Kaip ir visi, taip ir Džiuginėnų dvaras patyrė savo raidą, kuri kol kas menkai ištyrinėta. Džiuginėnų dvaras labiausiai siejamas su Gorskiais, Juzefu Perkovskiu ir Žemaite. Tačiau dvaro formavimosi ištakos siekia XVI amžiaus istorinius šaltinius. Iš ankstesnių amžių apie Džiuginėnus informacijos bent kol kas neaptikta. Todėl šiame straipsnyje bus pateikiamos žinios iš XVI-XX amžių.
Alvydas Ivoncius
(Pabaiga. Pradžia Nr. 73, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80)
1632 metais Kristupas Gudovičius, Mikalojaus sūnus, turėjo valdą Džiuginėnai Grybiškė.
1667 metų padūmės rejestre Džiuginėnuose įrašyti: Juozapas Knystautas vietoje velionio Jono Jazdovičiaus ir jo žmonos Kristinos Jurevičovnos Gedgaudovnos Janovos Jazdovičovos (Kristinos Gedgaudaitės, Jurgio dukters, Jono Jazdovičiaus žmonos), 1 pavaldinių dūmas; Vaitiekus Legačinskis įrašytas vietoje Jono Jazdovičiaus, 1 pavaldinių dūmas; Jonas Juchnevičius vietoje Samuelio Knystauto, 1 šlėktos dūmas; Steponas Montautas vietoje Martyno Gedgaudo, Jono sūnaus, iš dvarelio Montrimiškė, 1 šlėktos dūmas, jis taip pat įrašytas vietoje Abraomo Montrimavičiaus Montrimiškėje Džiuginėnuose, 2 pavaldinių dūmai; Elijošius Luba vietoje Barboros Laucevičiūtės, 3 dūmai; Kazimieras Jasinskis vietoje Andrejaus Leonavičiaus ir Mykolo Žukauskio, 1 šlėktos dūmas.
1690 metų padūmės rejestre įrašyti: Jonas Žukauskis, 1 šlėktos dūmas; Juozapas Zylevičius vietoje Juozapo Knystauto, 1 pavaldinių dūmas; Steponas Maslas ir pagal užstatą iš Šiukštos, 1 pavaldinių dūmas; Stanislovas Narutavičius vietoje tėvo, 1 šlėktos dūmas; Florijonas Montrimavičius vietoje Stepono Montauto, 1 pavaldinių dūmas; Mykolas Kęstovičius vietoje Getauto, 1 šlėktos dūmas; Kazimieras Jasinskis, nusipirkęs 1 dūmą; Konstantinas More iš Galničių ir Džiuginėnų, 2 šlėktos dūmai; Mykolas Michnevičius 1 šlėktos dūmas; Jonas Ukrinas, 1 šlėktos dūmas.
Gžegožo Blaščyko veikale apie Žemaitijos bajorus pateikta informacija, kad Kristupas Šiukšta 1667 metais turėjo pavaldinių Džiuginėnuose Gelžalaukyje „kur dabar palivarkas įkuriamas“. 1690 padūmės rejestre Šiukštos Džiuginėnuose neįrašyti. Mečislovo Jučo knygoje „Lietuvos parapijos XV-XVIII a.“ pateikta informacija, kad Kristupas Šiukšta 1692 metais Kantaučių bažnyčiai užrašė padovanojo žemės Džiuginėnų ir Zalepūgų kaimuose.
Dūmas reiškė sodybą ir ūkį. Lenkijos pavyzdžiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1649 metais buvo įvestas mokestis nuo dūmo – padūmė. Šį mokestį privalėjo mokėti valstiečiai ir smulkieji bajorai, tačiau kartais apmokestinami buvo ir dvarininkai. Mokestis buvo skirtas kariuomenei išlaikyti. Padūmės rejestruose išskiriami pavaldinių ir šlėktos dūmai. Pavaldinių dūmai – tai valstiečių ūkiai, o šlėktos – bajorų sodybos, „dvareliai“. Kartais rejestruose minimas „dvaro dūmas“.
1667 ir 1690 metų padūmės rejestrai rodo, kad Džiuginėnuose XVII amžiuje tebebuvo gausu dvarelių ir bajorų. O 1775 metų padūmės rejestre Džiuginėnuose įrašytas vien Jonas Gorskis.
Anot Gžegožo Blaščyko, XVI amžiuje žinomi Ašmenos pavieto bajorai Maslo. Tačiau Žemaitijoje jie paminėti tik 1690 metų padūmės rejestre Džiuginėnuose ir dar vienas Pajūrio valsčiuje. Bajorai Moro tikriausiai kilę iš Livonijos, tačiau ši giminė Žemaitijoje buvo tik smulkūs bajorai.
Žemaitijoje nuo XVI amžiaus žinomos dvi bajorų Montautų giminės, gyvenusios Vilkijos ir Medingėnų valsčiuose. Steponas Montautas greičiausiai bus kilęs iš Medingėnų valsčiaus Montautų, minimos XVI amžiuje. 1675 metų Telšių bažnyčios vizitacijos akte minimi klebonas Motiejus Montautas ir bažnyčios geradariai Pranciškus bei Steponas Montautai. Dar XIX amžiuje tebebuvo Montautiškės bajorkaimis į rytus nuo Medingėnų. Giminė nesustiprėjo, susiskaidė į smulkių bajorų šeimas.
Bajorai Montrimai-Montrimavičiai įvairiuose Žemaitijos valsčiuose žinomi nuo XVI amžiaus. Labiausiai iškilti ir sustiprėti pavyko Abraomui Kazimierui Montrimavičiui, kurio valdose Džiuginėnuose 1667 metais įrašytas Steponas Montautas. Abraomas Montrimavičius tapo karaliaus dvariškiu, sekretoriumi, iš jo gavo žemės Telšių valsčiuje, Pržialgavoje. Jis 1650 metais fundavo Telšių bernardinų bažnyčią. 1658 metais turėjo „tėviškės valdą“ Džiuginėnuose, kas rodo, jog gal čia gimė ir ta valda priklausė tėvui ar net seneliams.
Bajorai Kęstavičiai-Kęstaičiai – sena žemaičių bajorų giminė, sietini su Telšių rajone esančiu Kęstaičių kaimu. Vėlgi ši giminė nesustiprėjo, išsiskaidė į daugybę smulkių bajorų šeimų, išsidalindama ir smulkindama paveldėtas valdas. Tas pats pasakytina apie Ukrinus ir kitas padūmės rejestruose įrašytų bajorų gimines.
Siraičiai
Atskirai dėmesio reikia skirti bajorams Siraičiams ir Siraičių kaimui, kaip kadaise, gali būti, buvusiam Džiuginėnų dalimi. Bajorai Siraičiai, vėliau save vadinę Sirutavičiais, Telšių valsčiuje žinomi nuo XVI amžiaus.
1528 metų kariuomenės sąraše įrašytas Petras Siraitis, prireikus žygiuose turėjęs dalyvauti su keturiais sūnumis. Vadinasi, jam priklausė stambi valda. Į pašauktinių kariuomenę kariais buvo kviečiami vien bajorai, valdę apie aštuonias tarnybas valstiečių, o vieną tarnybą sudarė du-trys ūkiai.
1567 m. kariuomenės sąraše Telšių valsčiuje įrašyti Stasys Siraitis, Gricius Siraitis, Steponas Siraitis, Petro sūnus, Steponas Siraitis, Jono sūnus.
1591 metais Žemės teisme įrašytas užstatymo aktas, kuriuo žemionis Ambraziejus Laucevičius žemioniui Jonui Siraičiui, Grigo sūnui, užstatė žemes Lokvartė ir Dalgiškė, priklausančias Džiuginėnų dvarui, valdai, prie Varlupio upelio.
1594 metais Žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Grigas Siraitis, Petro sūnus, sūnui Jonui pardavė 1/3 dvaro, valdos Džiuginėnuose ir 1/3 dalį žemės Pagirgždūtėje, Uvainiškėje.
1600 metais Žemės teisme įrašytas 1599 m. aktas, kad žemionė Barbora Siraitytė, Grigo duktė, atsisakė savo vieno ketvirtadalio žemės Džiuginėnuose brolio Jono Siraičio, Grigo sūnaus, naudai, brolis už tą dalį jai sumokėjo 2 tūkst. kapų grašių – labai didelę sumą.
1600 metais Venclavas Laucevičius žemioniui Jurgiui Siraičiui, Vaitiekaus sūnui, pardavė dalį žemės Džiuginėnuose.
1800 metais bajorystę pasitvirtino Sirutavičiai, gaudami herbą „Lubicz“. Jie save kildino iš Petro Siraičio, kuris turėjo valdą Siraičiuose. 1594 metais Grigas Sirutavičius, Petro, valdė valdas Siraičiai, Drošnėnai, Pagirgždūtė ir Ivaniškė.
Pagal kitą, 1835 metais patvirtintą Sirutavičių bajorystės bylą, jų pirmasis žinomas protėvis buvo taip pat Petras Siraitis, turėjęs sūnų Gregorą (Grigą), kuris tapo šios Siraičių giminės šakos protėviu. Kaip rašoma Gžegožo Blaščyko veikalo apie Žemaičių bajorus veikale, skyrelyje apie Sirutavičius, šis Gregoras paveldėjo „tėviškės dvarą, kuris pagal protėvių pavardę pavadintas Siraičiais“.
1654 metais testamentą parašė Kasperas Sirutavičius, Stepono sūnus, pageidavęs būti palaidotas prie Telšių bernardinų bažnyčios šalia žmonos Onos Padegimaitės, Jono dukters. Savo valdą (dvarą), vadinamą Siraičiais, Džiuginėnų lauke padalijo taip: dalis atiteko žmonai iki gyvos galvos, kita dalis sūnui Jonui ir dukterims Katarinai ir Cecilijai. Iš šio įrašo tampa aišku, kad Siraičiai buvo Džiuginėnų lauke – platesniame teritoriniame vienete, kuris jungė kelis ar keliolika kaimų.
Kaimai kaime. Džiuginėnų vietovardžiai
Kaimų formavimasis buvo ilgas procesas. Didesnės vietovės skilo į mažesnes ir dažnai buvo naujieji kaimai įvardijami juose gyvenusių asmenų, šeimų, giminių pavardėmis. Taip nutiko ir Džiuginėnų daliai, tapusiai atskiru Siraičių kaimu. Pačiuose Džiuginėnuose pagal bajorų pavardes formavosi atskiros kaimo dalys, kai kurios kaip užusieniai su pavadinimais pateko ir į XIX amžiaus žemėlapius.
ŽUKAUSKIŠKĖ. 1865-1873 metų topografiniame žemėlapyje pažymėtos į šiaurę link Vygantiškių Žukauskiškės, Korsakiškės vietovės kaip užusieniai. Žukauskiškė prasidėjo tuoj į šiaurę nuo Džiuginėnų dvaro sodybos.
Dėl Korsakiškės užusienio ne visai aišku, tačiau akivaizdu, kad jis susijęs su Korsakų šeima, gyvenusia toje vietoje. O štai Žukauskiškė sietina su Džiuginėnų bajorais Žukauskiais.
1667 m. padūmės rejestre įrašyti: Kazimieras Jasinskis vietoje Mykolo Žukauskio ir Andrejaus Levonavičiaus iš Džiuginėnų, 1 šlėktos dūmas; Jonas Žukauskis, 1 šlėktos dūmas; Kazimieras Jasinskis vietoje Mykolo Žukauskio ir Andrejaus Levonovičiaus iš Džiuginėnų, 1 šlėktos dūmas. 1690 m. padūmės rejestre įrašytas Jonas Žukauskis, 1 šlėktos dūmas. Pagal 1865-1873 metų topografinį žemėlapį sužinome, kur buvo Žukauskių valdos.
