Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24)
GINTALAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Varnių bažnyčios 1774-1790 m. metrikų (mirties) knygoje kaimas minimas nuo 1775 m.
GINTAUČIAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
1554 m. Telšių valsčiaus bajorai Stanislovas Gerubaitis ir jo broliai Petras bei Jurgis Vitkaičiai, vykdant Valakų reformą, mainė savo žemes į karališkųjų valstiečių prie Judros upės, Viešvėnų valsčiuje. Mainų akte kartu su kitais kaimais minimi Gintaučiai, ŽBH, t. 2, p. 295.
1554 m. Telšių valsčiaus bajorams Jurgiui Janovičiui Mitkaičiui, Stasiui ir Mikalojui Vitartaičiams leista mainyti savo žemes į karališkųjų valstiečių žemes. Iš akto neaišku, kur buvo bajorų žemės, tačiau, matyt, prie Mastupio, Gervainio, Pateklos upelių. Bajorai pateikė raštą, kad žemę buvo gavęs iš Žemaitijos seniūno Jono Kesgailos jų protėvis Lizgainis, o karalius Žygimantas tą žemę leido toliau laikyti. Akte minimi kaimai Užpatekliai (… sela Uzpatekliow…), Gintaučiai (… selo Gintovtev), laukas Varmiakušiškė (Warmiakusiški), upelis Kavė. VAKA (24), p. 156-158.
Jonas Kęsgaila Žemaitijos seniūnu buvo 1451-1485 m., matyt, Vitartaičių protėvis Lizgaila minėtą žemę gavo tuo laikotarpiu.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Gintaučių vaitystei priklausę Gintaučių kaimo 6 valstiečiai. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. ŽKI, p. 303-314.
Kaimas Telšių bažnyčios 1672-1743 m. santuokos ir mirties metrikų knygoje minimas nuo 1673 m., kai paminėtas Jurgis Gintautis iš Gintaučių. 1674 m. paminėtas Jonas Gintautis iš Gintaučių.
GINTENIAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
Raseinių žemės teismo knygose kaimas Didžiųjų Dirvėnų valsčiuje paminėtas 1595 m. GŽŽ, p., 321.
1690 m. padūmės rejestre įrašytas Mykolas Naruševičius nuo karališkųjų valdų Šeškiai, Ginteniai ir Paltraukiai (Paltrawkiow) Didžiųjų Dirvėnų valsčiuje, 10 dūmų, ŽBH, t. 4. p. 304.
1690 m. padūmės tarife įrašyta, kad karališkajame Gintenių kaime valdą turėjo Mykolas Naruševičius, ŽKPT (1690), p. 116-119.
Aprašytas su gyventojais činšininkais 1761 m. Šilėnų ir Dirvėnų (Šiaulių r.) dvarų valdų inventoriuje. FVIA, p 225.
1781 m. sudarytas Dirvėnų ir Šilėnų valdų bei Gintenių seniūnijos inventorius, kuriame surašyti kaimai su valstiečiais. FVIA, p. 290.
Žemaitijos kunigaikštystės 1753 m. Gintenių seniūnijos inventoriuje surašyti jai priklausę kaimai: Ginteniai, Dirvėnai (Dirvonėnai), Šeškiai, Bartlaukis, Luiniai, Šiupaliai (Szupale). Inventoriuje išvardinti vien kaimai be valstiečių ir jų valdomos žemės. ŽKI, p. 423-424.
GIRALĖ, kaimas Luokės seniūnijoje.
GIRKANTIŠKĖ, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
GIRMANTIŠKĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.
Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 m. generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamu činšu ir valdomais žemės sklypais aprašytas Dilbų kaimas, kuriame minimas Girmantiškės užusienis (zascianek Girmontyszki). Kaimo gyventojai įvardinti bajorais. Kaimas priklausė Viržuvėnų (Janapolės) bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1662), p. 75.
GODELIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1561 m. bajorui Aleksejui Stančikevičiui leista mainyti savo žemes Skrandėnų kaime į karališkąsias Pavandenės valsčiuje. Akte taip pat išvardintos karališkosios žemės Godelių kaime apyrubės, VAKA (24), p. 248-253.
Raseinių žemės teismo knygoje 1592 m. kaimas minimas kaip vieta, kuriame žemės turi Varnių valstiečiai. GŽŽ, p. 33, 64, 202.
1599 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Laurynas Urbonavičius Judkevičius žemioniui Adomui Maželavičiui užstatė Butkiškio Rainiškio žemę Godeliuose, Pavandenės valsčiuje. VADA (1), p. 139.
1620 m. Vaitiekus Mazelevičius nusipirko žemę iš Draslauskių Godeliuose prie Varnių, 1641 m. tas valdas, vadinamas Godeliškė Butkiškė Arainiškė prie Nakačios upės, pardavė Žemaičių vyskupystės kapitulai, ŽBH, t. 4. p. 61.
GOMALIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1568 m. vyskupas Viktorinas Virbickis padovanojo „dvorec“, vadinamą Gomaliais, Mikalojui Nemokštenskiui, 1592 m. Gomaliuose Pavandenės bajoras padovanojo seseriai Zofijai ir jos vyrui Stanislovui Pacevičiui Vidmontavičiui žemės. ŽBH, t. 4. p. 334.
Kaip valda, dvaras Pavandenės valsčiuje „prie Kražių koplyčios“, Raseinių žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1576 m. 1592 m. Kaimas minimas kaip priklausantis Kražių bažnyčios koplyčiai. GŽŽ, p. 80, 151.
GRAUDŪŠIAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
1690 m. padūmės rejestre Patumšių valsčiuje įrašyti bajorai iš Graudūšių (… z Grawdusz…). ŽKPT, p. 217-218.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1761 m.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Minimas šiam raktui nepriklausęs Graudūšių bajorkaimis, PRI.
1775 m. Žemaitijos kunigaikštystės padūmės rejestre įrašytas Graudūšių kaimas (Grawdusze) Patumšių valsčiuje, Luokės parapijoje. ŽKPT (1775), p. 74.
GRAUŽAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje (1561-1897) įrašyti įvairūs XVI-XVIII amžių dokumentai, susiję ne vien su bažnytinėmis valdomis. 1585 m. Lukošius Ivanovičius pardavė Martynui Žebenčiui Graužuose (… na Grauze…) tarp Debesnos ir Lūksto 2 valakus ir dvi lankas, vadinamas Jodakšiške prie Rešketos upės tarp ponų Vidmantų valdų. ŽVPI, p. 64.
1600 m. Motiejus Žebenkavičius turėjo 2 valakus žemės Graužių kaime. ŽBH, t. 6, p. 394-395.
1622 m. vyskupas Kiška inkorporavo Šerpaičius (Szarpayc), Graužus (Graužow), Kuliškę (Kuliszek) Varnių katedrai aptarnauti, ŽVPI, p. 219.
GRIKIENOS, kaimas Varnių seniūnijoje.
GUDELIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1590 m. Valentinui Janutavičiui mainais duota žemė Gudeliuose, Pavandenės valsčiuje. RVSAA (ap. 4, d. 2), p. 447.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais. Kaimas priklausė Viržuvėnų (Janapolės) bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1637), p. 647.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 m. generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais žemės sklypais. Minimas Lapalių užusienis. Kaime įrašytas valstietis Martynas Gudaitis (Marcin Gudaitys). Kaimas priklausė Viržuvėnų (Janapolės) bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1662), p. 64.
GUDIŠKĖ, kaimas Luokės seniūnijoje.
1638 m. testamentą parašė Regina Venckevičienė, kuri užrašė dvarelį Gudiškė Luokės bažnyčios altarijai. Mainais ji pareikalavo šv.Mišių už ją ir mirusį vyrą. Ji paskyrė Aleksandrą Vainą ir Gabrielių Skoroicą bei jų palikuonis altaristo, kuris turėjo rūpintis šia auka, globėjais. ŽBH, t. 6, p. 151.
1667 m. padūmės rejestre įrašytas Liudvikas Gedgaudas vietoje Martos Daugielienės iš Gudiškės, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, 1 pavaldinių dūmas, ŽBH, t. 2, p. 37.
GUDIŠKĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.
Petras Adamkevičius 1596 m. nusipirko bajorišką žemę Gudiškėje, Pavandenės dvare, kurią pardavė 1597 m. ŽBH, t. 1, p. 39.
1597 m. Stanislovas Burba nusipirko žemę Gudiškėje, Pavandenės valsčiuje. ŽBH, t. 1, p. 309.
1597 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Mikalojus Janovičius Gervidas Burba pateisėjui Petrui Petravičiui Adamkevičiui pardavė savo bajorišką žemę dvare, valdoje Pavandenė, Gudiškiai, Pavandenės valsčiuje. VADA (4), p. 189.
GUIVĖNAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
1598 m. Mikalojus Sebastijonavičius (Kęstortas) mainais gavo 17 valakų žemės Patumšių valsčiuje Viekšnaliuose, Smilgiuose, Guivėnuose. RVSAA (ap.4, d.2), p. 559-562.
1637 m. Jonui Sebastijonavičiui Kestortui pardavus Biržuvėnų dvarą Aleksandrui Vainai, surašyti su valstiečiais dvarui priklausę užusieniai, tarp jų ir Guivėnuose. Lietuvos inventoriai XVII a., Vilnius, 1962, p. 120-121.
1667 m. parduodant Vladislovui Vainai ir jo žmonai Felicijonai Przelikonuzovnai Vainienei Biržuvėnų dvarą Mikalojui Gorskiui, surašyti su valstiečiais dvarui priklausę užusieniai, tarp jų ir Guivėnai. Lietuvos inventoriai XVII a., Vilnius, 1962, p. 266-268.
GVALDO MIŠKAS, kaimas Varnių seniūnijoje.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply