Ar Savivaldybė lenktynėse pralenktų… sraigę?

Žinoma, šiame klausime esama perkeltinės prasmės. Kai kas nors ką nors veikia labai lėtai, sakoma, jog juda sraigės greičiu. Šis palyginimas tinka Savivaldybės veikėjų pozicijoms, sumanymams, veiksmams dėl Telšių šilumos ūkio reikalų. Pirma – per penkiolika metų vietos politikai nesugebėjo pasirengti perimti šio ūkio. Antra – per papildomus dešimt metų neįstengė perimti arba išnuomoti. Neužteko gabumų net pasirengti koncesijai, kurios nusprendė imtis.

Alvydas Ivoncius

Penkiolika metų „miegojo“
Primename, kad kiek daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus – 2000 metų rugsėjo 28 dieną – pasirašyta sutartis „Dėl Telšių miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos“. Šia, anuomet labai prieštaringai vertinta sutartimi, Telšių miesto šilumos ūkis penkiolikai metų buvo išnuomotas UAB „Litesko“.
Nors 2015 metais baigėsi nuomos sutarties galiojimo laikas, Savivaldybė kažkodėl per tiek metų nesugebėjo pasirengti nei perimti šilumos ūkio, nei pasirengti naujam konkursui. Beje, per kiekvienus rinkimus buvo žadama „perimti šilumos ūkį“.
2015 metais Savivaldybė visiškai buvo nepasirengusi perimti miesto šilumos ūkio. Mat būtų tekę sumokėti „Litesko“ apie milijoną eurų neatsipirkusių investicijų, o ir Savivaldybė per tiek metų jokio fondo perėmimui nesukaupė. Didelės sumos būtų reikėję, kad, perėmus ūkį, UAB „Telšių šilumos tinklai“ galėtų pradėti savo veiklą.

Pratęsė sutartį
Kadangi Savivaldybė nebuvo pasirengusi perimti šilumos ūkio ar paskelbti naujo nuomos konkurso, 2015 metais nuomos sutartis buvo laikinai pratęsta. Savivaldybė skelbė konkursą naujam nuomininkui parinkti, tačiau su sąlyga, kad šis apmokės visas skolas „Litesko“. Aišku, norinčių taip kvailai pasielgti investuotojų neatsirado.
2018 metais vėl vyko gana intensyvios diskusijos dėl sutarties pratęsimo. Vieni aiškino, kad Savivaldybė neturi kitos išeities, nes skyrybos su „Litesko“ kainuotų apie milijoną eurų, kuriuos reikėtų sumokėti bendrovei kaip skolą. Be to, Savivaldybė neturėjo jokio plano, kaip sukaupti pinigų pradėti veiklai, perėmus šilumos ūkį. Kadangi penkiolika metų politikai ir rajono valdžios nė kiek nesirūpino perimti šilumos ūkio, susidarė nepavydėtina padėtis. Kiti aiškino, kad miesto šilumos ūkį reikia perimti nieko nepaisant. Tiesiog imti ir perimti: o kas bus toliau? Į šį klausimą šilumos ūkio perėmimo iniciatoriai labai nenorėjo rasti atsakymų. Net nenorėjo šio klausimo girdėti. Mat tuo metu esą „Litesko“ „smaugė“ vieną privatų šilumos energijos gamintoją. Perėmus ūkį, tikėtasi geresnių sąlygų tam privatininkui. Kai teisės aktais buvo panaikintos galimybės „smaugti“, sureguliuota kainodara, aršieji šilumos ūkio perėmimo šalininkai tarsi liežuvius nusikando – privatininkui taipogi neberūpėjo agituoti už miesto šilumos ūkio perėmimą. O kai kas iš tų ragintojų vėliau Savivaldybėje gavo (ir tebeturi) įtakingas pareigas, bet miesto šilumos ūkio perimti nebeagituoja.
Taigi šilumos ūkio nuomos sutartis buvo pratęsta dešimčiai metų. Naujiems sumanymams ir veiksmams laiko – į valias. Deja, tik ne tokiu atveju, kai į tikslą šliauži sraigės greičiu.

Pasirinko koncesiją
Tik 2024 metų sausio 25 dieną Telšių rajono savivaldybės taryba nusprendė teisės aktų nustatyta tvarka perduoti Telšių šilumos ūkio valdymą. Vadinasi, atsisakė perimti. Atsisakė tai atsisakė, bet reikalus tvarkė labai vangiai – tik 2024 metų birželio 27 dienos Telšių rajono savivaldybės taryba sprendimu įpareigojo Telšių rajono savivaldybės merą inicijuoti procedūras dėl Telšių šilumos ūkio valdymo perdavimo koncesijos pagrindu.
Po metų paaiškėjo, kad nelabai sekėsi „inicijuoti procedūras dėl Telšių šilumos ūkio valdymo perdavimo koncesijos pagrindu“. Kadangi koncesininko nei 2024, nei 2025 metais nesugebėta parinkti, teko sudaryti laikiną koncesijos sutartį su UAB „Litesko“.
Tik 2025 metų balandžio mėnesio pabaigoje įvykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas sprendimas įgyvendinti projektą „Telšių šilumos ūkio koncesija“. Koncesijos būdu nuomininkui Telšių šilumos ūkis būtų perduodamas 20 metų. Ilgas koncesijos laikotarpis numatomas dėl būsimų investicijų atsipirkimo, kad, pasibaigus sutarčiai, Savivaldybei vėl nereikėtų rūpintis, iš kur gauti milijonus neatsipirkusioms investicijoms apmokėti.

Neva nugyveno šilumos ūkį
2025 metais Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba išvadoje dėl koncesijos teigė esą „Centrinio šildymo tiekimo infrastruktūra reikalauja reikšmingų investicijų į modernizaciją, siekiant padidinti jos efektyvumą, sumažinti šilumos nuostolius ir prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų. Dabartinė šilumos gamybos ir tiekimo sistemos veikla yra ekonomiškai ir technologiškai pasenusi, o Savivaldybės galimybės atnaujinti infrastruktūrą yra ribotos“.
Įdomu, ar ne? Pagal 2000 metų sutartį „Litesko“ įsipareigojo investuoti 20 milijonų litų, ką ir padarė. Investuojama buvo ir vėliau, nors ir ne tokiais mastais. Bet rezultatas štai koks – „šilumos gamybos ir tiekimo sistemos veikla yra ekonomiškai ir technologiškai pasenusi“.
Ne kas kitas, o politikai turėjo rūpintis, kad viskas taip beviltiškai nepasentų. O kadangi „paseno“, tai „Savivaldybės galimybės atnaujinti infrastruktūrą yra ribotos“. Vadinasi, Savivaldybė pati savo miesto šilumos ūkį įstūmė į tokią padėtį, kad nebelieka nieko kito – vėl kam nors tą ūkį perduoti. O gal visuomet tik tokio sumanymo ir būta?
2025 metais, anot Kontrolės ir audito tarnybos, šilumos ūkio likutinė vertė buvo 1 mln. 596 tūkst. 989 eurai. Planuojamos investicijos koncesijos būdu per 20 metų – 6 mln. 901 tūkst. eurų. Savivaldybė iš koncesininko per tą laikotarpį gautų 1 mln. 172 tūkst. 780 eurų. Kontrolieriai išvadoje rašė, kad koncesijos pabaigoje Savivaldybė „privalės išpirkti nenudėvėtą turtą – investicijų dalį, kuri sudarytų 3 mln. 701 tūkst. 390 eurų“. Jei taip, tai vėl ateičiai padedama „tiksinti bomba“ – savaime suprantama, ir po dvidešimties metų Savivaldybė tokios sumos neturės, nes nekaups, kaip nekaupė per penkiolikos metų nuomos laikotarpį ir dešimties metų nuomos sutarties pratęsimo laikotarpį.

Terminai – į paskutinio traukinio paskutinį vagoną
Taigi 2024 metų pradžioje Savivaldybės taryba atsisakė perimti miesto šilumos ūkį. 2025 metų balandžio mėnesio posėdyje išrinktieji pritarė koncesijai. Pritarė tai pritarė, o kas padaryta?
Apie tai šių metų sausio pabaigoje įvykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje papasakojo vicemeras Almantas Lukavičius. Pasirodo, tik 2025 metų spalio pabaigoje paskelbtos koncesijos konkurso sąlygos. Konkursas buvo nukeltas tris kartus, ir taip sulaukta praėjusių metų gruodžio pabaigos.
Valdininkai tvarkė, tvarkė reikalus, prieš akis, kaip sakoma, pasidėję pretendentų paraiškų pateikimo, vertinimo terminus. A.Lukavičius suskaičiavo, kad pagal šiuos terminus Savivaldybė sulauks spalio pabaigos. Bet nuomos sutarties su „Litesko“ pratęsimas baigiasi birželio pabaigoje. A.Lukavičius nuramino – dar bus galima pratęsti iki spalio pabaigos. Taigi Savivaldybė, nors ir judėdama dėl miesto šilumos ūkio nuomos reikalų sraigės greičiu, lyg ir turėtų suspėti į paskutinio išvykstančio traukinio paskutinį vagoną.

2 Comments

  1. Telšiškiai yra vieni iš brangiausiai mokančių už šildymą, bene 13 vietoje, palyginus visos Lietuvos šilumos tiekėjų kainas. Savivaldybės klierkams visai nerūpi, kad šildymas gyventojams atpigtų, svarbu nusiplauti , kad nereikėtų rūpintis perėmus iš Litesko visą šilumos ūkį.

Leave a Reply

Your email address will not be published.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.