STAURILIŠKĖ. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas 1701 metų išrašas iš Žemės knygų. Tai būta bylos tarp Jono Žukauskio ir jo žmonos Onos Prželgovskos bei Danieliaus Bartoševičiaus, Stanislovo sūnaus, M.Sirtauto ir Kristinos Žukauskytės-Bartoševičienės, Jono dukters, dėl Džiuginėnų, Stauriliškių valdų Telšių paviete. Stauriliškė – vėlgi bajorų valdos Džiuginėnuose įvardijimas. 1583 metais Žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo Povilas Staurila, Jono sūnus, sūnui Lukošiui Staurilai padovanojo dalį dvaro, valdos Džiuginėnuose.
TIŠKIŠKĖ. 1673 metais testamentą parašė Zacharijus Narutavičius, Tomo sūnus, padalijo savo valdą (dvarą) Džiuginėnai Tiškiškė į dvi dalis: vieną užrašė žmonai, o kitą sūnums Pranciškui ir Vladislovui.
1586 metais vaznio pranešimas, kad padavė šaukimą Džiuginėnuose Andrejui Tiškevičiui, Jurgio sūnui, pagal prieš jį paduotą žemionio Lukošiaus Staurilos, Motiejaus sūnaus, šaukimą.
1586 metais Andrejus Tiškevičius, Jurgio sūnus, turėjo valdą Džiuginėnuose. 1590 metais jis su broliais pasidalijo valdas. Andrejus ir Mykolui atiteko valda Džiuginėnuose. 1598 metais Andrejus Tiškevičius broliui Mykolui padovanojo valdą Džiuginėnuose.
1599 metais Žemės teisme įrašytas 1599 m. pardavimo aktas, kuriuo žemionis Stanislovas Tiškevičius, Jono sūnus, žemioniui Kazimierui Laucevičiui, Mykolo sūnui, pardavė 3 valakus žemės Džiuginėnuose palei Kalnėnų kaimą.
GRYBIŠKĖ. 1597 metais žemionys Andriejus ir Mykolas Tiškevičiai, Jurgio sūnūs, žemioniui Laurynui Laucevičiui, Venclavo sūnui, pardavė žemę Grybiškiai, Džiuginėnų dvare, valdoje. 1598 metais žemionis Andrejus Tiškevičius broliui Mykolui užstatė dalį dvaro, valdos Džiuginėnuose.
1670 metais Juozapas Knystautas parašė testamentą, pagal kurį turėjo „dvarelius“ Liaugaudiškė, Vybriškė kitaip Grybiškė Tyškovčizna (Tiškiškė) Džiuginėnuose, kuriuos užrašė savo žmonai Magdalenai Gedgaudaitei ir dukroms: Onai, Vaitiekaus Legačinskio žmonai, Juditai, Zylevičiaus žmonai, 1632 metais Kristupas Gudavičius turėjo valdą Džiuginėnai Grybiškė (Gribiszki).
Grybiškė minima Telšių bažnyčios XVII amžiaus pabaigos-XVIII amžiaus metrikų knygose.
MONTRIMIŠKĖ. Dalis Džiuginėnų buvo vadinama Montrimiške. 1667 metų padūmės rejestre įrašytas Steponas Montautas iš Montrimiškės (paraštėje – Džiuginėnų) vietoje Abraomo Montrimo.
ŽEMIŲ ĮVARDIJIMAI. XVI-XIX amžių aktuose gausu vietovardžių kaimuose. Panašu, kad pavadinimus turėjo visi gamtos objektai (pelkės, kalvos, daubos), dirvos, lankos, pievos. Vietovardžiai turėjo svarbią orientacinę funkciją, kad būtų aišku, kur kas vyksta, dirbama.
Žemaičių žemės teismo 1575-1600 metų aktuose minimos Džiuginėnų „žemės“: Lopvartė ar Lokvartė, Svirpliškė, Naraitiškė prie Germanto ežero, Valentiškė, Šašiškė, Širnakalnis (Szyrnakalnas), Dalgiškė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply