Įsisenėjęs noras pataikauti „ponams“

Valdiškų įstaigų pataikavimas valdžiai turi senas ir, deja, tvirtas baudžiauninko mentaliteto tradicijas. Sovietmečiu atsirado įprotis nemokamas vietas spektakliuose, kituose renginiuose skirti „ponams“ – viršininkams. Sovietinės valdžios atsikratėme, bet pataikavimo tradicija pasirodė esanti stipresnė ir atropojo į šiuos laikus.

Alvydas Ivoncius

Įstaigos dalijo nemokamus bilietus

Prieš vieną Savivaldybės tarybos posėdį išrinktieji rado ant stalų dailiai sudėliotus abonementus į futbolo varžybas Centriniame stadione. Gal tik vien Algirdas Bacevičius pastebėjo, kad tai yra papirkinėjimas. Kitiems ši akcija nelabai užkliuvo.
Kas be ko, Savivaldybei priklausanti viešoji įstaiga „Telšių futbolo ateitis“ nemokamų bilietų į savo futbolo komandos varžybas skersai išilgai nedalija. Jei jau Tarybos narius nusprendė palepinti nemokamais abonementais, tai kiek tokių bilietų išdalinta kitiems „ponams“ – viršininkams ar šiaip draugeliams?
Žinoma, nėra taip, kad bilietų į futbolo komandos varžybas būtų neįmanoma gauti. Nėra per varžybas sausakimšos ir tribūnos. Todėl gali pasirodyti, kas čia blogo – bent žiūrovų daugiau susirinks. Ir vis dėlto tai neteisinga – paprasti žmonės, perkantys bilietus, diskriminuojami „ponijos“ atžvilgiu. Ne mažiau blogai ir tai, kad valdiška įstaiga nenutuokia, kas leistina, o kas ne.
Beje, nemokamus bilietus į varžybas siuntinėjo ir Telšių sporto ir rekreacijos centras, o į spektaklius – Žemaitės dramos teatras. Gal ir kai kurios kitos įstaigos „ponijai“ į komercinius renginius pateikia nemokamus kvietimus.
Kas jau kas, bet toji „ponija“ ne ubago kelnėmis vilki ir vietoje piniginės nenešioja vargetos terbos. Už bilietus susimokėtų, juk „ponija“ nepriklauso socialiai remtinų asmenų sluoksniui.

Kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą
Dauguma Tarybos narių dėl tokios dovanėlės – abonementų – numojo ranka. Tikriausiai todėl, kad daugumai protekcionizmas ir kitokios korupcija dvelkiančios ydos yra priimtinos, normalizuotos. Tik štai ėmė ir parašė A.Bacevičius skundą Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Skunde A.Bacevičius pranešė, kas Tarybos nariams siuntinėja nemokamus bilietus. Jis rašo, kad bilietas į futbolo varžybas kainuoja 8 eurus (abonementas metais – 59 eurus). Bilietas į teatro spektaklį kainuoja 25 eurus.
Anaiptol ne visi Tarybos nariai yra futbolo varžybų ar spektaklių mėgėjai. Gali būti, „dovanėles“ atiduodavo kam nors.
Skunde Specialiųjų tyrimų tarnybai A.Bacevičius rašė: „Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato: privačius interesus deklaruojantis asmuo ar jam artimas asmuo negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Savivaldybės taryba yra Telšių sporto ir rekreacijos centro ir VšĮ „Telšių futbolo ateitis“ steigėja, savininkė ir pagrindinė veiklos finansuotoja, šios įstaigos yra visiškai priklausomos nuo Savivaldybės tarybos narių valios. Priėmę dovanas iš minėtų įstaigų, Savivaldybės tarybos nariai įgyja moralinę skolą, moralinius įsipareigojimus materialines dovanas dovanojančioms įstaigoms“.

Įžvelgė vien korupcijos „kvapelį“
Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, kad „Neturi pagrindo priimti sprendimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nes pateiktoje informacijoje nėra visų būtinųjų požymių, kurie sudarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sudėtis“.
Pareigūnai vis dėlto nusprendė, kad „pranešime nurodytose aplinkybėse galima įžvelgti korupcinio pobūdžio rizikų ir galimo interesų konflikto ar etikos pažeidimų požymių“. Todėl A.Bacevičiaus skundą persiuntė nagrinėti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Šioji nusprendė: „Pranešime nėra informacijos, patvirtinančios, jog Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai priėmė ar naudojosi pranešime nurodytomis paslaugomis ar daiktais. Nesant duomenų apie deklaruojančių asmenų ryšį tarp galbūt gautos dovanos ir jų tarnybinių pareigų atlikimo, taip pat nenustačius veikos požymių, atitinkančių įstatymo reguliavimo sritį, Komisija neturi teisinio pagrindo pradėti tyrimo ar taikyti kitas administracines procedūras“.
Galima ir papriekaištauti – Tarybos nariai negrąžino tų abonementų į futbolo varžybas ar atsiųstų bilietų į jas ir į teatro spektaklius. Taigi „dovanėles“ priėmė ir tikriausiai jų neišmetė į šiukšliadėžes, negrąžino siuntėjams – įstaigoms.
Taigi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pasigedo įrodymų, kad Tarybos nariai su gautais bilietais stebėjo spektaklius ar futbolo varžybas. Vis dėlto Komisija parašė, kad negalima naudotis tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti. Tik čia situacija kiek kitokia – ne patys Tarybos nariai siekė naudotis savo statusu nemokamiems bilietams gauti, bet įstaigų vadovai juos dosniai bruko, kas primena papirkinėjimą, o mažų mažiausia – neleistiną pataikavimą. Tarybos nariai tvirtina rajono biudžetą, kuriame numatyti pinigai visoms įstaigoms. Todėl nemokamus bilietus galima suprasti kaip bandymą dėl palankesnių sprendimų „patepti“ Tarybos narius.
Reikalas atsidūrė ir Savivaldybės tarybos Etikos komisijoje. Jos nariai vieningai sutarė, kad jokių nemokamų bilietų įstaigos Tarybos nariams neturėtų siūlyti.