Anksčiausiai Telšių rajono teritorijoje buvo pastatytos Varnių, Luokės, Žarėnų, Pavandenės, Tryškių, Lieplaukės, Janapolės, Nevarėnų bažnyčios. Nė viena iš paminėtų dabartinių nėra pirmoji. Išskyrus Varnių šv. Petro ir Povilo bažnyčią – buvusią Žemaičių vyskupijos katedrą – visos kitos dabartinės bažnyčios pastatytos XVIII amžiuje. Be to, Varniuose ir minėtose miesteliuose stovi kartais jau nežinia kelintos bažnyčios. Per amžius vienos suseno arba sudegė, todėl buvo statomos naujos. Kaip bažnyčios atrodė XVI-XVII amžiais, dalinai galima spręsti iš Žemaičių vyskupų to meto vizitacijų aktų, užuominų kituose istoriniuose šaltiniuose.
Alvydas Ivoncius
Pirmoji bažnyčia
Dėl pirmosios bažnyčios Tryškiuose pastatymo literatūroje pateikiamos skirtingos datos. „Vikipedijoje“ rašoma esą pirmoji bažnyčia pastatyta XVI amžiaus pradžioje. Jokie istoriniai šaltiniai to nepatvirtina.
„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ rašoma, kad XVI amžiaus pabaigoje evangelikai reformatai perėmė katalikų bažnyčią (1611 metais katalikų parapija atkurta).
Vincentas Juzumas savo veikale „Žemaičių vyskupystės aprašymas“ rašė: „Labiausiai tikėtina, kad pirmoji bažnytėlė Tryškiuose buvo pastatyta Žygimanto Senojo laikais“. Taigi – XVI amžiaus pirmojoje pusėje. Visgi tai spėjimas, beje, niekuo nepagrįstas, galiausiai ir pats V.Juzumas pripažino: „Kas ją pastatė – šiandien jau nežinoma, nes dokumentuose apie tai neišliko jokių pėdsakų“. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis valdė 1506-1548 metais. Jo 1536 metų įsakymu pastatyta pirmoji Telšių bažnyčia.
Adomas Butrimas knygoje „Telšių kraštas. Istorija, kultūra, meno paminklai“, pats sau prieštaraudamas, rašė, kad pirmąją Tryškių bažnyčią pastatė didikas Andrius Valavičius, Žemaičių žemės teismo teisėjas, tuo metu buvęs Tryškių seniūnu. Tačiau tuoj jis teigė esą bažnyčia galėjo būti pastatyta Valakų reformos metu. Andrius Valavičius gimė apie 1570 metus, mirė 1614 metais, o Valakų reforma pradėta 1547 metais, tačiau užtruko dešimtmečius. Taigi Valakų reformos ir Andriaus Valavičiaus gyvenimo laikotarpiai aiškiai nesutampa. Vėliau matysime, dėl ko suklydo Adomas Butrimas.
Svarbi informacija apie Tryškių bažnyčią pateikiama Vacio Vaivados veikale „Katalikų bažnyčia ir reformacija Žemaitijoje XVI a.: esminiai raidos bruožai“. Istorikas, remdamasis Motiejaus Valančiaus duomenimis, sudarė Žemaitijos bažnyčių XV-XVI amžiais paminėjimo datas. Valančius nerašė, kad Tryškių bažnyčia buvo pastatyta XVI amžiuje.
Pirmą kartą paminėta XVI amžiaus pabaigoje
Visgi Vacys Vaivada pateikė naujesnės informacijos, remdamasis vyskupo Merkelio Giedraičio 1592-1596 metais sudarytu Žemaičių vyskupijos bažnyčių sąrašu (Descriptio Dioecesis Samogitiae), saugomu Mokslų akademijos bibliotekoje. Remdamasis šiuo sąrašu, lenkų istorikas Gžegožas Blaščykas Tryškių bažnyčios ankstyviausia paminėjimo data laikė būtent 1592-1596 metus. Šiame savo sąraše Merkelis Giedraitis Tryškių bažnyčią minėjo tarp tų, kurias Valakų reformos metu įsteigė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto, Žygimanto Senojo sūnaus, siųsti Valakų reformą įgyvendinti revizoriai.
