuginėnuose.
Tomas Gorskis susituokė su Biržuvėnų dvaro savininko Napoleono Tito Gorskio ir Evelinos Emos Pliaterytės dukra Ona (1878-1959). Tomo ir Onos seneliai Biržuvėnų dvaro savininkas Adomas ir Džiuginėnų dvaro savininkas Aleksandras buvo broliai, Liudviko Baltramiejaus Gorskio palikuonys, tik motinos skirtingos: Adomo – Konstancija Odachovskytė, o Aleksandro – Kunigunda Karolina Bilevičiūtė. Tomas Gorskis mirė Klaipėdos ligoninėje, o jo žmona Ona Gorskytė-Gorskienė – Prancūzijoje.
Ona Gorskytė-Gorskienė paveldėjo Biržuvėnų, o jos vyras Tomas – Šaukėnų dvarus. Zigmanto Gorskio dukra Vanda Teresė Julijona, paveldėjusi Džiuginėnų dvarą, ištekėjo už chirurgo, medicinos mokslų daktaro Severino Perkovskio. Jų šeimoje gimė vaikystėje miręs Zigmuntas, dukra Jadvyga Elžbieta (1893-1974) ir broliai dvyniai Juzefas (1896-1940) bei Tadeušas (1896-1942). Pastarasis tapo diplomatu, o Juzefas liko gyventi Džiuginėnuose, kur 1940 metais nusižudė ir buvo palaidotas giminės kapinėse Džiuginėnuose. Jo brolis Tadeušas mirė Lenkijoje. Jų sesuo Jadvyga Elžbieta neištekėjo, kaip nevedė ir brolis Juzefas.
(Bus daugiau)