M.Giedraičiui priskiriamą „Descriptio“ aptarė Liudas Jovaiša straipsnyje „Descriptio dioecesis Samogiciensis: komentaras“ (Lietuvos katalikų mokslų akademijos metraštis, tomas 20, Vilnius, 2022): „Descriptio į atskirą bažnyčių grupę išskirta 12 Žygimanto Augusto revizorių įsteigtų bažnyčių – Žagarės, Tirkšlių, Plungės, Kvėdarnos, Žvingių, Tryškių, Viekšnių, Josvainių, Akmenės, Radviliškio, Žarėnų ir Nemakščių, tarsi pripažįstant joms atskirą statusą: bažnyčios esančios įkurtos, tačiau neaprūpintos (sine agris et aedificiis – „be žemės ir pastatų“). Ši bažnyčių grupė aiškiai skyrėsi nuo kitų valdovo patronato bažnyčių ne vien materialine, bet ir dvasine būkle: jos beveik visos (11 iš 12) vakavo arba buvo užimtos protestantų.“
Liudas Jovaiša taip pat rašė: „1569 m. Tirkšlių bažnyčios žemės išmatavimas ir 1570 m. Plungės klebono teikimas leidžia nurodyti 12 parapinių bažnyčių įsteigimo datą: tai turėjo įvykti ne XVI a. 6-ajame dešimtmetyje, matuojant valakus, o 1569 m. atliekant išmatavimo reviziją“.
Sąraše taip pat minima ir Žarėnų bažnyčia. Ji paminėta 1579 metų Tarkvinijaus Pekulo Žemaitijos bažnyčių vizitacijos akte kaip Varnių bažnyčios filija. Tai leidžia manyti, kad Merkelio Giedraičio pateikta informacija apie Valakų reformos metu pastatytas bažnyčias yra patikima. Vadinasi, pirmoji Tryškių bažnyčia buvo pastatyta antroje XVI amžiaus pusėje, apie 1569 metus.
Tryškiai buvo karališkoji (valstybinė) valda ir tokia išliko šimtmečiais. Tryškių seniūnija, kaip valdovui priklausančių kaimų kompleksas, yra detaliai aprašyta 1795 metų revizijoje. Valdovai patikėdavo seniūnijas valdyti įvairiems asmenims, dažniausiai – įtakingesniems bajorams.
Tryškiai miesteliu įvardinti jau 1537-1538 metų Andriaus Mackavičiaus Žemaitijos valsčių surašyme. Čia Tryškiai minimi ir 1537, ir 1538 metais. Buvo surašomi valdovo pavaldiniai. XVI amžiaus antrojoje pusėje Valakų reforma visų pirmiausia buvo vykdoma valdovo žemėse (jos praktiką vėliau pritaikyta ir privačiose bei bažnytinėse valdose). Taigi visai įmanoma, kad Valakų reformos metu revizoriai rūpinosi ir naujų bažnyčių pastatymu karališkuosiuose miesteliuose.
Gali kilti klausimas, ar 1537 metais Tryškiai galėjo būti įvardinti miesteliu, jei juose nebuvo bažnyčios. Prisiminkime, kad 1536 metais Žygimantas Senasis įsakė bažnyčią pastatyti jam priklausančiame Telšių miestelyje. Panašu, kad gyvenvietės įvardijimui miesteliu bažnyčia anuomet nebuvo būtina sąlyga.
Kaip atrodė pirmoji Tryškių bažnyčia, tikriausiai jau niekuomet nesužinosime. Kol kas nežinomi ir pirmieji jos kunigai.
Kaip ir dėl anksčiau aprašytų Varnių, Luokės, Telšių bažnyčių, taip ir dėl Tryškių bažnyčios vėl remsiuosi XVII amžiaus vizitacijų aktais. Lietuvos katalikų mokslo akademija dvejomis knygomis 2011 metais išleido Žemaičių vyskupystės bažnyčių vizitacijų aktų knygas: „Žemaičių vyskupijos vizitacijų aktai (1611-1651 m.), sudarytojas Liudas Jovaiša; „Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco 1675-1677 m. sudaryti vizitacijų aktai, sudarytojas Mindaugas Paknys“. Vertingos informacijos apie Tryškių bažnyčią pateikta Vincento Juzumo veikale „Žemaičių vyskupijos aprašymas“, kuris 2013 metais išleistas Antano Ivinskio iniciatyva.
Evangelikų bažnyčia
XVI amžiuje Lietuvoje išplito reformacija, sukėlusi nemenką pavojų ydose, apsileidime skendėjusiai Katalikų bažnyčiai. Reformacija ypač plito Žemaitijoje, o ją palaikė daugelis įtakingųjų bajorų.
Vincentas Juzumas rašė, kad vyskupas Merkelis Giedraitis apie 1590 metus atgavo „eretikų“ (evangelikų reformatų) užimtą Tryškių bažnyčią ir ją paskyrė Luokės bažnyčios filija. Tikriausiai Luokės bažnyčios filija Tryškių bažnyčia buvo nuo pat jos pastatymo, o ir patys Tryškiai nuo XV amžiaus priklausė Luokės parapijai.
Ar galėjo evangelikai užimti Tryškių bažnyčią, kas tam turėjo įtakos ir kada tai galėjo įvykti. Vis stipriau evangelikai reformatai įsitvirtino XVI amžiaus antrojoje pusėje. Į protestantus perėjo arba juos globojo įtakingos Radvilų, Tiškevičių, Šemetų ir kitos giminės. Kai kurie didikai vėliau sugrįžo į katalikybę.
Reformacijai Žemaitijoje pažinti itin svarbi Vacio Vaivados monografija „Katalikų bažnyčia ir reformacija Žemaitijoje XVI a.: esminiai raidos bruožai“, išleista 2004 metais Klaipėdoje, taip pat jo straipsnis „Evangelikų bendruomenių ir bažnyčių tinklas Žemaitijoje XVI a.“, paskelbtas 2004 metais „Acta academiae artium Vilnensis“.
Minėtame straipsnyje rašoma, kad Tryškių evangelikų bažnyčia paminėta tame pačiame vyskupo Merkelio Giedraičio 1592-1596 metais sudarytame Žemaičių vyskupijos bažnyčių sąraše. Pasak Vacio Vaivados, „Evangelikų bendruomenių paminėjimą Akmenėje, Viekšniuose ir Tryškiuose, matyt, reikėtų sieti su Mažųjų Dirvėnų tijūno Merkelio Vaitiekaus Šemetos veikla. Tai suprantama, nes S. Vnučkienė 1592 m. jį buvo paskyrusi vienu iš Šiluvos bendruomenės globėjų. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad netoli Tryškių ir Viekšnių priklausomų valstiečių turėjo ir pati S. Vnučkienė. Todėl galima ir dviejų asmenų veikla“.
Panašu, katalikiška XVI amžiaus antrojoje pusėje pastatyta Tryškių bažnyčia neilgai veikė, nes ją perėmė evangelikai reformatai. Minėtame Vacio Vaivados straipsnyje rašoma: „I.Lukšaitės sudarytame tikėtinų evangelikų bažnyčių ar koplyčių, buvusių Žemaičių vyskupijos teritorijoje XVI a. šeštuoju, septintuoju dešimtmečiais, sąraše išvardintos šios: Ariogalos, Batakių, Beržėnų, Biržinėnų, Gandingos, Josvainių, Jurbarko, Kurtuvėnų, Kuršėnų, Palangos, Pašušvio, Platelių, Plungės, Rietavo, Sedos, Šaukėnų, Šiaulėnų, Šilalės, Tauragės, Tytuvėnų, Tryškių bažnyčios ir koplyčios“. Pagal šią informaciją, Tryškių bažnyčią evangelikai perėmė po 1550-1560 metų. Ir ji jiems priklausė maždaug iki mažiausiai iki XVI amžiaus pabaigos, nes minėtame Merkelio Giedraičio 1592-1596 metų „Desriptio“ Tryškių bažnyčia įvardinta kaip užimta „eretikų“ – protestantų. Iš jų katalikai bažnyčią turėjo atsiimti iki 1609 metų, kadangi tais metais, anot Vincento Juzumo, Andrius Valavičius sudarė sutartį su Luokės klebonu, kad šis lankytų Tryškių bažnyčią.
Kad Tryškių bažnyčia kurį laiką priklausė evangelikams reformatams, patvirtina jos 1677 metų vizitacijos aktas, kuriame rašoma, kad „laikų neteisybė dėl erezijos šią bažnyčią užgrobė; yra patvari tradicija, kad čia gyveno eretikų pamokslininkas, skleidęs erezijos klaidas ir užgrobęs tos bažnyčios turtą“.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
